Crepes su romu. Nepaprastiems pusryčiams.

Crepes with Rum Crepes with Rum
Mane kartais apima kompulsinis noras rašyti. Iškepti pyragą. Minkyti tešlą sausainiams. Noras, toks didelis ir stiprus, kad sveikas protas tuo metu išeina pasivaikčšioti, protingai nutaręs, kad nėra čia ko ginčytis ir aš beriu miltus, mušu kiaušinius, pilu cukrų, tada minkau ir minkau, kol užkaista rankos, kočioju plonai ir spaudžiu formeles. Pašaunu į orkaitę ir laukiu. 

Arba supilu pieną, kiaušinius ir romą į plakiklį, pasuku rankenėlę ir truputį patriukšmauju. Užgniaužusi kvapą klausausi, ar neateis niekas pabarti. Supilu į puodelį, paslepiu šaldytuve ir laukiu. Kol atšals. Truputis sviesto į keptuvę, truputis tešlos, paskirstau tolygiai. Kepa. Apverčiu. Na ir kas, kad jie man storesni pavyksta. Man skanu. Tam, kas iškiša galvą po kambarius pasklidus apelsinų kvapui, irgi skanu. Tokie būna savaitgalių rytai. 

Pusryčiai gali būti netvarkingi ar truputį nerangūs, galima užsižiopsoti ir nepastebėti, kad jau svyla blynas, galima įsidėti tris šaukštelius cukraus vietoj įprastinių dviejų ar cukrų kavai pamiršti visai. Galima tuomet išsikepti lietinių. Va tokių.

Lietiniams su romu reikės:

blynams:

2 šaukštų cukraus

180 ml riebaus pieno

2 kiaušinių

2 šaukštų romo

3 šaukštų ištirpinto sviesto

120 ml miltų

nutarkuotos 1 apelsino ir 1 citrinos žievelės

žiupsnelio druskos


padažui:

80 ml skysto medaus

80 ml apelsinų sulčių

60 ml citrinos sulčių

7 šaukštų tirpinto sviesto

Gaminame:
Į plakiklį sudedame cukrų, kiaušinius, pieną, pilame romą, beriame žiupsnį druskos ir abiejų citrusų žieveles. Išplakame. Tuomet pilame tirpintą sviestą ir vėl suplakame, kad sviestas gerai įsimaišytų. Galiausiai suberiame miltus, bet plakame tik tiek, kad miltai susimaišytų. Tuomet tešlą perpilame į kitą indą ir dedame ją į šaldytuvą. 

Dorie perspėja, kad šio žingsnio nevalia praleisti, nes šaldama lietinių tešla sutirštėja ir tampa tinkamos konsistencijos. Šaldyti rekomenduojame bent 2 val, bet geriausia, anot Dorie, tešlą šaldytuve palikti 12 ar daugiau valandų. 

Ištraukus iš šaldytuvo tešla turėtų būti grietinėlės konsistencijos. Kai tešla bus paruošta, eime kepti. Įkaitiname lietinių keptuvę iki vidutinės temperatūros, imame didesnį gabalėlį sviesto ir pirštais juo greitai tarsi išdažome keptuvę. Saugome pirštus, žinoma. Riebalų neturi būti daug, tik tiek, kad blynas nepriliptų. Tuomet pilame tešlos, sukiodami keptuvę ją paskirstome po visą keptuvės plotą ir leidžiame kepti. Mentelę atsargiai pakišame po blyno kraštu, jei jis švelniai rustelėjęs, galime apversti. Apvertus dar šiek tiek pakepame ir blyną perkeliame į lėkštę. 

Pasiruošiame padažą. Medų šiek tiek patirpiname mikrobangų krosnelėje, leidžiame jam atvėsti, tuomet supilame citrusų sultis ir išplakame šluotele. Po šaukštą nuolat maišydami įplakame tirpintą sviestą ir viskas. Skanaus!

Pagaminta pagal D.Greenspan "Around My French Table" p. 411-413 //  Houghton Mifflin Harcourt 2012

Crepes with Rum

Meduoliai

Gingerbread Cookies Gingerbread Cookies
Pasidaviau visam šiam kalėdiškumui. Tiesą sakant, man atrodo, kad kiekvienais metais tai įvyksta vis anksčiau. Nenoriu veikti nieko daugiau, tik būti namie ir kepti kepti kepti... Sudėlioti sausainius į maišelius ir padėti šalia jau suvyniotų ir kaspinais aprištų dovanų, kurios ant mano stalo atsirado jau vakar.

Vakar nutiko ir daugiau puikių dalykų: ėjom į mugę, grįžom nešini krepšiais, nes dievaži, ten tikrai viskas buvo labai gražu ir šilta, pirkom kalėdinę arbatą, vaikščiojom po senamiestį baltais stogais ir važiavom prie ežero apžiūrinėti baltą žiemą. Rankas ir kojas nušalau, bet nesvarbu. Teisingas šeštadienis buvo.

Meduolius kepiau lygiai tokius pat, kaip ir praeitais metais - nelabai originalu, sutinku. Tačiau šie buvo mano pirmieji ir patiko taip labai, kad būtų visai graži tradicija juos kepti kasmet. Jei tik nepabos valgantiems, žinoma.

O kaip vyksta jūsų pasiruošimai? Ką kepat, vyniojat, ragaujat?

Gingerbread Cookies Gingerbread Cookies
Meduoliams reikės:

125g sviesto

100g dirbtinio medaus arba auksinio sirupo

200g cukraus

3 stiklinių miltų

5 šaukštų pieno 

1 kiaušinio

po 1 arbatinį šaukštelį cinamono, malto muskato riešuto, maltų gvazdikėlių ir malto imbiero

Gaminame:
Cukrų, sviestą, medų ir pieną sudedame į puodą, suberiame visus prieskonius ir kaitiname ant silpnos ugnies nuolat maišydami kol užvirs. Paverdame apie 2 min, nukeliame nuo ugnies.

Tokį sirupą šiek tiek atvėsiname ir supilame į dubenį su miltais, išmaišome, mušame kiaušinį ir užminkome tešlą. Tešlą paliekame atvėsti. Tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir padedame į šaldytuvą kokiai valandai, kad sutvirtėtų. 

Kai tešla išbus šaldytuve reikiamą laiką, jau galima ją kočioti. Pabarstome stalą miltais ir iškočiojame ploną blyną (geriau plonesnį nei 5mm). Išspaudžiame formeles, sausainius atsargiai perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 12-15 min. 

Kadangi sausainiai ploni, kyla grėsmė jiems labai greitai sudegti, todėl nepaliekame sausainių be priežiūros. Iškepusius paliekame atvėsti skardoje. Galima ir glajų dar pasigaminti. Vienas paprastesnių - iškepusius ir atvėsusius sausainius aplieti ištirpintu baltu šokoladu. Kaip ir viskas, skanaus!

Pagaminta pagal "Metai Beatos virtuvėje" p.28 // Laisvos Valandos 2010

Gingerbread Cookies Gingerbread Cookies Gingerbread Cookies

Vienuolika

I love Riga

Visai netikėtai vieną vakarą mane pasiekė kvietimas dalyvauti naujame blogerių žaidime Vienuolika. Tą pirmos akimirkos susižavėjimą netrukus užtemdė suvokimas, kad reikės kalbėti apie save, o apie save kalbėti man sekasi sunkiai. Nors su įrašu užtrukau kelias dienas, bet sutvėrimas aš užsispyręs, todėl ėmiau ir parašiau.

Žaidimo taisyklėms nusižengsiu, nes niekaip nerasčiau 11 tinklaraščių, kuriems galėčiau užduoti savo klausimus (tikiuosi, organizatoriai neužpyks). Pirmiausia kvietimą dalyvauti atsiuntė tinklaraštis Voras tinkle, o vėliau savo klausimus uždavė Tasty Art ir aš pamaniau, kad kažkaip negražu būtų kurį nors jų ignoruoti, todėl atsakiau į visus klausimus. Teksto gavosi nemažai, todėl pradedam!


11 atsitiktinių teiginių apie save

1. svajonė nr. 1 - būtinai būtinai aplankyti Paryžių ir Marselį.

2. svajonė nr. 2 - baltas labradoras. Vardu Sūris. Vasarą.

3. didžiausia baimė - širšės, kamanės, bitės, vapsvos arba visi geltonai-juodai dryžuoti padarėliai.

4. kita didžiausia baimė - nustoti tobulėti ir eiti į priekį.

5. niekuomet nesu ragavusi silkės. Nemėgstu paštetų, kepenėlių, alyvuogių, bulvių, spirgučių, žalių obuolių ir pieno. Geriu tik esantį kavoje, visos kitos formos netinka. Būna, išgyvenu savaitę su kava ir sumuštiniais.

6. metų man 24, bet dažnai tenka patvirtinti amžių specialiais dokumentais perkant vyną. Hrrr. 

7. prieš pradėdama studijas, apie 9 metus žaidžiau stalo tenisą. Labai smagus reikalas ir ne toks lengvas, kaip atrodo.

8. norėčiau kada nors sudalyvauti programoje Doctors Without Borders ir išvykti savanoriauti į Afriką.

9. nemoku plaukti, bet labai stengiaus išmokti. Lankiau baseiną. Gal tris rudenius pradėdavau lankyti, tuomet po mėnesio viskas baigdavosi ligomis ir ligonine, kol tą žalingą įprotį mečiau, palaikiusi tai ženklu, kad geriau nereikia.

10. dažniausiai man šalta. Taip šalta, kad Kroatijos pajūrio miestelyje miegojau su pižama ilgomis rankovėmis, kelnėmis ir antklode. Lauke buvo +20. Mano kambariokė miegojo užsiklojusi paklode. Mano kojos šiltos būna tik išgėrus karšto vyno. Arba kai sergu.

11. Esu entuziastinga sirgalė. Lietuvos krepšininkų rungtynės man yra šventas reikalas, galiu išvardinti visus rinktinės laimėtus medalius nuo 90' metų. Turiu tuos garsiuosius marškinėlius su kaukolėmis, kuriais rinktinė vilkėjo 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse. Kai buvau septynerių, senelis paaiškino, kas yra nuošalė, išmokė visas krepšinio ir futbolo taisykles ir nuo tada aš ir sergu :)






Voriuko užduoti klausimai:

1. Kokią knygą norėtum matyti ekranizuotą? 
Hmmm, kada aš kažką skaičiau... (intensyviai galvoja) viena labiausiai sužavėjusių H.Murakami "Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas".

2. Kokio vardo savo šuniui/katinui/žuvytei niekada neduotum? 
Neduočiau visų tų standartinių rikių, mikių, pūkių vardų. Kažkada žurnale skaičiau apie šeimą, kuri turėjo vokiečių aviganį vardu Briedis. Originalu. bet saviškio taip nevadinčiau :)

3. Tirpi kava ar kava su nuosėdomis? 
Su nuosėdomis, bet kad neliktų nuosėdų puodelyje :) todėl namie ruošiu french - press metodu.

4. Jei galėtum, kokį maisto produktą uždraustum pardavinėti? 
Hmm... turbūt visus cukruotus spalvotus limonadus. Dantų gadinimas, nieko daugiau.

5. Prie ko eilėje sutiktum laukti nors ir per naktį? 
Bilietų kelionėn į išsvajotą šalį.

6. Kokį paskutinį dalyką padarai prieš atsiguldama(s) miegoti? 
Pažiūriu kelias Draugų serijas.

7. Koks įvykis labiausiai neigiamai nustebino 2012 metais? 
Vasaros praktika.

8. Kokią užsienio kalbą norėtum išmokti? 
Prancūzų. Kažkada pradėjau, bet nebaigiau.

9. Kvailiausias žmonijos išradimas? 
Kodėl toks sudėtingas klausimas? :) vaje... dėl grynai asmeninių paskatų atsakysiu, kad tabakas. Nes man labai, labai nepatinka tas kvapas.

10. Kokiais socialiniais tinklais/svetainėmis naudojiesi? 
Va šiuo klausimu esu pakankamai keistas sutvėrimas, nes neturiu asmeninės facebook paskyros, tik susijusią su tinklaraščiu, elektroninis paštas turbūt nesiskaito, tai tuomet lieka Flickr.

11. Ar 2012-12-21 bus pasaulio pabaiga?
Tikiuos, kad ne, nes laukiu Kalėdų :)


11 Tasty Art sukurtų klausimų:


1. Be ko kasmet neapsieina Tavo Kalėdinis stalas?
Be močiutės gaminamų virtinukų su džiovintais grybais.

2. Mėgstamiausias metų laikas/periodas ir kodėl?
Žiema. Nes ankstų rytą išėjus pasivaikščioti skaisčiai šviečia saulė ir girgžda sniegas po kojomis, nes kvapą užima nuo šalto ir gaivaus oro, srūvančio vidun sulig pirmu įkvėpimu, nes tuomet iki pilnos laimės tereikia tik puodelio arbatos...

3. Kaip kovoji su stresinėmis situacijomis ar liūdesio priepoliu?
Romantiškais filmais ir mieliniais kepiniais.

4. Didžiausia staigmena labiausiai nustebinusi per pastaruosius metus?
Tinklaraštis, kuris sulaukė 45 sekėjų ir 149 mėgėjų. Vis dar sunku patikėti, kad pradėtas rašyti tiesiog taip, šiaip sau, po kiek laiko tapo man (mano) tokia brangia erdve.

5. Kokios buvo Tavo įsimintiniausios atostogos: kur, kada ir kodėl?
Tai būtų praėjusios vasaros nuotykiai, keliaujant pro Latviją ir Estiją į Sarema salas. Todėl, kad buvo pirmoji savarankiška kelionė automobiliu, dviese bandant įminti žemėlapių mįsles, naktys, tikintis, kad prie jūros pakilęs vėjas nenuplėš palapinės, romantiški pasivaikščiojimai pliaupiant lietui Rygoje, šildantis puodeliu kavos, tūkstančiai laiptelių iki katedros bokšto viršaus Taline ir nuostabūs vaizdai pagaliau užkopus į viršų, daugybė posūkių ir aplinkelių, stengiantis surasti tą vienintelį kelią, kuris nuvestų link prieplaukos ir apsnūdęs katinas salos vidury, nenorėjęs pasitraukt iš kelio...

6. Kuo labiausiai mėgsti užkandžiauti kai išalksti?
Iš tiesų, neturiu įpročio užkandžiauti, išalkusi stengiuosi tiesiog sočiai pavalgyti. Bet turiu silpnybę bandelėmis, tai turbūt tai irgi skaitosi :)

7. Jei galėtum pasirinkti, kokioje šalyje norėtum gimti ir kodėl?
O man ir čia gerai :) gimti kitur nenorėčiau. Norėčiau daugiau keliauti.

8. Mėgstamiausia kalėdinė giesmė/daina?
Chris Rea "Driving Home For Christmas"

9. Svarbiausios žmogaus vertybės, Tavo nuomone?
Tikrumas ir supratingumas.

10. Ką labiausiai mėgsti/dažniausiai valgai pusryčiams savaitgaliais?
Mūsų pusryčiai, nepriklausomai nuo savaitės dienos, beveik niekuomet neišklysta iš gerai žinomo kelio - jogurtas ir kava.

11. Sukurk pavadinimą šiai nuotraukai.
Eime šokti?

Vilniaus Dienos 2012

Praėjus kelioms dienoms po šio įrašo paskelbimo, mane pasiekė ir tinklaraščio Cranberry Jam autorės Medėjos užduoti klausimai:

1.Ar žiūri kulinarines laidas? Jei taip kokias? 
Žiūriu, tačiau ne dažnai. Dažniausiai kokias nors savaitgalio Jamie Oliver, nes mane tiesiog užburia jo meilė maistui, taip pat žiūrėjau Top Chef ir Top Chef Masters.

2.Mėgstamiausias tortas
Šiaip nesu didelė tortų gerbėja, bet itin mėgstu tik vieną - močiūtės kepamą Napaleoną. Niekur kitur nesu valgiusi skanesnio.

3.Kokį ‘firminį’ patiekalą ar kepinį turi Kalėdoms?
Meduolius.

4.Ar tiki kokiais nors prietarais?
Hmm... na ne.

5.Brangiausia (ne finansine prasme) kada nors gauta dovana.
Praeitą žiemą brangusis turguje nupirko ir padovanojo mano amžinai šalančioms kojoms tikras rankomis megztas kojines iš avių vilnos. Buvo labai miela tokios staigmenos sulaukti.

6.Svajonių atostogos.
Paryžiuje, neskubant vaikštinėti miesto gatvėmis, ragauti tuos nuostabius croissants, prisėdus lauko kavinėje dairytis į praeivius ir tiesiog mėgautis akimirka.

7.Kiek porų batų turi?
Neskaičiavau, bet kad ir kiek jų būtų, vis tiek per sezoną dažniausiai dėviu vienerius pačius mylimiausius :)

8.Juodasis šokoladas ar baltasis šokoladas?
Nei tas, nei tas. Pieniškas.

9.Kokią šalį norėtum aplankyti?
Jų yra daugybė. Norėčiau labai ištyrinėti Austriją, pasisvečiuoti Juodkalnijoje, sugrįžti į Kroatiją, mane taip pat labai žavi Afrikos šalys - Marokas, Kenija..

10. Aukštakulniai ar lygiapadžiai?
Esu prisiekusi lygiapadžių gerbėja, neturiu nė vienerių aukštakulnių batų :)

11.Mėgstamiausias posakis.
Ne karo metas.


Šokoladinis meduolis

Chocolate Gingerbread Cake Chocolate Gingerbread Cake Šiandien mieste įžiebė eglę. O aš įsigijau pirmąsias dovanas. Kaip ir kiekvienais metais, gruodžio pirmąją. Nes mėgstu ieškoti, neskubėdama rinktis, dairytis, žiūrinėti... Dovanoti ne todėl, kad reikia, o todėl, kad noriu. Ir būtent todėl šiemet su nekantrumu laukiu Kalėdinio Daiktų Turgaus ir mugės Žaislų Muziejuje, kur tikri žmonės dalinsis savo tikrais darbais. O aš? Aš irgi noriu dalintis. Sausainiais. Meduoliais. Noriu prikepti daug daug, gardžių, kvapnių, po lygiai sudėti į popierinius maišelius ir padėti po eglute. Ir tada bus Kalėdos.

Meduolį kepiau prieš kelias savaites iš taip mylimos knygos, kuri jau nuo dažno naudojimo ir sklaidymo kai kur nusitepus. Netyčia. Nežinau, kodėl ir kaip taip išėjo, kad meduolį iškepiau apvalioje formoje. Nieko baisaus, žinoma, nenutiko, bet vis dėlto gražiau atrodytų duonelės formoje keptas. Todėl nuotraukos čia truputį neteisingos, su neteisingos formos meduoliu.

Šokoladiniam meduoliui reikės:

100g sviesto

200g šokolado, turinčio ne mažiau nei 70 proc. kakavos

160g miltų

3 šaukštų geros kokybės kakavos

2 kiaušinių

2 kiaušinių trynių

130g cukraus

80g auksinio sirupo, bet galima keisti skystu medumi

po 1 arbatinį šaukštelį kepimo miltelių, cinamono, maltų gvazdikėlių, malto imbiero, malto muskato riešuto

žiupsnio druskos

Gaminame:

Karšto vandens vonelėje ištirpiname šokoladą ir sviestą iki vientisos masės. Dubenyje mikseriu plakame cukrų, sirupą, kiaušinius ir trynius apie 3 min iki tirštos, putėsius primenančios, masės. Tuomet į šią masę švelniai įmaišome šokoladą - iš pradžių pusę šokolado kiekio, vėliau likusį. Reikėtų pasistengti, kad kiaušinių plakinys nesubliūkštų ir kiek įmanoma išlaikytų savo purumą. 

Kitame dubenyje sumaišome miltus su kepimo milteliais ir visais prieskoniais. Miltų mišinį beriame į kiaušinių ir šokolado masę nedideliais kiekiais, maišome nedaug ir švelniai, tik kol miltais sudrėks. Paruoštą masę supilame į duonelės kepimo formą, išklotą sviestiniu kepimo popieriumi, ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 30-35 min. Ar meduolis iškepęs patikriname mediniu pagaliuku - įsmeigus į pyragą ir ištraukus jis turi būti neaplipęs tešla. 

Kai įsitikinsime, kad meduolis iškepęs, traukiame lauk ir leidžiame atvėsti kepimo formoje. David Lebovitz dar patarė pyragą įvynioti maistinę plėvelę ir palikti kambario temperatūroje 24 val, kad geriau įsigertų visi prieskoniai. Skanaus!

Pagaminta pagal D.Lebovitz "Saldus Gyvenimas Paryžiuje" p. 141-142 // Vaga 2012

Chocolate Gingerbread Cake

Kiauliena su apelsinais

DSC_1075small Pork Tenderloin with Oranges
Tai va, grįžau. Nors nei dviejų savaičių nepraėjo nuo paskutinio įrašo, bet vis tiek jaučiuosi grįžusi. Į virtuvę tai jau tikrai. Vėl skaitau vakarais receptų knygas. Aplankiau sendaikčių turgų savaitgalį ir gavau nusipirkt senų kepimo formų pyragams, kokių ieškojau kelis mėnesius. Laimės pilnos kelnės :) Va tada ir imi žmogus galvot, kad tikrai yra kažkoks likimas, nes negali taip būt, kad nepramiegojau ir atsikėliau laiku tiesiog atsitiktinai rytą, kai buvo ten turguje dėdė su tomis kepimo formomis.

Nusprendžiau dar, kad Kalėdos šiemet bus kitokios ir kitaip. Nors dar nežinau nei kur jas švęsiu, bet jau po truputėlį imu galvot apie dovanas, patiekalus ir visokius ten mielus dalykus. Ir dar suplanavau atostogas, kurios bus maždaug po... dviejų mėnesių. Beprotybė, žinau, bet somethimes you need to have a plan.

Ir pagaliau priėjom prie recepto. Pastebėjau, kad pastaruoju metu man ypač patinka tokie kelių produktų patiekalai, kuriems paruošti nereikia daug laiko ir pastangų. O šis yra vienas tokių - kiauliena, apelsinai ir kardamonas. Ir gardi vakarienė po 20 min.

DSC_1071small Kiaulienai su apelsinais reikės:

apie 500 - 600g kiaulienos nugarinės

4 apelsinų

sėklų iš 4 kardamono anksčių

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

sviesto kepimui

Gaminame:
Kiaulienos nugarinę supjaustome vienodo dydžio riekelėmis. Įkaitiname keptuvę ant vidutinės ugnies, dedame sviesto ir apkepame mėsą tik tiek, kad gražiai paruduotų.

Pasiruošiame apelsinus. Du iš jų nulupame ir išpjaustome minkštimą, bet pasistengiame, kad neliktų baltų pertvarėlių taip skiltelių. 

Kai visi kiaulienos gabaliukai bus apkepti, sugrąžiname juos visus į keptuvę, padidiname ugnį, tuomet išspaudžiame dviejų apelsinų sultis, beriame druskos ir pipirų, kardamono sėklas. Palaukiame, kol viskas suburbuliuos, tuomet ugnį sumažiname, uždengiame dangtį ir leidžiame pasitroškinti apie 10 min. 

Kai kiauliena jau bus iškepusi, sudedame į keptuvę apelsinų minkštimus ir pakepame dar kelias minutes, kol padažas sutirštės. Prieš patiekdami dar paragaujame ir beriame prieskonių jei reikia. Skanaus!

Pagaminta pagal D.Greenspan "Around My French Table" p. 273 // Houghton Mifflin Harcourt 2012

Untitled Pork Tenderloin with Oranges Pork Tenderloin with Oranges

Herb Roasted Chichen with Celery Root Puree Herb Roasted Chichen with Celery Root Puree
Gyriausi anksčiau čia, kad turiu kelias naujas knygas, kurias, deja, pastarosiomis dienomis man pakanka laiko tik pavartyti. Kai atrodo nusiteikiu, kad va jau tuoj tuoj gaminsiu, dangus apsitraukia neperregimais debesimis ir bet kokios fantazijos kažką nufotografuoti subyra į miltus, o patiekalai, dažniausiai pavykę, tiesiog pradingsta išalkusiuose pilvuose. Taip nutiko jautienos troškiniui, sočiai pusryčių kiaušinienei... Užtat pačiam pačiausiam naujam atradimui šiandien pakalo ir laiko, ir saulės, todėl vienu kartu - net du receptai. Paprasti, tiesa, bet labai gardūs.

Vos pradėjus vartyti naująją viešnią savo kulinarinių knygų lentynoje, Dorie Greenspan "Around My French Table", akis užkliuvo už recepto, pavadinto "go-with-everything celery root puree" (liet. viskam tinkanti saliero šaknies tyrė). Pirma mintis buvo - tai štai kur naudojami tie keistokai atrodantys gumbai, parduotuvėse suguldyti šalia burokų ir bulvių! Receptą ilgai nelaukdama išbadžiau jau kitą dieną ir rezultatas maloniai nustebino. Šiaip, esu prisiekusi tokių visokių košių, kuriomis galima pakeisti bulves, mėgėja, mat su pastarosiomis mane sieja pernelyg komplikuoti santykiai. Kaip skonis? Panašus į saliero stiebų skonį, tačiau yra gerokai švelnesnis. Mums labai labai patiko.

Antras receptas - vištiena, kepta orkaitėje su žolelėmis ir sviestu. Tereikia tik įtrinti vištieną sviestu, tuomet smulkintomis žolelėmis, pašauti į orkaitę ir skanauti galima jau po 30 min. Tik pagaminusi pagalvojau, kad dar buvo galima čia įdėti smulkinto česnako tam nuostabiam kvapui išgauti. Jei norit ir mėgstat.

Vištienai su žolelėmis reikės:

vištos ketvirčių

kambario temperatūros sviesto

šviežių čiobrelių

džiovintų arba šviežių raudonėlių

džiovintų rozmarinų

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:
Vištos ketvirčius nusausiname popieriniu rankšluosčiu. Tai daryti būtina, antraip mėsa neapskrus taip gražiai. Ketvirčius įpjauname peiliu įstrižai ir tolygiai įtriname sviestu. Sviesto įspaudžiame ir į įpjovas, bei po odele. 

Šviežius čiobrelius ir raudonėlius smulkiai sukapojame, dedame į dubenį ir sumaišome su džiovintais rozmarinais. Šiuo mišinius įtriname vištieną. Tuomet sudedame ketvirčius į kepimo indą ir pabarstome druska ir grūstais pipirais. Kepame 220 laipsnių temperatūroje apie 30 - 40 min arba kol odelė gražiai apskrus. 

Adaptuota pagal A Cup of Jo

***

Saliero šaknies tyrei reikės:

maždaug 1kg saliero šaknų

pieno ir vandens lygiomis dalimis (maždaug po 500ml)

gabalėlio sviesto

žiupsnio druskos

Gaminame:
Pieną ir vandenį supilame į puodą, beriame žiupsnį druskos ir paliekame užvirti. Tik nepamirškite stebėti puodo, nes kaisdamas pienas kyla į viršų ir labai tikėtina, kad pabėgs iš per kraštus. 

Saliero šaknų odelę nupjaustome, kad liktų tik minkštimas, tuomet šaknis supjaustome vidutinio dydžio gabalėliais. Kai pienas užvirs, suberiame visus saliero šaknų gabalėlius, vandens ir pieno turi būti tiek, kad apsemtų visus gabalėlius. Sumažiname ugnį ir paliekame virti apie 20-30 min, kol gabalėliai suminkštės. 

Kai šaknys išvirs, nupilame visą skystį, kuriame jos virė, o gabalėlius sutriname iki vientisos masės plaktuvu arba rankomis. Dedame gabalėlį svieto, beriame jei reikia druskos, išmaišome ir patiekiame. Skanaus!

Pagaminta pagal Dorie Greenspan "Around My French Table"


Birthday Cheesecake Birthday Cheesecake
Gimtadieniai man visuomet ateina netikėtai. Rodos, žinai, kad tą ir tą dieną pasunkėsi dar vienais metais, bet kažkaip niekuomet tas žinojimas nepadeda. Kad ir šiemet gimtadienis nutiko tiesiog vidury savaitės ir meluočiau, jei sakyčiau kad jo laukiau.

Nepaisant to, suradau nors vieną progą nepavydėti gimusiems vasarą, mat vasarą pyragų kepti nesinori, o rudenį išeina va tokie. Nors tiesą sakant, niekuomet tiek nesijaudinau ką nors kepdama. Mintis taip pat ne pati genialiausia - niekuomet nekepus sūrio pyrago užsinorėti jį pasidovanoti sau būtent tą dieną, kai pyragas tiesiog privalo pavykti. Ir nors prieš pašaunant į orkaitę dar šmėkštelėjo mintis, kad užsiplėšiau per daug ir mano svajonės apie naminį sūrio pyragą su bruknių padažu subliūkš it muilo burbulas, rezultatas pranoko lūkesčius.

Iš tiesų, tai nėra vienas tų kepinių, kur galima viską sumesti į skardą, pamiršti, kad išvis kažką kepi, ir po kokio pusvalandžio traukti skaniai kvepiantį skanėstą iš orkaitės. Čia prireiks kantrybės ir atidumo, o nusiteikusiems kepti keli pastebėjimai:

- šis produktų kiekis skirtas 23 cm formai. Visą laiką galvojau, kad mano būtent tokia, tačiau pasimatavusi radau, kad maniškė 1 cm didesnė, todėl pagrindui dėjau daugiau sausainių ir truputį daugiau sviesto, o įdaro kiekių nekeičiau

- jei turit šaldytų uogų ar šiaip vaisių, rekomenduoju juos dėti į įdarą, bet ne ant pagrindo, nes kepant vaisių sultys susigeria į pagrindą ir jis tampa nebe traškus

- svarbu, kad visi įdarui skirti produktai būtų kambario temperatūros

- dar svarbiau pyrago neperkepti - ištrauktas iš orkaitės ir švelniai sukrėtus jo centras turi dar šiek tiek virpėti

DSC_9784n8 DSC_9821n8 Sūrio pyragui su bruknių padažu reikės:

pagrindui:
60g ištirpinto sviesto ir dar šiek tiek kepimo formai patepti
2 šaukštų cukraus
120g sausainių trupinių (tinka Gaidelis ir pan.)
2 šaukštų auksinio sirupo arba dirbtinio medaus

įdarui:
875g grietinėlės sūrio Philadelphia
250g cukraus
4 kiaušinių
2 šaukštų miltų
120g natūralaus jogurto
1 citrinos nutarkuota žievelė

padažui
bruknių
cukraus
vandens

Gaminame:
Sviestu ištepame 23 cm skersmens kepimo formos atsegamais kraštais dugną ir šonus. Įkaitiname orkaitę iki 190 laipsnių, įstatome groteles viršutiniame orkaitės trečdalyje.

Dubenyje išmaišome sausainių trupinius su cukrumi ir sviestu iki vientisos masės. Jei masė sunkiai sulimpa, galima įpilti šaukštą auksinio sirupo arba dirbtinio medaus. Gautą masę sudedame į kepimo formą ir suformuojame lygų pagrindą ir neaukštus kraštelius. Pagrindą pašauname į orkaitę ir kepame apie 12 min, kol taps šviesiai rudos spalvos. Vis patikriname kepdami, kad netaptų tamsiai rudas. Kai pagrindas iškeps, traukiame lauk ir atvėsiname, o orkaitės temperatūrą padidiname iki 260 laipsnių.

Ruošiame įdarą. Grietinėlės sūrį ištriname su cukrumi nuolat plakdami mikseriu arba šaukštu, bet tik tol, kol masė taps vientisa. Sudedame citrinos žievelę, išmaišome. Po vieną įmušame kiaušinius ir išmaišome, suberiame miltus, įmaišome jogurtą. Įdarą stengiamės maišyti nedaug, tik tol, kol masė bus vientisa. Įdarą supilame ant pagrindo ir kepame 11 min.

Tuomet neatidarę orkaitės durelių sumažiname kaitrą iki 100 laipsnių ir kepame dar 40 - 50 min. Pyragas bus iškepęs tada, kai švelniai pakračius pyragą jo centras dar šiek tiek virpės, bet virpančio skersmens plotas turėtų būti ne didesnis nei 7-10 cm. Tuomet pyragą atsargiai išimame iš orkaitės ir paliekame atvėsti iki kambario temperatūros. Toliau reikėtų vėsinti šaldytuve apie 3 val prieš patiekiant, kad pyragas dar sutvirtėtų. Skanaus!

Na o bruknių padažą pagaminti tikrai labai paprasta: bruknes ir cukrų suberiame į puodą, užverdame, o tuomet vis pamaišydami verdame ant silpnos ugnies, kol vanduo išgaruos ir liks tirštoka uogų masė. Padažą užpyliau atskirai, ant jau atpjauto pyrago riekelių.

Pagaminta pagal D.Lebovitz "Saldus gyvenimas Paryžiuje" p. 241-243 // Vaga 2012

Obuolių ir moliūgo sriuba

Apple & Pumpkin Soup Apple & Pumpkin Soup
Užsisukau truputį kaip voverė rate. Truputį nespėju, truputį nemoku ir vėl truputį skundžiuos. Bet kol visus tuos skundus nuslopina puodelis mėgstamos kavos, kol randu naujus skonius ir receptus, kol be galo džiaugiuos naujom kulinarinėm knygom (o naujos tai visos dvi!!!), tol žinau, kad dar viskas gerai.

Kartais dar truputį pakeliaujam artimais atstumais. Praeito savaitgalio išvyka į Pažaislio vienuolyną buvo kažkas nuostabaus... Ta ramybė, tyla, šilta ir saulėta diena, šūsnys geltonų lapų po kojom. Jaučiausi tarsi pabėgusi nuo viso miesto šurmulio į kitokį, tykesnį, pasaulį. Jei kas nebuvot, tai labai rekomenduoju.

Užsiminiau čia apie naujus skonius, todėl tokia sriuba yra geriausias pavyzdys. Moliūgai ir obuolys? Aha. Viriau begalinio smalsumo vedama, nes niekaip nepajėgiau įsivaizduoti, ką gali obuolys padaryt moliūgui ir kaip tuos naujus darinius priims mano pilvas. Iš pradžių maniau, kad turėtų būti begaliniškai saldu, bet ne. Obuolys suteikia moliūgui šiek tiek daugiau gaivos ir lengvumo, skonis tampa toks šviesus ir šiltas.

Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip gaminsite tokią sriubą. Obuolius galima pakepti keptuvėje ar orkaitėje su trupučiu rudojo cukraus ir skonis kaip mat keisis. Galima pažaisti su abiejų daržovių proporcijomis - daugiau obuolių, mažiau moliūgų ir atvirkščiai. Na o aš norėčiau pabandyti, jei dar rasiu kokį moliūgą, pagaminti tokią sriubą su šiek tiek vanilės...

The Way Tales of fall Toliau pateiksiu tą receptą, pagal kurį gaminau aš, daugiau kaip orientyrą.

Obuolių ir moliūgo sriubai reikės:

apie 1500 g moliūgo

2-3 didelių obuolių

1 svogūno

2 česnako skiltelių

daržovių sultinio

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:
Pasiruošiame moliūgą: pjauname pusiau, tuomet skiltelėmis, išskobiame sėklas ir nulupame žievelę, supjaustome kubeliais. Smulkiai sukapojame svogūną ir česnako skilteles. Obuolius nulupame, pjauname pusiau, išskobiame sėklalizdžius ir supjaustome kubeliais.

Į puodą pilame aliejaus, palaukiame kol įkais. Tuomet suberiame svogūną ir česnaką, šiek tiek pakepiname. Pilame daržovių sultinį ir suberiame moliūgo kubelius. Sriubą užverdame, tuomet sumažiname ugnį ir paliekame virti, kol moliūgo kubeliai suminkštės. Tuomet suberiame obuolių kubelius, dar šiek tiek paverdame kol suminkštės, apie 2-3 min, ir baigiame virti sriubą. Beriam druskos ir pipirų, sutriname plaktuvu ir patiekiame. Skanaus!

Pagaminta pagal Saveur

Apple & Pumpkin Soup Apple & Pumpkin Soup
steps Pan Roasted Chicken with Feta, Bazil and Sun Dried Tomatoes
Kaip suprantu, tampu priklausoma ir nuspėjama. Bet čia tik todėl, kad toks ruduo užklupo mane nepasiruošusią ir tikrai nesitikėjau, kad dar nė spaliui neįpusėjus pusryčiauti galėsiu tik susisupusi į šiltą skarą, o vakarus leisiu tarp dviejų sluoksnių megztinių. O tuo metu, kai maišau tešlą ir, kaip vėliau paaiškėja, sugadinu dar vieną pyragą, galvoje kirba tik viena mintis - kodėl taip baisiai šalta? Todėl fancy pyrago nebus, bus tik labai labai patikęs ir paprastas receptas iš Jamie's 30 min Meals. Rodomas čia dėl dviejų priežasčių - pirma, nuostabaus skonio. Ir kodėl niekas anksčiau nesakė, kad feta + saulėje džiovinti pomidorai + bazilikai yra taip nuostabu? 

Ir antra, dėl super druper vištienos kepimo būdo. Ar jums kada yra pavykę iškepti keptuvėje vištienos krūtinėlę taip, kad ji neišdžiūtų ir būtų sultinga? Man tai ne, todėl toks kepimo būdas, padengus keptuvę sušlapintu kepimo popieriumi, man buvo visiškas atradimas. Ir tas atradimas veikia! Tereikia kepant krūtinėles sudėti į įkaitintą aliejų, tuomet atsikirpti keptuvės skersmens kepimo popieriaus lapą, jį suglamžyti ir pakišti po tekančiu vandeniu. Tada sugniaužti, nugręžti vandens perteklių ir apkloti tuo lakštu vištieną. Viskas. Einam kepti.

Vištos krūtinėlėms su feta ir saulėjė džiovintais pomidorais reikės:

visos proporcijos yra maždaug, nes įdaro kiekis priklauso nuo krūtinėlių dydžio ir skaičiaus

3 porcijoms

3 vištos krūtinėlių be odos

100g fetos sūrio

6-7 saulėje džiovintų pomidorų

saujos šviežių bazilikų

poros česnako skiltelių

Gaminame:
Pasiruošiame įdarą. Smulkiai sukapojame fetos sūrį, bazilikus ir pomidorus, smulkintuvu sutraiškome ir įmaišome česnako skilteles. Įdarą sumaišome. 

Vištos krūtinėles apverčiame ir įpjauname išilgai taip, kad susidarytų nedidelė kišenė, į kurią galėsime sudėti įdarą. Sudėjus įdarą, man, kitaip nei Jamie, niekuomet nepavyksta jo "uždaryti" be papildomos pagalbos, todėl kišenės kraštus susiuvu siūlu. Tai turbūt ir yra vienintelis šio patiekalo trūkumas, nes įdaras kitaip bėga lauk. Na bet Jamie naudoja kitokias, didesnes krūtinėles, kurios kitaip išpjautos yra, todėl jam ir pavyksta.

Krūtinėles sudedam įdaru į apačią į keptuvę su įkatintu aliejumi, tuomet sumažiname ugnį ir apdengę sušlapintu kepimo popeiurmi, paliekame kepti apie 20 min. Retkarčiais apverčiame vištienos gabalėlius, kad tolygiai apskrustų. Patiekiame kaip tik norim, man skaniausia su salotomis. Skanaus!

Pan Roasted Chicken with Feta, Bazil and Sun Dried Tomatoes Pan Roasted Chicken with Feta, Bazil and Sun Dried Tomatoes

Maži džiaugsmai: šokolado kremas

Jamie's Chocolate Ganache Jamie's Chocolate Ganache
Nuo šviesių pastelinių, iki visiškai tamsių. Kaip nuotraukos, taip ir nuotaikos mano svyruoja, tarsi važinėjantis amerikietiškais kalneliais.

Šį receptą nužiūrėjau vienoje Jamie's 30 min Meals laidų. Galit sakyt ką norit, bet mane šis desertas-siurprisas tiesiog sužavėjo! Aš net neįsivaizduoju, kaip gaminamas šokolado fondiu, tik manau, kad labai ilgai ir sudėtingai. O šis kremas paruošiamas paprastai ir greitai, bet kiek smagumo jis suteikia! Sulietas į gražius indelius (juk tikrai tokių turit savo spintelėse paslėpę), šalia mažyčiai šaukšteliai... Labai mergaitiška, tiesa? :) Su kuo valgyti tokį daiktą? Kaip tik norit! Turit namie užsilikusių sausainių - puiku, turit persikų, kriaušių ar braškių - dar geriau, turit kalną rudeninių uogų - valio! Ir dar, būtinai įtarkuokit apelsino žievelę, ji tikrai viską pakeičia.

the lantern Jamie's Chocolate Ganache
Šokolado kremui reikės:

200g geros kokybės šokolado, ne mažiau nei 70 proc. kakavos

300ml 35proc. riebumo grietinėlės

1 nutarkuotos apelsino žievelės

žiupsnio druskos

įvairių vaisių patiekimui

Gaminame:
Puode užkaičiame vandenį, kai jis įkais, sumažiname ugnį tiek, kad vos virtų. Tuomet dedame ant puodo didelį karščiui atsparų dubenį taip, kad neliestų vandens ir suberiame gabalėliais sulaužytą šokoladą.  Pilame grietinėlę, nutarkuojam apelsino žievelę ir beriam žiupsnį druskos. 

Vis pamaišydami leidžiame šokoladui ištirpti, o tuomet sumaišome iki vientisos masės. Šokoladą išpilstome į mažus puodelius (man labai gražu patiekti mažuose espreso puodeliuose) ir paliekame kambario temperatūroje šiek tiek atvėsti ir sustingti. Bet žinoma, galima valgyti ir šiltą, jei tik patinka. 

Šalia tokių šokolado puodelių galima paberti skirtingų uogų ar papjaustyti vaisių, padėti sausainukų. Skanaus!
Untitled ciabatta
Vis skundžiuos, kad esu užsiėmus, bet jei per mėnesį po šešis įrašus parašau, vadinas dar ne taip blogai. Bet šiam pomėgiui man niekuomet ne gaila savo laiko, net jei naujo įrašo labui yra šiek tiek apkarpomos miego valandos (kaip kad dabar). Imu pamažėle įsivažiuoti į naujus ritmus ir ne(be)panikuoti, jei savaitgaliais neturiu kada iškept pyrago. Tik ta rugpjūčio dienų ramybė ir lėtumas jau beveik išblėsę. Laikas, kurį galėjau praleisti saulėkaitoje su kvapniu kavos puodeliu apžiūrinėdama aplinkinius, dabar skiriamas paskaitoms, mokslams, dar kažkam, ko nelabai noriu. Bet aš vis dar matau ir spalvotus lapus medžių viršūnėse, ir tik truputį skundžiuos, kad rytai šalti.

cutting the ciabatta

Mano draugystė su moliūgais tęsiasi toliau. Ši kartą moliūgai sudalyvavo gaminant užkandžius. Apie moliūgo ir mėlynojo pelėsinio sūrio derinį sužinojau iš Skonio žinyno. Sudomino. Šiaip, iš visų prancūziškų sūrių man labiausiai patinka brie. Šį švelnaus skonio sūrį galiu valgyti kad ir vieną, o va štai su mėlynojo pelėsio atstovais man sekasi ne taip gerai. Dažnai norisi itin intensyvų jų skonį sušvelninti, o va štai čia brushetta yra puikus pagalbininkas. Moliūgas su tokiais sūriais visiškai nesipeša, o atlieka sakyčiau savotiško amortizatoriaus vaidmenį ir mėlynojo pelėsinio sūrio skonis tampa nebe toks aršus. Beje, originalus receptas siūlė užkandėles dar šiek tiek pakepti jau užbėrus sūrio. Mes taip nedarėm, nes nuo šilto moliūgo sūris ir taip šiek tiek patirpo. Kažką daugiau patarti ar rekomenduoti šį kartą sunku, tiesiog jei jums irgi patinka patinka tokie sūriai, tada gaminkit.

p.s. po šių užkandėlių fotosesijos supratau, kaip labai man patinka retkartėmis užleisti pozicijas virtuvėje ir tiesiog fotografuoti gaminant kitam :)

Untitled Untitled
Bruschetoms su moliūgu ir mėlynojo pelėsio sūriu reikės:

prinokusio moliūgo

mėlynojo pelėsio sūrio

itališkos duonos ciabatta

kelių šakelių šviežių čiobrelių ar raudonėlių

alyvuogių aliejaus

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:
Moliūgo odelę nulupame, išpjauname minkštimą su sėklomis, likusią dalį supjaustome kubeliais. Moliūgo kubelius paskleidžiame ant kepimo skardos, pašlakstome aliejumi, beriame druskos ir pipirų, sudedam čiobrelių šakeles ir rankomis viską sumaišom, kad moliūgo kubeliai tolygiai apsiveltų prieskoniais. Pašauname į orkaitę ir kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol moliūgo kubeliai suminkštės, apie 15 min (labai priklauso nuo kubelių dydžio).

Kol moliūgas kepa, imamės duonos. Ją supjaustome maždaug 1 cm storio riekelėmis, išdėliojame ant kepimo grotelių ir pašauname į orkaitę kartu su moliūgais, kad duona apskrustų.

Kai moliūgas suminkštės, o duona apskrus, traukiame lauk. Tuomet belieka tik išdėlioti moliūgo kebelius ant duonos riekelių (galim dar šiek tiek paspausti šakute) ir ant viršaus pabarstyti sūrio. Skanaus!

Pagaminta pagal N.Segnit "Skonio žinynas" p.62 // Vaga 2011
Untitled Untitled