Vištiena su baltojo vyno padažu

DSC_9352ps DSC_9343ps
Tai štai, pagaliau galiu garsiai pasakyti "viskas, atostogos!". Sesija baigėsi. Prasidėjo vasaros džiaugsmai. Nors tiesą sakant, dar sunku patikėti, kad jau tikrai viskas. Nes kai sesija trunka 36 dienas (taip, suskaičiavau), ta laisvė ir laimė tarp knygų kiurksant tokios nepasiekiamos atrodo...

Dienos vėl atgavo vardus ir nebėra vadinamos tik skaičiais. Prieš akis - švarus naujo mėnesio lapas kalendoriuje ir jau pradėtos planuoti vasaros atostogos. Per visą tą laiką ant komodos prisikaupė nemažas kupstas spalvotais lapeliais sužymėtų receptų knygų. Ir pagaliau šiandien galėjau įsisukti į tą stirtą ir išmėginti naują receptą su Mineralinių Vandenų dovanotu baltu vynu. Ačiū jiems, o dabar apie patiekalą.

Prisipažinsiu, kad tikrai nesu joks vyno guru. Man būna arba skanu, arba ne. Va taip. Nenorėdama sugadinti viso reikalo, įlindau į MV puslapį ir pasiskaičiau, prie ko toks vynas tiktų geriausiai. Vištiena! O vištieną mes labai mėgstam, labai. Taigi, čiupau iš krūvos knygą, atsiverčiau nužymėtus puslapius ir ėmiau suktis virtuvėje. Rezultatas pateisino lūkesčius. Farnese Pinot Grigio vynas čia pagyvino visą reikalą, suteikdamas tokio malonaus prieskonio. Sutinku, kad gali išgasdinti stiklinė grietinėlės tokiu metu, kai už lango jau visai tikra vasara. Tačiau patiekalas visiškai neriebus (na, man), tik švelniai kreminis. Ir citrinos sultys čia malonios, gaivios rūštelės suteikia. Taigi verdiktas - patiekalas įtraukiamas į nuolat gaminamų sąrašą!

DSC_9369ps DSC_9350ps
Vištienai su baltojo vyno padažu reikės:
pagaminta pagal J.Oliver "Jamie Oliverio ministerija" p. 34 // Alma Littera 2010

2 vištos krūtinėlių (apie 500g)

1 poro

200ml grietinėlės

saujos pievagrybių

taurės sauso balto vyno

gumulo sviesto kepimui

šviežių čiobrelių

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

200g ilgagrūdžių ryžių

1 citrinos

Gaminame:
Pirmiausia, užkaičiame puodą vandens, užvirusį pasūdome ir verdame ryžius pagal gamintojo instrukcijas. Kol ryžiai virs, imamės troškinio.

Supjaustome poro šviesiąją dalį pusžiedžiais. Į įkaitintą keptuvę dedame sviesto, suberiame supjaustytus porus, pilame taurę vyno, beriame druskos ir pipirų. Tuomet uždengiame dangčiu ir leičiame pasitroškinti apie 5 min, kad nugaruotų alkoholis.

Kol porai troškinasi, supjaustome grybus riekelėmis, sukapojame šviežius čiobrelius ir supjaustome vištieną mažais gabalėliais. Beriame viską į keptuvę, supilame grietinėlę. Palaukiame, kol užvirs, tuomet sumažiname ugnį ir paliekame troškintis apie 10-15min. Prieš tiekdami, išspaudžiame pusės citrinos sultis ir patiekiame kartu su ryžiais. Skanaus!

DSC_9282ps DSC_9369ps
DSC_8814ps
Per pastarąsias savaites nutiko tiek daug visko, kad net nežinau, nuo ko pradėti pasakoti. Bet yra keli dalykai, kurių nepaminėti tiesiog negaliu. Pirmasis - šv.Jonų bažnyčios bokštas. Kad jis rekonstruotas ir atviras lankytojams sužinojau dar praeitą vasarą, bet pakilti ten taip ir nepavyko. O prieš kelias savaites pasitaikė puiki proga - ir svečius galima tokiais vaizdais apžavėti, ir pačiai akis paganyti. Žinoma, šį kartą buvo neapsieita be "kiaulės dėsnio" ir visus metus gražiausiai veikęs liftas, turėjęs pakylėti į 68 metrų aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę pačiame bokšto viršuje, ėmė ir sugalvojo sugesti būtent dieną. Bet tai niekis, vis tiek lipom. O atsidūrusi viršuje supratau, kad vaizdas tikrai vertas kiekvieno įveikto laiptelio. Bespragsint fotoaparatu ir pamačius nusidriekiančias turistų grupeles bokšto papėdėje, norom nenorom iškilo klausimas, kodėl jis toks populiarus atvykstančiųjų tarpe, o vietinių visai nelankomas? Kas tai - reklamos ar paprasčiausio domėjimosi stoka? Kad ir kaip ten bebūtų, bokštą aš rekomenduoju.

Antrasis malonus atradimas šiek tiek labiau susijęs su šio tinklaraščio tematika. Prieš kelias savaites facebook puslapyje klausiau, kur nusivestumėte svečius papietauti. Sulaukiau kelių tikrai įdomių rekomendacijų, o tarp jų buvo ir Rene. Jau kitą vakarą nutarėm pasižvalgyti, kaip gi ten viskas atrodo. Nors paslaptingoji Antokolskio gatvė man visiškai nieko nesakė, artėjant prie kavinės ėmiau balsu juoktis. Juk čia tas Rene, kurį esu kokius šimtą kartą praėjus, net nesusimąstydama, koks gėris ten slepiasi! Ar užėjau vidun nors kartą? Ne. Kodėl? Kad aš žinočiau... Tačiau mūsų pasirinkimas pietauti ten būtent tada pateisino visus lūkesčius. Patiko ir man, ir svečiams. O mes dviese dar sakėm būtinai sugrįšim midijų paragauti. (Egle, ačiū!!!)

Na ir galiausiai priartėjom prie šio įrašo pagrindinio kaltininko. Sausainių. Man sausainiai visada buvo ir bus rudens kepinys nr.1. Bet prieš kelias dienas orų mergaitės sakė, kad lis be perstojo ir laibomis rankelėmis rodė į pilkus debesėlius ekrane ties užrašu Vilnius. Tai ko ne ruduo? O jei ruduo, tai reiškia galima sausainius kept. Va šitie mano šaldiklyje apsigyveno ilgam laikui, nes yra greitai paruošiami, kvapnūs ir gardūs. Originalaus recepto praktiškai nekeičiau, tik išmečiau cukruotus imbierus, nes kai paragavau, supratau, kad jų nemėgstu. Dar nebandžiau, bet kai baigsis spintelėje razinos, pribersiu džiovintų spanguolių.

Avižiniams sausainiams su razinomis reikės:
pagaminta pagal Žiupsnelis Druskos

100g sviesto

140g rudojo cukraus (naudojau šviesų muskovado cukrų)

1 kiaušinio

1 šaukšto auksinio sirupo

200g miltų

150ml greito paruošimo avižinių dribsnių

pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

100g razinų

Gaminame:
Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi iki purumo. Mušame kiaušinį, dedame šaukštą auksinio sirupo ir gerai išmaišome. Tuomet suberiame miltus, kepimo miltelius ir avižinius dribsnius, išmaišom. 

Tešlą išverčiame ant miltuoto paviršiaus ir suformuojame dešrą. Ją suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą kelioms valandoms arba į šaldiklį maždaug pusvalandžiui. 

Kai tešla sustings (arba kai norėsime kepti), kaičiame orkaitę iki 170 laipsnių, traukiame sausainių dešrą ir supjaustome maždaug 1 cm storio riekelėmis. Riekeles išdėliojame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame apie 20-25min, kol sausainiai šiek tiek pagels. Atvėsiname ir ragaujame. Skanaus!

Oatmeal cookies Oatmeal cookies

Naminis varškės sūris

Homemade Cottage Cheese Bazil
Mane reikėtų labai išbarti. Už tai, kad negalima dabar gaminti. Negalima sulipus į televizorių žiūrėti Euro 2012. Paradoksalu, tačiau įprastomis darbo dienomis praleidžiu žymiai mažiau laiko virtuvėje, nei dabar. Tikriausiai dėl to, kad besėdint namie, rankos pačios tiesiasi kokios veiklos, kad tik nereiktų šimtąjį kartą skaityti pabodusių konspektų. 

Sūrį šį gaminu jau antrą kartą. Nes patiko. Patiko tas paprastumas, patiko nedidelės laiko ir pastangų sąnaudos, ir patiko rezultatas. O kai dar su nuosavais bazilikais, tai visai. Trūkumas - ilgai nelaikykit šaldytuve, nes tampa sausokas. Ir šiaip jis man skaniausias tik ką pagamintas, kai dar net šiek tiek šiltas būna. 

Homemade Cottage Cheese Homemade Cottage Cheese
Naminiam varškės sūriui reikės:
pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki..." p.23, nr.11 (30)

2 litrų pieno (pavyksta gaminant net su parduotuviniu pienu)

100ml citrinos sulčių

2-3 arbatinių šaukštelių druskos

maltų juodųjų pipirų

saujos mėgstamų prieskoninių žolelių

Gaminame:
Pieną pilame į puodą, jungiame ugnį ir kaitiname ant stiprios ugnies. Kol pienas kaista, išspaudžiame citrinų sultis, jas supilame į puodą su pienu. Beriame druskos ir pipirų. Aš rekomenduoju dėti 3 arbatinius šaukštelius druskos ir 1 šaukštelį maltų pipirų, bet čia jau skonio reikalas. Bet kuriuo atveju, gaminimo procese dar bus progų paragauti.

Pieną kaitiname nuolat maišydami. Jei pienas jau pasterizuotas, užvirti jo nebūtina. Kaitindami pieną stebėkite, kada atsiras varškės gumulėliai. Jie turi tapti tirštoki. Tuomet nukeliame puodą nuo ugnies ir įmaišome susmulkintas prieskonines žoleles. Jei pienas nebuvo pasterizuotas, jį reikia užvirti.

Marlės audinio atraižą (pakaks nedidelės 90 x 90 cm) tiesiame į sietelį, sietelį statome į didelį dubenį, ir prilaikydami marlės galus (arba duodame kitam palaikyti), kad nepabėgtų, perkošiame pieną-varškę. Tuomet palaukiame, kol varškė atvės (va dabar geriausias metas paragauti ir ko nors pridėti, jei trūksta). Atvėsus suimame marlės audinio keturis kampus, iškeliame iš sietelio ir sukdami nuspaudžiam likusį skystį. Suspaudžiame gana tvirtai, kad susidarytų vientisas gumulas. Tuomet sūrį dedame į dubenį ir palaikome šaldytuve per naktį. Arba valgome iškart, kaip darau aš. Skanaus!

Tikriausiai labai sudėtingai viską paaiškinau, bet iš tiesų tai visai paprasta ;)

Vištiena su rūkyta paprika

Smoked Paprika Roasted Chichen Smoked Paprika Roasted Chichen
Kartais tiesiog norisi ko nors paprasto. Kad nereikėtų sverti miltų kruopelių ir skaičiuoti po vieną bazilikų lapų. Norisi kelių eilučių ilgumo ir pusvalandžio trukmės recepto. Patiekalo, kuris suteiktų laimės pats savaime, be ypatingų sudedamųjų dalių ir priedų. Norisi recepto, kuris tiesiog būtų. Toks pasiekiamas, įgyvendinamas ir prieinamas.  

Turbūt rūkytą papriką jau bandė visi, tik ne aš. Šis receptas mano sąraše išgulėjo ilgai, labai ilgai, bet vis dėlto savo eilės sulaukė. Ir nors ten buvo rekomenduojama kepti dar ir su medum, man medus čia viską sugadino, ir žymiai skanesni tie gabalėliai, kurie be medaus (bet spėju čia bus kaltas būtent tas medus, kuris mano spintelėj gyvena. O jis yra labai neteisingas ir visus keksiukus man sugadina). Bet čia man. O kitas labai didelis pliusas, kad mėsa buvo laaabai sultinga. Va šito tai nesitikėjau, nes, rodos, nieko ypatingo jai ir nedariau.

Vištienai su rūkyta paprika reikės:
pagaminta pagal Simply Recipes

6 vištų kulšelių (arba kokios kitos dalies, arba tiesiog visos vištos)

2 šaukštų rūkytos paprikos

1,5 arbatinio šaukštelio druskos

1 arbatinio šaukštelio šviežiai grūstų juodųjų pipirų

2 šaukštų ištirpinto sviesto

Gaminame:
Vištieną nuplauname po šaltu vandeniu ir nusausiname. 

Ištirpintą sviestą sumaišome su paprika, druska ir pipirais. 

Vištieną ištriname paruoštu mišiniu, dedame į kepimo indą ir kepame 220 laipsnių temperatūroje apie 30min. Skanaus!

Smoked Paprika Roasted Chichen Smoked Paprika Roasted Chichen


Tai buvo mano pirmoji tinklaraštininkų diena. Gavusi kvietimą iš tiesų nustebau. Mane kviečia? Ar tikrai mane? O paskui praėjus pirmoms džiaugsmo akimirkoms teko suvokti visą karčią gyvenimišką tiesą - jau antras iš eilės renginys ir kaip tyčia per sesiją. Aš jau turbūt atsibodau ten visiems besiskųsdama, bet pasiskųsiu dar. Sesija! O per sesiją reikia rimtu veidu sėdėti namie, nekišti nosies laukan ir mokytis. Bet vis dėlto, labai jau norėjau pasilabinti su kitais rašančiais maisto tinklaraščius ir sudalyvauti nors žiūrovo teisėmis, todėl lietingą penktadienio pavakarę nušlepsėjau per balas į "Kulinarijos studiją". Renginio tema - mane įkvepiantis prieskonis. Dalyvių šį kartą buvo devyni.

DSC_6933ps
DSC_6958ps

Vilma iš Kulinarijos Laboratorijos gamino žiedinių kopūstų salotas, o ją įkvepiantis prieskonis - kuminai.

Karolina iš Citrinos Žievelės gamino duonos pudingą su bananais ir karameliniu padažu, o Karoliną įkvepęs prieskonis buvo cinamonas.

DSC_7009ps DSC_7120ps
Inetos iš Gamyklėlės patiekalas, pavadinimu "Velniški kąsneliai", o įkvepiantis prieskonis - uoginė paprika. Va šitas pyragas buvo vienas iš mano favoritų. Šiaip nesu aštraus maisto mėgėja, bet tas šokodinis pyragas...su vėliau išryškėjančiu aštrumu buvo tiesiog wow. Ir aš niekad negalvojau, kad toks švelnus daiktas kaip šokoladas gali derėti su tokiu aštriu pipiru. O pasirodo, dera. 

DSC_7002psmano DSC_7057ps
O toliau Indrės iš Gėrimų ir Patiekalų Magijos anyžinis pyragas "Ana Ižė", kuris man taip pat buvo labai labai, ir dar su sproginėjančiais lazdyno riešutais ir visuomet gerai nuteikiančiu morkų skoniu. (ar taip Indre, viską gerai pasakiau :) ?"

DSC_7094ps DSC_7079ps
Dalyvis nr.6 - Skirmantė iš Forelles Receptai, su patiekalu "Žaliai baltas desertas", o Skirmantę įkvepęs prieskonis - bazilikas.

DSC_7104ps DSC_6930ps
Dalyvis nr.7 - Beata iš Braškės su Pipirais, su patiekalu "Meilės virtieniai". Beatą įkvėpęs prieskonis buvo muskato riešutas.

Toliau eilėje prie viryklių rikiavosi Viktorija iš Receptų Medžio, su absuliučiai fantastišku pomidorų ir imbiero padažu. Mano galva, šiame padaže viskas derėjo tobulai - ir imbiero aitrumas, ir pomidoriškas švelnumas. Šis patiekalas dar tą patį vakarą mintyse buvo įrašytas į mano must do sąrašą. 




Renata iš Sezoninės Virtuvės su patiekalu "Aštrioji braškių pintinėlė", o Renatos prieskonis - juodieji pipirai.

DSC_7064ps DSC_6986ps



Ir galiausiai tinklaraščio Kiaunės Reikaliukai autorė Lina su patiekalu "Kokosinis debesėlis", o Linos prieskonis - vanilė.

Visus šiuos patiekalus ragavo ir vertino komisija, ir renginio dalyviai. Šių metų patiekalus vertino: „Santa Maria“ produktų vadovas Artūras Braslauskas, kulinarinės laidos „Bilo receptai“ vedėjas Gidonas Šapiro-Bilas, „Kulinarijos studijos“ konditerė Elžbieta Monkevič, šokolado amatininkas, „Chocolate Naive“ šokoladų ir ledų kūrėjas Domantas Užpalis, žurnalo „Virtuvė. Nuo... Iki...“ redaktorė Eglė Aleksandravičiūtė ir „Electrolux“ pardavimų vadovas Mantas Danilevičius. O prie patiekalų derančius vynus parinko „Mineralinių vandenų“ vyno ekspertai.

O dabar įdomioji dalis. Kas gi nugalėjo? O nugalėtojai buvo du, nes renginio komisijos ir dalyvių balsai buvo skaičiuojami atskirai. Taigi komisija pirmąją vietą skyrė Beatai ir jos "Meilės virtieniams". Jai atiteko prizas siuprizas - pietūs netrukus į Vilnių atkeliausiančiame Dinner In the Sky. Ar galėtų būti dar geriau :) ? Antroji vieta atiteko Skirmantei, o trečioji... Labai atsiprašau, tikiuosi nieko neįžeisiu, bet tikrai nepamenu trečios vietos laimėtojo. Ir kodėl gi neužsirašiau? O publikos simpatijas pelnė Ineta su fantastišku šokoladiniu pyragu, pagardintu uogiene paprika. 

Renginio metu taip pat buvo paskelbti ir geriausi metų tinklaraščiai. Geriausiu metų tinklaraščiu tapo Surfing the World Cuisine, geriausio metų debiuto titulas atiteko tinklaraščiui Vaikai ir Vanilė. O Indrės Gėrimų ir Patiekalų Magija buvo apdovanota kaip aktyviausias metų tinklaraštis. Renginio dalyvius prizais apdalijo „Electrolux“, „Santa Maria“, „Chocolate Naive“ bei „Virtuvė. Nuo.. Iki..." . 

Po visos šios dokumentinės dalies norisi pridėti ir šiek tiek savo įspūdžių. Vakaras iš tiesų buvo puikus. Labai smagu buvo pagaliau gyvai pabendrauti su tais žmonėmis, kuriuos jau šiek tiek pažinojau virtualioje erdvėje. Ir nors iš pradžių man buvo tikrai nedrąsu ir jaučiausi keistai, vakarui įsibėgėjus jaučiausi esanti gerų draugų būryje. 

An evening with lithuanian food blogers An evening with lithuanian food blogers