Chocolate Hazelnut Cheescake DSC_3300p Šis pyragas turėjo atlikti dovanos vaidmenį, nors suvalgėm, žinoma, visi. Nesitikėjau, kad bus toks gardus ir lengvas, nors čia ir šokolado, ir grietinėlės yra. Kiek nustebau sudėtyje pamačiusi grietinę, tačiau nutariau nepriešgyniauti ir laikytis recepto, mat pyragui turėjau tik vieną bandymą ir jau nebuvo kada eksperimentuoti su sudedamosiomis dalimis. Tiesa, Katie recepte nurodyta pagrindą tik atšaldyti, o ne kepti. Mano nuostabai, pagrindas buvo geresnis nei tikėjausi - trapus, su juntamu lazdyno riešutų skoniu. 

Pradinis receptas skirtas 24cm skersmens pyrago formai, tačiau proporcijas pritaikiau savo mažam 20cm skersmens indui. Jei dar neturit pyrago naujųjų metų vakarui, sakyčiau, šis skanėstas stiprus kandidatas galėtų būti.

Šokoladinis sūrio pyragas su kava ir lazdyno riešutais

24cm skersmens kepimo formai reikės:

250g šokoladinių sausainių

100g kepintų ir nuluptų lazdyno riešutų

120g sviesto

4 kiaušinių

250g rudojo cukraus

3 šaukštų miltų

500g kreminės varškės (naudojau Philadelphia)

300g 10 proc. riebumo grietinės

300ml 35 proc. riebumo grietinėlės

100g juodojo šokolado

80ml espreso arba stiprios juodos kavos

Gaminame:
Sausainius ir lazdyno riešutus susmulkiname iki trupinių belnderiu ar kočėlu. Sudedam gabalėliais supjaustytą sviestą ir toliau smulkiname blenderiu, kol gausime birią masę. Trupinius suberiame į kepimo formą ir paspaudžiame prie dugno. Kepim formą su trupiniais dedame  į šaldytuvą ir palieka geram pusvalandžiui.

Tuo tarpu karšto vandens vonelėje ištirpiname šokoladą ir pasiruošiame kavą. Užkaičiame orkaitę iki 150 laipsnių. 

Mikseriu išplakame kiaušinius su cukrumi iki purios masės, supilame grietinėlę, grietinę, kreminę varškę, išplakame. Tuomet sudedam ištirpintą šokoladą, suberiame miltus, gerai išmaišom. Galiausiai įmaišome kavą.

Tešlą supilame į kepimo formą ir kepame apie 1 val 25 min. Pyragas turi švelniai paruduoti, tačiau svarbu neperkepti - pyragas traukiant iš orkaitės dar turi šiek tiek judėti. Kai iškeps, paliekame atvėsti formoje, tuomet atsargiai atsegame kraštus ir ragaujam!

Pagaminta pagal What Katie Ate

DSC_3280nn

Meduoliai. Beveik ramiai.

DSC_3230p DSC_3244p
Žiūriu šiemet turėsim Kalėdas be sniego. Stengiuosi ramiai kvėpuoti, bet neslėpsiu, jog kiekvieną ryt lipdama iš lovos ir eidama prie lango tikiuosi išvysti baltas sniego pusnis. O jų kaip nėr, taip nėr. Ta šiluma, žinoma, irgi kaulų nelaužo, bet aš labiau tradicinių Kalėdų šalininkė. Su baltom pusnim, kalakutu, kvepiančia žalia egle, leputėmis ir meduoliais. Kadangi pirmasis dalykas ne mano valioje, savaitgalį užsidariau virtuvėje ir kepiau meduolius. Tiek tai galiu.

Receptas toks pat, kaip ir praeitais metais. Ir metais prieš tai. Nes šitie yra nepakeičiami ir nekiečiami. Tiesa, kepimo temperatūrą sumažinau iki 170 laipsnių. Kad ir ką rodytų mano orkaitė, pasimatavus temperatūrą jos viduje paaiškėjo, kad skirtumas tarp to, ką rodo, ir kaip yra, gana nemažas. Bandant kepti užkūrus iki 180 laipsnių, sausainiai gana greitai apskrunda. Nors, praeitais metais, kuo puikiausiai ir su tuo 180 laipsnių pavyko. Taip kad, nepalikit meduolių be priežiūros kad ir kokioje temperatūroje kepsite.

Žiūrėdama į šalia savęs esančias tvarkingai supakuotas dėžutes, drąsiai galiu pasakyti visiems, kas susirūpinę manęs klausė, kad meduoliai šiemet bus.

Linksmų švenčių, mielieji!

DSC_3220ppm DSC_3207p Meduoliai

Reikės:

125g sviesto

100g dirbtinio medaus arba auksinio sirupo

150g cukraus

3-4 stiklinių miltų

5 šaukštų pieno 

1 kiaušinio

po 1 arbatinį šaukštelį cinamono, malto muskato riešuto, maltų gvazdikėlių ir malto imbiero

Gaminame:
Cukrų, sviestą, medų ir pieną sudedame į puodą, suberiame visus prieskonius ir kaitiname ant silpnos ugnies nuolat maišydami kol užvirs. Paverdame apie 2 min, nukeliame nuo ugnies.

Tokį sirupą šiek tiek atvėsiname ir supilame į dubenį su miltais, išmaišome, mušame kiaušinį ir užminkome tešlą. Tešlą paliekame atvėsti. Tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir padedame į šaldytuvą kokiai valandai, kad sutvirtėtų. 

Kai tešla išbus šaldytuve reikiamą laiką, jau galima ją kočioti. Pabarstome stalą miltais ir iškočiojame ploną blyną (geriau 3-4mm storio). Išspaudžiame formeles, sausainius atsargiai perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame 170 laipsnių temperatūroje apie 10-12 min. 

Kadangi sausainiai ploni, kyla grėsmė jiems labai greitai sudegti, todėl nepaliekame sausainių be priežiūros. Iškepusius paliekame atvėsti skardoje. Galima ir glajų dar pasigaminti. Vienas paprastesnių - iškepusius ir atvėsusius sausainius aplieti ištirpintu baltu šokoladu. Kaip ir viskas, skanaus!

Pagaminta pagal "Metai Beatos virtuvėje" p.28 // Laisvos Valandos 2010

DSC_3225p DSC_3247p DSC_3230p

Maisto ir dizaino laboratorija: šokoladas

Untitled Untitled
Prieš kelias dienas rinkomės Vilniaus dailės akedemijos Dizaino katedros Electrolux maisto ir dizaino laboratorijoje, kur dirbom su šokoladu. Visų pirma, skanaudami karšto šokolado gėrimą peržiūrėjome filmukus apie užsienio šokolado gamintojus. Buvo įdomu sužinoti, kad kakavos pupelės kol pasiekia vartotoją šokolado plytelės pavidalu, praeina sudėtingus apdorojimo etapus - perrinkimą, skrudinimą, valymą ir t.t.

Untitled Untitled Untitled Untitled Untitled Untitled
Vėliau Domantas Užpalis iš "Chocolate Naive" mokė temperavimo tai šokolado lydymas iki tikslios temperatūros, kuomet sustingęs jis būna žvilgus, traškus ir lygus. Ištirpusį šokoladą liejome į pasiruoštas formeles. Na pavyzdingi ir pasiruošę buvo ne visi, mes su Lina iš Kiaunės reikaliukų formeles paskubomis meistavome, bet taip tik dar smagiau buvo. 

Untitled Untitled Untitled Untitled Vis dėl to, sudėtingiausia buvo šokoladą iš formų išprašyti. Merginoms jis ir lūžo, ir nelipo, tačiau taip pat buvo tikrai gražių ir įdomių darbų - barzdoto vyro veidas ar šokolado plokštelės su ornamentais.

Untitled Untitled Untitled Untitled

Imbieriniai pyragėliai

Gingerbread cakes Gingerbread cakes
Tai ką, ėmiau ir apsireiškiau. Švenčių proga. Šypt.

Darbas pasiglemžė visą mano laiką ir norą gaminti. Po bemiegės nakties grįžus namo tikrai ne apie sausainius ar sriubų žiemines variacijas norisi (sekasi) galvoti. Ir vis dėlto, orams atšalus ir pasirodžius pirmajam sniegui norisi sugrįžti prie puodų. Norisi sugrįžti čia. Nors toks apniukęs laikas nuotraukoms, žinoma, tikrai nepadeda, o dar kai fotoaprarato rankose kelis mėnesius nelaikiau... Tiesą sakant, jaučiuosi taip, tarsi pirmąjį šio tinklaraščio įrašą rašydama - truputis jaudulio, truputis nerišlumo ir daug padrikų minčių.

Prieš kelias dienas, norėdama iškepti ką nors jaukaus, varčiau pamirštas knygas ir aptikau receptą, kurį buvau dar vasarą pasižymėjus. Tik šiek tiek pakoregavau produktų kiekius, mat knyga siūlė pilti perpus daugiau kavos ir šviesaus molasių sirupo. Kadangi tokio mūsuose man matyti neteko, nenaudojau molasių, ir groti pagrindiniu smuiku palikau imbierą. Iškepusiuose pyragėliuose jis švelniai juntamas, kartu su kitais žiemiškai prieskoniais. Kepiau mažose silikoninėse formelėse, tačiau knyga rašo, kad galima ir vieną didelį pyragą kepti.

Imbieriniai pyragėliai

Reikės:

500ml miltų

150g džiovintų spanguolių ar vyšnių, smulkiai sukapotų

120g cukruotų imbiero gabalėlių, smulkiai sukapotų

1 šaukšto šviežio tarkuoto imbiero

150ml stiprios kavos

120g kambario temperatūros sviesto

3 kiaušinių

1 šaukšto Dižono garstyčių

120g tamsaus rudojo cukraus

po 1 arbatinį šaukštelį malto cinamono, maltų gvazdikėlių, kardamono ir imbiero

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių

Gaminame:
Į dubenį suberiame džiovintas uogas, imbiero gabalėlius, dedam garstyčių, užpilame kava ir paliekame pastovėti.

Kitame dubenyje išplakame sviestą su cukrumi iki purios masės. Po vieną įmušame ir gerai išplakame kiaušinius. Įmaišome šviežią imbierą ir priskonius (cinamoną, kardamoną, gvazdikėlius, imbierą).

Džiovintus vaisius, mirkusius kavoje, nukošiame ir įmaišome į tešlą. Per du kartus supilame ir išmaišome likusią kavą. Galiausiai į tešlą per tris kartus įmaišome miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Tešla turi būti kekso tešlos tirštumo.

Tešlą lygiomis dalimis padalijame į keksiukų formeles (priklausomai nuo to, kokias formeles naudosite, jei reikia, nepamirškite įtiesti kepimo popieriaus ar ištepti formelių riebalais ir pabarstyti miltais). Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 35min. Pyragėliai turi gražiai parusti, tuomet trauksime lauk ir tikrinsime vidų - jei įsmeigus medinį pagaliuką jis išlenda sausas - pyragėliai baigti kepti. Ragaujame pravėsusius. Skanaus!

Pagaminta pagal C.Hirsheimer, M.Hamilton "Canal House Cooks Every Day", psl. 262

Gingerbread cakes Gingerbread cakes

Išplaukiantys šokolado pyragėliai

Untitled DSC_0713t
Šokalado pyragėlių su išplaukiančiu vidum receptas. Pakartosiu dar kartą - tų pyragėlių, kur sulyg pirmuogu kąsniu, vos pragnybus šakute, vidus gražiai, lyg šokoladinė lava, pasileidžia ant lėkštės. Apie va šituos pyragėlius kalbėsim. 

Nežinau, kaip jūs, bet aš tokius norėjau jau seniai iškepti. Net visą knygą dėl šio recepto nusipirkau. Na gerai, dėl šio ir dar kelių kitų, bet tai tik įrodo mano ketinimų rimtumą. Kaip ir sakė knygos autorė, žmogus, kuriam patieksite šiuos pyragėlius, laikys jus kulinarijos guru. Jei tik jis mėgsta šokoladą, žinoma. Net jei svečių nesužavėsite, kas sunkiai tikėtina, vis tiek jausitės nuostabiai. Taktika išbandyta. Nes jūs privertėte šokoladą plaukti.

Ne, čia nėra įdaro kurį reikia pilti į pyragėlio vidų. Visų svarbiausia yra kepimo laikas. Na ir jūsų orkaitė, žinoma. Jei norit skysto vidaus, kepkite 7 min. Žodis maždaug čia nevartotinas. Lygiai 7 min. O jei norite, kad vidus būtų tik drėgnas - 8 min.

Dabar apie kepimo formeles. Pyragėlius geriausia kepti folijos formelėse. Va tokiose jei šitos jums pasiekiamos. Reikėtų vieną į kitą sudėti 5-6 tokias formesles, kad gautume stabiliai stovinčią talpą. Knygos autorė minėjo, kad popierinės keksiukų formelės netinka, nes šokoladas prie jų prilimpa. Kadangi tokių specialių folijos krepšelių pirkti kol kas neradau, darau taip - imu keksiukų kepimo skardą ir į kišenes įtiesiu nedidelius folijos lakštus. Pyragėliai būna kiek mažesni ir galbūt ne tokie gražūs, bet it does the job.

Piazza di Spagna DSC_0712ps Išplaukiantys šokolado pyragėliai

Reikės:

120g sviesto

140g juodojo šokolado ne mažiau 70 proc. kakavos

2 kiaušinių

2 kiaušinių trynių

60ml cukraus

1 šaukšto miltų

Gaminame:
Orkaitę įkaitiname iki 230 laipsnių. Kepimo skardą įstatome orkaitės viduryje.

Šokoladą ir sviestą sulaužome gabaliukais ir ištirpiname kartu karšto vandens vonelėje. Kiaušinius ir cukrų išsukame kartu iki purios masės, supilame juos į ištirpusio šokado masę ir išmaišome. Beriame miltus, dar kartą išmaišome.

Į keksiukų kepimo skardą įtiesiame nedidelius folijos lakštus (popierinės formelės netinka, prie jų šokoladas prilimpa), folijos įklotus darome tokius, kad būtų 1cm aukštesni už keksiuko formelę, ir supilame į juos tešlą. Tešlos pilame tik sulig metaline formelės briauna, ne iki folijos įtiesalo viršaus. Tuomet skardą šauname į orkaitę.

Kepame 7 minutes, jei norim, kad šokolas pyragėlių viduje būtų skystas. Kepam 8 min, jei norim, kad pyragėlių vidus būtų tik drėgnas. Traukiam lauk, atsargiai iškeliame pyragėlius su folijos formelėmis, švelniai jas nuimame ir skanaujame.

p.s. iš tokio produktų kiekio man išėjo 7 pyragėliai.

Pagaminta pagal E. Bard "Pietūs Paryžiuje" psl. 33-34 // Alma Littera, Vilnius 2013

DSC_0717ps
Untitled

Trys savaitės tylos. Pačiai sunku patikėti, kad tiek ilgai. Nerašyti yra daug lengviau, nei maniau. Tiesa, pasiilgstu, bet mano darbas šiuo metu suryja visą mano laiką ir norą gaminti. Negaliu sakyti, kad tinklaraštis man nebėra įdomus ar svarbus, tačiau norisi, kad tas atsiradęs receptas būtų ypatingas, kitoks, tikras, o tam reikia laiko ir pastangų. Nebesinori taip, kaip anksčiau, kiekvienų iškeptų sausainių fotografuoti. Todėl tylos, matyt, bus kiek daugiau nei įprastai. Nors šiandien va, labai norėjau parašyti. Tuo labiau, kad turėjau net nuo vasaros laikų dar nepublikuotą receptą, kuris, sakyčiau, visai tinka ir šiam metų laikui. Juk vynuogių pas mus visuomet galima nusipirkti.

Receptas iš mano taip mylimos Molly Wizenberg knygos. Sudomino ir nustebino. Iš pradžių žiūrėjau kiek įtariai, nes na vynuogės. Marinuotos. Ir vis dėlto labai norėjos išbandyti. Skonis įdomus, kitoks nei paprastų vynuogių. Man patiko. Su kuo valgyti? Tinka visur - berti į salotas, brusketoms, ar tiesiog kabinti iš stiklainėlio ir valgyti pačias vienas tiesiog taip. O mano šitie stiklainėliai su mumis prie ežerų ir pas draugus keliavo, kai dienos šiltos ir saulėtos buvo...

DSC_0059ps DSC_0079ps
Marinuotos vynuogės su cinamonu ir juodaisiai pipirais

Reikės:

450g raudonųjų besėklių vynuogių

250ml baltojo vyno acto

200ml cukraus

1,5 arbatinio šaukštelio garstyčių sėklų

1 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų grūdelių

2 nedidelių cinamono lazdelių

1/4 arbatinio šaukštelio druskos

Gaminame:
Pašaliname vynuogių kotelius ir šiek tiek įpjauname toje vietoje, kurioje buvo kotelis. Vynuoges sudedame į dubenį.

Puode sumaišome marinato ingredientus, užverdame ir karštą marinatą užpilam ant vynuogių. Viską paliekame atvėsti iki kambario temperatūros. 

Kol vynuogės vėsta, pasiruošiame du 300 ml talpos indelius ir supilame vynuoges. Paskirstome po vieną cinamono lazdelę kiekvienam indeliui. 

Vynuoges paliekame marinuotis mažiausiai 8 valandas, bet jų skonis laikui bėgant ryškėja. Molly rašė, kad geriausia ragauti po 4 dienų. 

Pagaminta pagal Molly Wizenberg "Gyvenimas, pagamintas namuose" psl. 297 // Vaga 2012

p p

Svečiuose pas "Stumbrą"



Dar rugpjūčio pradžioje maisto tinklaraštininkai rinkose Kaune, kur mus sukvietė stipriųjų gėrimų gamintojas "Stumbras". Pirmą kartą lankiausi šioje gamykloje ir šalia jos įrengtame muziejuse, todėl susidomėjusi dairiausi ir dėjausi galvon, ką apie šią įmonę pasakoja renginio organizatoriai. 






Gamyklos patalpose yra įrengta ekspozicija, kurioje eksponuojamos senos, nespalvotos nuotraukos, gėrimų buteliai ir senosios gėrimų etiketės. Kai kurios jų iš ties skambėjo smagiai. Net nežinojau, kad anksčiau buvo gaminami tokie gėrimai, kaip "Kadugių trauktinė" ar "Jonžolinė".

Iš pradžių renginio organizatoriai papasakojo apie "Stumbro" istoriją. Įmonė buvo įkurta 1906 metais. Anuomet degtinės gamyba buvo monopolizuota ir gaminti bei prekiaui degtine galėjo tik valstybinės  gamyklos. "Stumbras" buvo viena jų. Įdomu tai, jog anuomet degtinė buvo matuojama ne buteliais, bet kibirais. Net ir Kaune buvo galima įsigyti degtinės 1/4 ar 1/200 kibiro tūrio.



Stumbro degustacija7n7 Stumbro degustacija3n9

Vėliau apsivilkome baltus chalatus ir leidomės apžiūrinėti gamybinių patalpų. Sužinojome, kad garsiosių "Trejų devynerių" trauktinės pavadinimas turi pagonišką kilmę. Žodis "trejos" atspindi mitologinio pasaulio dalijimą į tris sferas - požemį, žemę ir dangų. Spėjama, kad į trauktinės sudėtį įėjo visi trys šias sferas simbolizuojantys elementai: 9 šaknys (požemis), 9 žolelės ir augalų žievės (žemė) ir 9 lapai, žiedai, vaisiai (dangus). Šiandien tikslus "Trejų devynerių" receptas nėra atskleidžiamas, tačiau į jo sudėtį įeina 27 augalinės sudedamosios dalys. 2007 metais "Trejų devynerių" trauktinė buvo pripažinta kulinarinio paveldo objektu.

Viena gamyklos darbuotojų, p. Aldona, atskleidė stipriųjų gėrimų gamybos užkulisius. Sužinojome, kad degtinės gamybai naudojamas šešis kartus filtruotas vanduo, o susimaišęs su spiritu yra filtruojamas per įvairius nglies, kvarcinio smėlio, sidabro ir net aukso filtrus. Kol antpilas tampa degtine, gėrimas turi praeiti 9 gamybos etapus. Gėrimas yra nuolat, kasdien degustuojamas, ir, kaip juokavo p. Aldona, ne kiekvienas galėtų dirbti tokioje vietoje, kur ryte, vos atėjus į darbą, ragaujama degtinė.

Tuomet sėdome prie stalo ir besiklausydami etnologo pasakojimų apie senovės lietuvių dievus ir skaičiaus devyni svarbą ir reikšmę senovės lietuvių kultūroje, ragavome "Trejų devynerių" degtinę ir trauktinę bei užkandžius. O p. Aldona ėmė mokyti teisingų degtinės degustavimo įgūdžių. Gėrimas vertinamas pagal tris kriterijus - skaidrumą, kvapą ir skonį. Degtinė degustuojama iš skaidraus stiklo nedidelės brendžio taurės, kad išliktų visi aromatai ir skoniai. Degustuojant reikia gerti mažais gurkšneliais, užgeriant 5-7 gurkšniais vandens. Nustebau, kad net toks gėrimas gali būti degustuojamas (nes na visi žinome, kaip ir kokiais kiekiais jis vartojamas tūlo tautiečio namuose), rengiami degustavimo pasaulio čempionatai ir gamintojų parodos.

Tai va taip smagiai pasisėdėjom, pasiklausėm ir pasišnekučiuodami iškeliavom namo. Dėkoju organizatoriams už informatyvų renginį ir parūpintą transportą, maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius. Jei dar kas vežtų, ir dažniau būtų galima į Kauną pavažinėti. Šypt.

p.s. visos nuotraukos Audriaus Kairio.