Ar sakiau kada, kaip man patinka
knygos? Kad mėgstu tiesiog pasidėti ant kelių ir vartyti valandų
valandas. Gaminimas man dažniausiai prasideda nuo knygos, nuo istorijos.
Turbūt todėl taip mėgstu tas, kur kiekvienas receptas pradedamas
įžanga, kur pasakojama, kaip jis atsirado, kas buvo keičiama, ko
ieškoma, kol tapo toks, koks yra dabar. Sumaniau jas visas aprašyti ir
jau įpusėjusi darbą matau, kiek vis dėlto mažai aš gaminu iš knygų. Ar
apskritai gaminu mažiau nei norėčiau.
Šis sąrašas dar toli gražu nėra baigtas. Nuoroda į šį įrašą atsiras puslapio viršuje, kur jis bus nuolat papildomas naujais džiaugsmais ir aprašomos jau seniau gulinčios lentynose knygos. O galbūt šis įrašas paskatins ir kitus tinklaraštininkus atverti savo knygų lentynas ir pasidalinti ten slypinčiais gėriais.
Molly Wizenberg "Gyvenimas, pagamintas namuose"
Šis sąrašas dar toli gražu nėra baigtas. Nuoroda į šį įrašą atsiras puslapio viršuje, kur jis bus nuolat papildomas naujais džiaugsmais ir aprašomos jau seniau gulinčios lentynose knygos. O galbūt šis įrašas paskatins ir kitus tinklaraštininkus atverti savo knygų lentynas ir pasidalinti ten slypinčiais gėriais.
Molly Wizenberg "Gyvenimas, pagamintas namuose"
Naujausias ir tikriausiai vienas labiausiai pradžiuginusių pirkinių. Molly yra populiaraus užsienio tinklaraščio "Orangette", pradėto rašyti dar 2004 metais, autorė. Knyga pavadinimu "Homemade life" anglų kalba pirmą kartą pasirodė 2009 metais. Knyga mane labiausiai traukia šiltu ir nuoširdžiu pasakojimo stiliumi. Kiekvienas Molly receptas prasideda istorija, kuri nukelia jus į autorės vaikystę, pasakojama, kaip šis receptas gimė ir kodėl jis toks svarbus ir brangus. Knygos įžangoje autorė rašo:
"Kai šiandien žengiu į virtuvę, nesu viena. Žinome tai ar nenutuokiame - niekas nėra vienas. Prie virtuvės stalo ateiname su savo tėčiais ir mamomis, ir visais patiekalais, kuriuos esame valgę. Maistas niekada nebūna tik maistas. Jis padeda nusigauti į save: kas esame, kas buvome ir kuo norime būti. Mano tėtis, sėsdamas vakarieniauti, matė daugiau nei tik valgį lėkštėje. Matė savo vaikystę lenkų imigrantų šeimoje; jaunystę darbininkų klasės rajone ketvirtojo dešimtmečio Toronte; emigraciją į JAV baigus medicinos mokyklą; nesklandžią pirmą santuoką; pirmuosius tris vaikus, gražią moterį ruda dirbtinio kailio suknele, šokusią su juo per Kalėdų vakarėlį; judviejų persikėlimą į Oklahomą; sėkmingą privačia praktiką; didelį namą priemiestyje; mane - ketvirtą vaiką, gimusį, kai jam buvo beveik penkiasdešimt. Nieko keista, kad jis didžiavosi. Jis susikūrė gerą gyvenimą. Jo džiaugsmas dėl pomidorų, bulvių ar keptos žuvies buvo toks, lyg jis būtų laimėjęs loterijoje. Kai šiandien žengiu į virtuvę, visa tai atsinešu su savimi."
Tačiau
knyga žavi ne tik istorijomis. Tik paklausykite, kaip skamba receptai
"marinuotos vynuogės su cinamonu ir juodaisiai pipirais", "duonos salotos su
vyšniomis, gražgarstėmis ir ožkų sūriu" ...ir dar daug daug kitų,
skambančių ne ką prasčiau. Tinklaraštyje publikuoti moliūgo sriubos su kriaušėmis ir vanile, blynų su citrina ir cukrumi, labai šokoladinio pyrago, kiaušinių su ožkos sūriu, bandelių su džiovintomis spanguolėmis receptai.
Dorie Greenspan "Around My French Table"
Dorie
pirmą kartą atvyko į Paryžių maždaug prieš tris dešimtis metų ir
netruko įsimylėti miestą ir šalį. Išmoko prancūzų kalbą, tik atvykusi į
Paryžių pirko kulinarines knygas ir mokėsi gaminti.
Iš knygos įžangos: "I
fell in love with the city because it fit all my girlish ideas of what
it was supposed to be, but I stayed in love with all of France because
of its food and its people."
Po dešimties metų
Dorie numetė rašytą daktaro disertaciją gerontologijos
srityje ir atidavė visą save maistui. Iš viso Dorie yra parašiusi
dešimt knygų ir laimėjusi šešis prestižinius James Beard apdovanojimus.
Mane ši jos knyga žavi todėl, kad čia pateikiami labai šilti ir jaukūs,
tačiau nepaprasti receptai. Autorė pritraukia skaitytoją prie
šiuolaikiškesnės, šiek tiek mažiau suvaržytos prancūzų virtuvės, tačiau
išlaiko jos savitumą. Kaip sako ji pati: "I love this mix of old and
new, tradicional and exotic, store-bought and homemade, simple and
complex, and you'll find it in this book. These are the recipies
gathered over my years of traveling and living in France. They're
recipies from friends I love, bistros I cherish, and my own Paris
kitchen. "
Knygą sudaro užkandžių, salotų, sriubų
skyriai, taip pat išskirti paukštienos, jautienos, kiaulienos, veršienos
ir ėrienos, žuvies, daržovių, desertų ir būtinųjų kasdienių patiekalų
skyriai. Tinklaraštyje publikuoti crepes su romu, kiaulienos su apelsinais, saliero šaknies košės, quiche su obuoliais ir mėlyno pelėsio sūriu, pipirinio jautienos kepsnio, vištienos su paprikomis en papillote, braškių clafoutis, trešnių ir cinamono clafoutis receptai.
David Lebovitz "Saldus gyvenimas Paryžiuje"
Kai buvęs garsaus restorano San Franciske "Chez Panisse"
konditerijos šefas, amerikietis, vieną dieną atsikrausto į Paryžių,
savaime suprantama, galima tikėtis įdomios istorijos. David istorija su
visais netikėtumais ir nuklydimais tikriausiai yra kažkiek artima
kiekvienam atvykėliui, bandančiam išsikovoti vietą po saule šiame
mieste. Mieste, kur gatvėse niekas negerbia praeivių, o šiukšlių iš savo
buto jokiais būdais negalima išnešti tinkamai neapsirengus.
Iš knygos įžangos: "Tiksliai
nepamenu, kada tapau paryžiečiu. Tai ne ta akimirka, kai rimtai
svarsčiau galimybę pirkti prie kostiumo derančias kojines su animacinio
filmo personažu Gufiu. Ir net ne ta, kai sumokėjęs banke 135 eurus
vietoje reikiamų 134 ir išgirdęs kasininko atsakymą, kad smulkios grąžos
bankas šiandien neturi, palaikiau tai visiškai normaliu dalyku. /.../
Tikriausiai tai nutiko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai atvykau į
Paryžių. Leidau tingų sekmadienį savo butuke, slampinėdamas su
išblukusia pižama ir nuplyšusiais marškinėliais - tobula apranga, kai
nieko neveiki. Kol vėlyvą popietę pagaliau sukaupiau jėgų nusileisti
liftu žemyn į vidinį namo kiemą ir išnešti šiukšles.
Kadangi lifto durys yra lygiai trys žingsniai nuo mano buto durų, o šiukšlinė - vos penki žingsniai nuo lifto, šiam nusileidus apačioje, kelionę žemyn iš esmės sudaro keturi veiksmai: išeiti per duris, nusileisti liftu, išmesti šiukšles ir grįžti atgal. Visas procesas turėtų trukti kokias 45 sek.
Taigi, nusikrapščiau nuo sofos, švariai nusiskutau, įšokau į kelnes, užsimečiau švarius, išlygintus marškinius ir, prieš sukdamas durų link išnešti mažą plastikinį maišelį poubelle, užsimoviau kojines ir įsispyriau į batus. Neduokdie, sutiksiu kokį kaimyną, vilkėdamas prasčiausiai sekmadienio drabužiais. Štai čia, mes amis, ir buvo ta akimirka, kai supratau tapęs tikru paryžiečiu. "
Taigi
ši knyga - šmaikštus ir tikroviškas Paryžiaus ir jo gyventojų
paveikslas, nutapytas atvykėlio akimis. Su receptais žinoma. Nuostabiais
saldžiais ir rimtais receptais. Beje, knygos pabaigoje autorius
pateikia sąrašą visų skaniausių ir geidžiamiausių vietų, kurias tiesiog
privalu aplankyti viešint Paryžiuje.
Daugiau autoriaus receptų, su istorijomis, žinoma, galite rasti jo tinklaraštyje.
Tinklaraštyje publikuoti šokoladinio meduolio, sūrio pyrago, šokoladinių crepes, šokoladinių keksiukų receptai.
Niki Segnit "Skonio žinynas"
Knyga
mane patraukė nauja ir negirdėta (bent jau man) idėja. Tai nėra vien
receptai, tai - skonių deriniai. Surašyti ir suskirstyti į skyrius,
kurie sudaromi pagal dominuojantį produktų skonį. Sunku įsivaizduoti?
Tai štai: skyriuje "žemės skonio produktai" rasite grybus, baklažanus,
kuminus, burokėlius, bulves ir salierus ir kiekvieno iš šių produktų
geriausius derinius su kitokio skonio maistais, bei paaiškinimus, kodėl
jie dera vienas su kitu.
Knygos autorė ragina virtuvėje
elgtis laisviau, improvizuoti, nesivadovauti kulinarinėse knygose
rašomais receptais paraidžiui, gilintis ne į raides, o į kiekvieno iš
produktų skonį ir jų derinius.
Knygoje taip pat yra ir
receptų, kurie išnyra tarp tų visų derinimų, o pabaigoje pateiktas visų
receptų ir skonių derinių sąrašas. Iš tiesų, nupasakoti visą šį reikalą
tikrai sudėtinga, todėl paprasčiausia tiesiog būtų knygą pavartyti.
Šypt.
Tinklaraštyje publikuoti receptai: bruschetta su moliūgu ir mėlynojo pelėsio sūriu, bazilikų paplotėliai, kava su gvazdikėlių aromatu.
Sara & Hugh Forte "The Sprouted Kitchen. A tastier take on whole foods"
Pirmiausia Sprouted Kitchen kūrėjus pažinau kaip tokio paties pavadinimo tinklaraščio
autorius. Pirma krito į akis įspūdingos Hugh nuotraukos (juk valgome
pirmiausia akimis), o vėliau sudomino ir Saros receptai. Žavu tai, jog
šie du žmonės tinklaraštį kūrė pirmiausia sau - tai turėjo būti vieta,
kur jie abudu galėtų suderinti savo pomėgius: Hugh - fotografiją, o Sara
- maisto gaminimą. Tiesa, Hugh tinklaraštyje nelieka už kadro,
dažniausiai pasirodo rašydamas apie kavą. Beje, knygoje vienas pirmųjų
receptų taip pat yra Hugh, kur pasakojama, kaip tinkamai paruošti kavą french-press būdu.
Ši
knyga gerokai išsiskiria iš kitų, gyvenančių mano lentynose. Visų pirma
todėl, kad joje nėra anei vieno recepto su mėsa. Tačiau čia labai
aiškiai išsakomos šviežio, maistingo, kuo natūralesnio, sezoninio maisto
idėjos.
Įžangoje Sara rašo: "My goal is to share recipies that are simple
enought to make after work but interesting enought that you could serve
them at a dinner party. I want my recipies to be fresh and light, while
always keeping great flavour as the priority. "
Knygą
sudaro pusryčių patiekalų, salotų ir garnyrų, pagrindinių patiekalų,
užkandžių, gėrimų ir skanumynų skyriai. Mano tinklaraštyje dar
nepublikuotas, tačiau išbandytas ir labai patikęs pusryčių omleto su
orkaitėje keptais pomidorais receptas, taip pat su prieskoniais kepti
avinžirniai.
Knyga, kurią virtualiai pavartyti ir žvilgterėti į autorius galima čia, turėtų patikti tiems, kurie žavisi 101 Cookbooks tinklaraščio autorės Heidi Swanson receptais.
Alfas Ivanauskas, Ali Gadžijevas, Martynas Praškevičius
"7 ingredientai"
Šiuos
vaikinus, pasivadinusius "Virtuvės mitų griovėjais", pirmiausia pažinau
kažkurio žurnalo "Virtuvė Nuo...Iki..." numeryje. Ten jie krėtė
išdaigas - vertė mums puikiai pažįstamus ir pabodusius patiekalus vertė į
šitą įdomaus ir netikėto. Tie vaikinai kėsinosi į baltą mišrainę,
obuolių pyragą, o tinginį perdirbo į triufelius! Aš vis galvojau, kada
juos žmonės pomidorais užmėtys. Bet neužmėtė. O netrukus jie padidino
apsukas ir išleido knygą.
Ėjau į knygyną tik jos
pavartyti. Tikrai. Tik pavartyti. Ir tos nuotraukos mane visiškai
nuginklavo. Dar niekada nemačiau lietuviškos knygos, kuri būtų taip
išradingai ir netikėtai nufotografuota. Pavadinimas nėra atsitiktinis -
visi patiekalai sudaryti iš 7 ingredientų ar mažiau (neskaitant druskos
ir pipirų).
Knyga pradedama svarbiausių virtuvės
elementų sąrašu: čia rasite pagrindinius salotų užpilus, duonos ir
svieto su pagardais receptus ir daug kitų. Toliau seka pusryčių
patiekalų, salotų, sriubų, šaltųjų ir karštųjų užkandžių, pagrindinių
patiekalų, užkandžių vakarėliui ir desertų skyriai.
Tinklaraštyje publikuotas vištienos užtepėlės receptas, išbandyta moliūgo sriuba su kukūrūzais ir keptas varškės sūris su apelsinais.
Giedrė Barauskienė, Evelina Bliūdžiūtė - Baltrušaitienė
"Obuolių pyragai"
Tai viena pirmųjų knygų, atsiradusių mano kulinarinių knygų lentynoje. Pavadinimas labai taiklus - dar nė vienoje knygoje nemačiau šitiek obuolių pyragų receptų. Ir visi jie skirtingi, nuo paprastų, reikalaujančių vos kelių ingredientų ir keliolikos minučių laiko, iki sudėtingesnių, mielinių, ar su trapios tešlos pagrindu. Knygos pradžioje pasitinka turinys, kuriame rasite išvardintus visus receptus. Tik gaila, kad ne abėcėline tvarka, nes susirasti norimą receptą gali būti keblu. Knyga iliustruota jaukiomis ir šiltomis fotografijomis, kurios seka jei ne kiekvieną, tai daugumą pyragų.
Man patiko tai, kad autorių indėlis, kuriant knygos nuotaiką, matomas ne tik receptuose ar nuotraukose, bet ir asmeniniuose tekstuose, kurie knygai suteikia šilumos ir jaukumo. Knygos pabaigoje viena autorių rašo: "Kai seneliai iš senojo kaimo kėlėsi į gyvenvietę, kartu atvežė ir vieną obelį. Turbūt jauniausią arba skaniausius obuolius vedančią, o gal širdžiai brangiausią... gerai pamenu jos vardą - Auksinė Raneta. Iškasė ją iš senojo sodo, užkėlė ant didelės metalinės plokštės, ir vikšrinis traktorius šešis kilometrus čaižiai džirgždamas žvyrkeliu atvilko ją į naująją vietą. Mažai kas tikėjo, kad prigis, nes jau buvo didelis, ne pirmus metus vaisių davęs medis. Bet prigijo. Auga iki šiol. "
Knyga turbūt nepatiks itin novatoriškų ar sudėtingų receptų mėgėjams, bet turėtų būti puiki dovana pirmuosius žingsnius virtuvėje žengiančiai merginai. Tinklaraštyje publikuoti mielinio obuolių pyrago ir dar vieno obuolių pyrago receptai.
Jamie Oliver
"Jamie Oliverio ministerija"
Taip taip, ir aš. Ir aš kažkada sirgau Jamie manija. Jo knygų turbūt rasite mėgstančių ir nemėgstančių gaminti namuose. Manosiose lentynose ši buvo viena pirmųjų. Rodau ją todėl, kad iš šios knygos daug ko išmokau. Kaip antai, kokios yra pagrindinės troškinio ar sriubos sudedamosios dalys, kaip išvirti skanią sriubą ir t.t. Šią knygą galėčiau vadinti savotišku virtuvės pradžiamoksliu. Kas man patinka labiausiai? Kad knygoje receptai atrašomi detaliai, nuosekliai ir paprastai. Ir tie receptai moko ne aklai atkartoti, bet lavina vaizduotę, gebėjimus, skonį. Rekomenduoju tiems, kam virtuvė vis dar kelia nepasitikėjimą savimi.
Knygos pradžioje detaliai surašyti dažniausiai naudojami virtuvėje rakandai, pateikiami patarimai, ką verta turėti spintelėse. Knygą sudaro patiekalų per 20 min, makaronų patiekalų, keptų valgių, lengvų patiekalų su kariu, salotų, sriubų, kasdienių malinių, troškinių, šeimos kepsnių, daržovių, mėsos ir žuvies, pusryčių ir skanumynų skyriai.
Tinklaraštyje publikuoti blynelių su jogurtu, daržovių troškinio, vištienos su baltojo vyno padažu, vištienos troškinio, viduržemio jūros salotų, žiedinio kopūsto ir sūrio sriubos receptai.
Jolanta said...
February 17, 2013 at 8:30 AM
Dar viena nuostabi knyga tiktų šalia jau išvardinų lietuviškų tai D.Trečiokaitės "Kvepiantys".
Sandra said...
February 17, 2013 at 10:49 AM
Šios neturiu, todėl negaliu nieko sakyt. Bet kiek varčiau knygyne, tai ji manęs nė kiek nesužavėjo, nei receptais, nei nuotraukomis. Skonio reikalas turbūt :)