Meat Lovers Pub Meat Lovers Pub
Tos priešvelykinės atostogos, nors ir labai laukiamos, kiekvienais metais mane truputį išmuša iš vėžių. Būna, rytais žiūriu į lubas ir stengiuosi įspėti, kokia šiandien diena. Nes keista, kai nežadina įkyriai zvimbiantis žadintuvas. Atostogas praleidau sau ir su savimi. Kino salėse, žiūrint daugybę "Kino pavasario" filmų. "Jiro sapnai apie sušį" tikrai yra stebuklingas. Iš nemaistinių sužavėjo "Pabaisos iš laukinių pietų" ir "Alyvmedis".

Vėl ir vėl ragaujant kavas naujose ar jau pamėgtose vietose. Nusprendžiau, kad man vis dėl to skaniausia Vapiano ir...Rene. Pastarąjį kartą apskritai kava ten buvo įstabaus skonio. Taip ir likaus nustebus - ar nepastebėjau anksčiau, ar ji visuomet ten tokia gera būna.

Vaikščiojau po knygynus. Supratau, kad knygas man patinka labiau rinkti kitiems, o ne sau. Ir nors apie laisvesnes valandėles virtuvėje ir daugybę norimų išbandyti receptų svajojau dar prieš atostogas, nepagaminau beveik nieko, ką planavau. Nes spontaniškos vakarienės kartais būna pačios geriausios, o įkvėpti patiekalui gali ir nugirstas pokalbis.

Šios bandelės mano virtuvėje pirmą kartą atsirado saulėtą rytą, kai išgėrusi savo rytinę kavos dozę supratau, kad man jų reikia dabar. Jos man patinka todėl, kad nereikia tešlos kildinti. Ir sunkiai minkyti. Ir todėl, kad į jas galima sudėti viską, ką tik mėgstat. Aš kepiau su džiovintom spanguolėm ir lazdyno riešutais, nes jie gulėjo mano spintelėj. Bet bandeles galima gardinti citrusinių vaisių žievelėmis, mėgstamais riešutais ir džiovintais vaisiais. Anything goes, kaip sakoma.

DSC_6733p DSC_6742ps Pusryčių bandelės su džiovintomis spanguolėmis

Reikės:

450ml miltų

60g minkšto sviesto

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių

kelių žiupsnių druskos

3 šaukštų cukraus

1 kiaušinio

60ml pieno

60ml grietinėlės

saujos šiek tiek pasmulkintų džiovintų spanguolių

saujos kapotų lazdyno riešutų

Gaminame:
Miltus, kepimo miltelius ir druską suberiame į dubenį, sudedame gabalėliais supjaustytą sviestą ir triname miltus su sviestu tarp pirštų, kol pasidarys smulkūs trupiniai. 

Tuomet beriame cukrų, riešutus ir spanguoles, išmaišom.

Pieną, grietinėlę ir kiaušinį išplakame atskirame dubenyje ir užpilame ant tešlos. Suminkome į vieną gumulą. Tešla bus šlapia ir lips prie pirštų, nesijaudinam. 

Kai tik tešla susirutulios į vieną gumulą, išverčiam ant miltuoto paviršiaus ir suformuojam dešrą. Ją padalinam į 8 lygias dalis. Suformuojam apvalias bandeles, dedam jas į kepimo skardą, išklotą popieriumi. 

Į dubenį pilame šiek tiek pieno ir grietinelės, išmaišom ir konditeriniu teptuku aptepam bandeles. Pašaunam į orkaitę ir kepame 220 laipsnių temperatūroje apie 15-20 min. Kai bandelių viršus gražiai pagels, traukiam lauk. Man skaniausios dar šiltos. Skanaus!

Pagaminta pagal Molly Wizenberg "Gyvenimas, pagamintas namuose" // Vaga 2013

DSC_6742ps
DSC_6605ps DSC_6651ps
Žinau, kad uogienės receptas tokiu metu visai ne į temą. Kai kovo pabaigoje sninga, o aš miegodama turiu apsivilkti megztinį, galvoti apie vasaros pabaigos uogienes nelabai sekasi. Bet vis dėl to.

Šios uogienės istorija man visuomet sukelia šypseną. Ir kai iš spintelės ištraukiau paskutinį užsilikusį stiklainėlį, pagalvojau, kad jei ne dabar, tai kada gi apie ją papasakoti?

O buvo karšta ir giedra diena. Viena tų, kai rodos, karštis spaudžia prie žemės ir žūt būt norisi panirti į vėsų ir gaivų ežerą. Tai ir išlėkėm. O bevažiuodami atgal pamatėm pakelėj stovinčią moteriškę su pilnais kibirais uogų ir sena mėlyna volga šalimais. Čia turbūt reiktų pasakyti, kad niekad iki tol nepirkau nei uogų, nei grybų iš prekeivių pakelėse. Toks labai jau nepatikimas reikalas atrodė. Bet ten buvo mėlynės. Didelės ir gražios. Tokios prisirpusios ir saldžios. Pati nežinau kaip, bet po kelių sekundžių mano rankose atsidūrė visas didelis maišas uogų.

Ir nesvarbu, kad pačiame gaminimo įkarštyje supratau, kad apsiskaičiavau su stiklainiais, kurių paskui ieškojom trejose parduotuvėse, nesvarbu, kad išsipaišiau rankas ta mėlyna spalva, kuri niekaip nenusiplauna ir kokias keturias dienas vaikščiojau dažytais pirštais. Uogienė buvo puiki. Pirmoji tos vasaros uogienė. Tokia, kurią norisi kartoti dar ir dar kartą.

DSC_6651ps DSC_6656ps
Mėlynių uogienė su kriaušėmis ir cinamonu

Reikės:

1 litro mėlynių

3-4 prinokusių kriaušių

3-4 cinamono lazdelių

400g uogienių cukraus (visi produktai yra natūraliai saldūs, todėl cukraus geriau nepadauginti)

stiklinės vandens

Gaminame:
Mėlynes perrenkame, nuplauname po tenkančiu vandeniu ir suberiame į puodą. Kriaušes nulupame, išpjauname sėklalizdžius ir supjaustome vidutinio dydžio kubeliais. Suberiame į puodą.

Pilame stiklinę vandens ir sudedame cinamono lazdeles, suberiam cukrų. Išmaišom. Užkaičiame, palaukiame, kol užvirs, tuomet sumažiname ugnį iki vidutinės ir verdame apie 20-30 min.

Kadangi man patinka tirštos, džemo konsistencijos uogienės, užsienio bloguose radau aprašytą būdą, kaip patikrinti, kada uogienę pakanka virti. Prieš verdant uogienę į šaldiklį reikia įdėti lėkštę. Uogienės virimo laikui artėjant prie pabaigos, pasemiam arbatinį šaukštelį uogienės ir uždedam ant sušaldytos lėkštės. Jei masė pavirsta į drebučius, reiškia, uogienę galima pilstyt į stiklainius. Jei masė vis dar skysta - verdam dar.

Virdami nepamirštame pamaišyti ir nugriebti susidariusias putas. Sužvejojam iš puodo cinamono lazdeles ir supilstom uogienę į sterilius stiklainius. Skanaus!

Pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki..." nr. 8 (27)

DSC_6651ps
Scrambled Eggs with Goat Cheese Scrambled Eggs with Goat Cheese
Angliakalbiai turi labai gerą žodį, apibūdinantį tam tikrą kiaušinių būseną - scrambled eggs jie sako, ir tada viskas aišku. Mes gi turim omletą, kuris man dar nuo darželio laikų kelią kuo rimčiausią siaubą, nes visuomet, išgirdusį tą žodį, prisimenu lipnų ir riebų kiaušininį blyną, kuris man tada atrodė esąs sukurtas vaikams kankinti.

Dar turim kiaušinienę, kas mano supratimu yra išplakti, su įvairiais priedais, kaip antai grybai, šoninės gabalėliai ar svogūnai, sumaišyti ir iškepti kiaušiniai. Dar yra paleisti kiaušiniai. Šitaip vadindavau iš lukšto išleistą ir ant įkaitintos keptuvės nutūpusį kiaušinį. Ir visuomet primygtinai prašydavau kaip reikiant iškepti trynį. Ir vėl, darželio laikų siaubas.

O štai scrambled eggs nėra nei viena, nei kita. Nežinau, kaip kitiems, bet man šie žodžiai reiškia švelnius, kreminius, su šlakeliu grietinėlės sumaišytus ir netvarkingai iškeptus kiaušinius.

Bet šis įrašas čia tikrai neatsirado dėl pavadinimų. Šis įrašas čia - dėl tobulo švelniai keptų kiaušinių ir ožkos sūrio derinio. Na ir kodėl gi aš taip pati nesugalvojau? Tuo labiau, kad ir fantastiškasis naminis ožkos sūris sekmadieniais ranka pasiekiamas. Kai nepramiegu. Uždėjus ant dar karštų kiaušinių kelis vėsaus sūrio gabalėlius, jis ima vos vos tirpti. Lengvas sūrio sūrumas tarsi pažadina kiaušinius ir papildo jų skonį. Ir jei tik ant viršaus užbertumėt šviežių čiobrelių... Mm. Tobula.

Pusryčių kiaušiniai su ožkos sūriu

Reikės:

5 kiaušinių

3 šaukštų grietinėlės

poros šaukštų šviežio ožkos sūrio

sviesto kepimui

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:
Kiaušinius dubenyje išplakame su grietinėle, druska ir pipirais. Įkaitiname keptuvę ant vidutinės ugnies, dedame gabalėlį sviesto. Pavartom, kad tolygiai pasidengtų keptuvė. Tuomet pilame kiaušinių plakinį.

Kai tik apatinė kiaušinių plakinio dalis ims tvirtėti, mentele švelniai stumiame kiaušinius link keptuvės vidurio. Dar kelis kartus apverčiame. Man patinka, kiaušinius išimti tuomet, kai jie dar nepraradę drėgmės. Perkepusių ir sausų scrambled eggs tikrai nemėgstu.

Kiaušinius padaliname į dvi porcijas, ant viršaus, kol kiaušiniai dar šilti, uždedame kelis gabalėlius ožkos sūrio. Pabarstom šviežiais čiobreliais, jei norim ir turim. Skanaus!

Pagaminta pagal Molly Wizenberg "Gyvenimas, pagamintas namuose" p. 152 // Vaga 2012

DSC_6313ps

Camembert su cinamonu ir riešutais

Camembert with Cinamon and Nuts Camembert with Cinamon and Nuts
Esu didelė prancūziškų sūrių gerbėja. Mėgstamiausi - švelnus ir minkštas brie bei pasterizuoto karvės pieno camembert, mat šis būna ne tokio intensyvaus, švelnesnio skonio. Jau seniai norėjau išmėginti keptų sūrių receptus, bet nerasdavau tokio, kuris mane užkabintų taip, kad norėtųs gaminti čia ir dabar. O va Virtuvės Mitų Griovėjų knygoj esantis kepto sūrio su cinamonu receptas sudomino. Todėl vakar, ant nosies drimbant baltoms snaigėms, nupėdinau į krautuvėlę, išsirinkau sūrį ir mojuodama krepšeliu parbėgau namo. O šįryt bėriau cinamoną, trupinau riešutus, skrudinau duoną. Kabinom dar šiltą traškios duonos riekėmis ir mėgavomės.

Mums patiko labai, kepsim dar ne kartą. Ir tas cinamonas maloniai papildo sūrio švelnumą ir kutena nosį, liepdamas šypsotis tokį šaltą ir saulėtą rytą.

DSC_5997ps Camembert with Cinamon and Nuts Camembert su cinamonu ir riešutais

Reikės:

250g sūrio camembert

saujos lazdyno riešutų

kelių žiupsnelių cinamono

Gaminame:
Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių. Sūrį išvyniojame, nupjauname viršutinę pelėsio plėvelę, dedame sūrį atgal į dėžutę ir pašauname į orkaitę. Kepame apie 15 min, kol sūris suminkštės. 

Tuomet traukiam lauk ir apibarstom cinamonu bei kapotais lazdynų riešutais. 

Patiekiam dar karštą. Skanaus!

Pagaminta pagal A.Ivanauskas, A.Gadžijevas, M.Praškevičius "7 Ingredientai. Draugams" p. 81 // Žurnalų leidybos grupė 2013

Camembert with Cinamon and Nuts