Untitled

Trys savaitės tylos. Pačiai sunku patikėti, kad tiek ilgai. Nerašyti yra daug lengviau, nei maniau. Tiesa, pasiilgstu, bet mano darbas šiuo metu suryja visą mano laiką ir norą gaminti. Negaliu sakyti, kad tinklaraštis man nebėra įdomus ar svarbus, tačiau norisi, kad tas atsiradęs receptas būtų ypatingas, kitoks, tikras, o tam reikia laiko ir pastangų. Nebesinori taip, kaip anksčiau, kiekvienų iškeptų sausainių fotografuoti. Todėl tylos, matyt, bus kiek daugiau nei įprastai. Nors šiandien va, labai norėjau parašyti. Tuo labiau, kad turėjau net nuo vasaros laikų dar nepublikuotą receptą, kuris, sakyčiau, visai tinka ir šiam metų laikui. Juk vynuogių pas mus visuomet galima nusipirkti.

Receptas iš mano taip mylimos Molly Wizenberg knygos. Sudomino ir nustebino. Iš pradžių žiūrėjau kiek įtariai, nes na vynuogės. Marinuotos. Ir vis dėlto labai norėjos išbandyti. Skonis įdomus, kitoks nei paprastų vynuogių. Man patiko. Su kuo valgyti? Tinka visur - berti į salotas, brusketoms, ar tiesiog kabinti iš stiklainėlio ir valgyti pačias vienas tiesiog taip. O mano šitie stiklainėliai su mumis prie ežerų ir pas draugus keliavo, kai dienos šiltos ir saulėtos buvo...

DSC_0059ps DSC_0079ps
Marinuotos vynuogės su cinamonu ir juodaisiai pipirais

Reikės:

450g raudonųjų besėklių vynuogių

250ml baltojo vyno acto

200ml cukraus

1,5 arbatinio šaukštelio garstyčių sėklų

1 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų grūdelių

2 nedidelių cinamono lazdelių

1/4 arbatinio šaukštelio druskos

Gaminame:
Pašaliname vynuogių kotelius ir šiek tiek įpjauname toje vietoje, kurioje buvo kotelis. Vynuoges sudedame į dubenį.

Puode sumaišome marinato ingredientus, užverdame ir karštą marinatą užpilam ant vynuogių. Viską paliekame atvėsti iki kambario temperatūros. 

Kol vynuogės vėsta, pasiruošiame du 300 ml talpos indelius ir supilame vynuoges. Paskirstome po vieną cinamono lazdelę kiekvienam indeliui. 

Vynuoges paliekame marinuotis mažiausiai 8 valandas, bet jų skonis laikui bėgant ryškėja. Molly rašė, kad geriausia ragauti po 4 dienų. 

Pagaminta pagal Molly Wizenberg "Gyvenimas, pagamintas namuose" psl. 297 // Vaga 2012

p p

Svečiuose pas "Stumbrą"



Dar rugpjūčio pradžioje maisto tinklaraštininkai rinkose Kaune, kur mus sukvietė stipriųjų gėrimų gamintojas "Stumbras". Pirmą kartą lankiausi šioje gamykloje ir šalia jos įrengtame muziejuse, todėl susidomėjusi dairiausi ir dėjausi galvon, ką apie šią įmonę pasakoja renginio organizatoriai. 






Gamyklos patalpose yra įrengta ekspozicija, kurioje eksponuojamos senos, nespalvotos nuotraukos, gėrimų buteliai ir senosios gėrimų etiketės. Kai kurios jų iš ties skambėjo smagiai. Net nežinojau, kad anksčiau buvo gaminami tokie gėrimai, kaip "Kadugių trauktinė" ar "Jonžolinė".

Iš pradžių renginio organizatoriai papasakojo apie "Stumbro" istoriją. Įmonė buvo įkurta 1906 metais. Anuomet degtinės gamyba buvo monopolizuota ir gaminti bei prekiaui degtine galėjo tik valstybinės  gamyklos. "Stumbras" buvo viena jų. Įdomu tai, jog anuomet degtinė buvo matuojama ne buteliais, bet kibirais. Net ir Kaune buvo galima įsigyti degtinės 1/4 ar 1/200 kibiro tūrio.



Stumbro degustacija7n7 Stumbro degustacija3n9

Vėliau apsivilkome baltus chalatus ir leidomės apžiūrinėti gamybinių patalpų. Sužinojome, kad garsiosių "Trejų devynerių" trauktinės pavadinimas turi pagonišką kilmę. Žodis "trejos" atspindi mitologinio pasaulio dalijimą į tris sferas - požemį, žemę ir dangų. Spėjama, kad į trauktinės sudėtį įėjo visi trys šias sferas simbolizuojantys elementai: 9 šaknys (požemis), 9 žolelės ir augalų žievės (žemė) ir 9 lapai, žiedai, vaisiai (dangus). Šiandien tikslus "Trejų devynerių" receptas nėra atskleidžiamas, tačiau į jo sudėtį įeina 27 augalinės sudedamosios dalys. 2007 metais "Trejų devynerių" trauktinė buvo pripažinta kulinarinio paveldo objektu.

Viena gamyklos darbuotojų, p. Aldona, atskleidė stipriųjų gėrimų gamybos užkulisius. Sužinojome, kad degtinės gamybai naudojamas šešis kartus filtruotas vanduo, o susimaišęs su spiritu yra filtruojamas per įvairius nglies, kvarcinio smėlio, sidabro ir net aukso filtrus. Kol antpilas tampa degtine, gėrimas turi praeiti 9 gamybos etapus. Gėrimas yra nuolat, kasdien degustuojamas, ir, kaip juokavo p. Aldona, ne kiekvienas galėtų dirbti tokioje vietoje, kur ryte, vos atėjus į darbą, ragaujama degtinė.

Tuomet sėdome prie stalo ir besiklausydami etnologo pasakojimų apie senovės lietuvių dievus ir skaičiaus devyni svarbą ir reikšmę senovės lietuvių kultūroje, ragavome "Trejų devynerių" degtinę ir trauktinę bei užkandžius. O p. Aldona ėmė mokyti teisingų degtinės degustavimo įgūdžių. Gėrimas vertinamas pagal tris kriterijus - skaidrumą, kvapą ir skonį. Degtinė degustuojama iš skaidraus stiklo nedidelės brendžio taurės, kad išliktų visi aromatai ir skoniai. Degustuojant reikia gerti mažais gurkšneliais, užgeriant 5-7 gurkšniais vandens. Nustebau, kad net toks gėrimas gali būti degustuojamas (nes na visi žinome, kaip ir kokiais kiekiais jis vartojamas tūlo tautiečio namuose), rengiami degustavimo pasaulio čempionatai ir gamintojų parodos.

Tai va taip smagiai pasisėdėjom, pasiklausėm ir pasišnekučiuodami iškeliavom namo. Dėkoju organizatoriams už informatyvų renginį ir parūpintą transportą, maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius. Jei dar kas vežtų, ir dažniau būtų galima į Kauną pavažinėti. Šypt.

p.s. visos nuotraukos Audriaus Kairio.