Pomidorų bruschetta

Visai neseniai atsitokėjau, kad mano pirmas (iš septynių) egzaminas vos už kelių dienų. Ne už mėnesio, net ne už savaitės! Kaip čia taip? Matyt, mano biologiniame kalendoriuje gegužė turi kokias 50 dienų, nes birželis atrodė už jūrų marių. O aš dar taip noriu gėrėtis žaliuojančiomis pievomis, šlamančiais medžių lapais ir maloniai šildančia saulute, trumpai tariant - vasara. Kažkaip sunku patikėti, kad dabar visą mėnesį (!) gyvensiu užsibarikadavusi kambaryje, stengsiuosi nežiūrėti laukan, neatsakysiu į draugų, kviečiančių važiuoti prie ežero, žinutes, imsiu griežtai normuoti laiką pietums ir gilinsiuos į ne visuomet įdomius dalykus. Va tokiomis akimirkomis dingsta bet koks žavėjimasis būsima profesija, o optimizmas, kad kada nors ir aš baigsiu mokslus susitraukia iki sunkiai įžiūrimo dydžio grūdelio. Ne, skolų neturiu ir niekas antriems metams nepaliko. Tik specialybė tokia...mmm...ilga :) Kad ir kaip ten būtų, kol dar galiu mėgaujuosi pasitaikiusia laisva minute ir gaminu bruschettas!


Pomidorų bruschettai reikės:
pagaminta pagal Starting to Cook

3-4 pomidorų
1 ilgojo prancūziško batono arba kitokios baltos duonos
50g parmazano
2 šaukštų balzaminio acto
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
druskos ir maltų juodųjų pipirų
trupučio sviesto

Gaminame:
Batoną supjaustome riekelėmis ir dedame jas į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Paskrudiname orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių, kol riekelių kraštai ims ruduoti. Nebūtina, bet man labai skanu riekeles aptepti plonyčiu sluoksniu sviesto. 

Kol riekelės kepa, pomidorus supjaustome smulkiais kubeliais, sudedame į dubenį, pabarstome druska ir pipirais, užpilame balzaminio acto ir alyvuogių aliejaus ir viską išmaišome. Paliekame taip pomidorus kelioms minutėms.

Tuomet traukiame iš orkaitės duonelę, dedame po kelis šaukštelius pomidorų mišinio ant kiekvienos riekelės, pabarstome baziliku, užberiame žiupsnelį parmezano ir dar paskrudiname orkaitėje, kol sūris išsilydys. Štai ir viskas, ragaujame ir sakome kaip skanu :)

Turiu pasakyti, kad visai nedraugauju su virtuviniais prietaisais. O ta nedraugystė prasidėjo pačioje mano kulinarinių nuotykių pradžioje, kai vieną vėlų ir lietingą penktadienio vakarą su sugipsuota koja ėmiausi kepti sausainius. Ir dar kažkodėl patį sudėtingiausią receptą pasirinkau: dviejų aukštų sausainiai su skylute, skylutėje uogienė... Žodžiu labai didžiavausi savimi, kad ryžausi. Ir nors stengiausi labai kruopščiai pasiruošti, kelis kartus tikrinau produktų sąrašą, kad namuose nėra kočėlo pastebėjau tik tada, kai jau suminkiau tešlą ir ruošiausi spausti sausainių formeles. Va tada ir supykau. Ant kočėlo. Kad jo nėra. Na ir gerai, pamaniau, apsieisiu su vyno buteliu. Ne, ne vidiniam vartojimui, kočiojimui vis dar. 


Nepaisant visų nesklandumų, sausainiai pavyko puikiai. O pasitikėjimas savimi pasiekė viršūnę tuomet, kai po nesuskaičiuojamos daugybės bandymų pagaliau pavyko pagaminti glajų. Be mikserio. Ir nuo tada visokiems darbams atlikti ėmiau pasikliauti tik rankų darbų. Bet vis dėlto teko pripažinti, kad pieno kokteilio ar glotnučio rankomis tai jau niekaip nebepavyks pagaminti, todėl paskelbiau kapituliaciją, iškėliau baltą vėliavą ir į mano virtuvę didingai įžengė naujas gyventojas - plaktuvas. Na o dabar, plaktuvui maloniai sutikus, paruošime  vaisių kokteilį.

Braškių, ananasų ir bananų kokteiliui reikės:
pagaminta pagal Annie's Eats

2 bananų
200g braškių
200g šviežio ananaso
250g natūralaus jogurto
120ml pieno
o jei vietoje pieno ir jogurto įdėsime ir susmulkinsime apie 20 ledo kubelių, gausime šaltuką, geriau žinomą frappe pavadinimu

Gaminame:
Visus produktus sudedame į dubenėlį, susmulkiname plaktuvu, užpilame šaltu jogurtu, dar kartelį išplakame, išpilstome į taures ir patiekiame :)

Kaip  norėčiau... Norėčiau truputėlį ilgiau pamiegoti rytais... Norėčiau gyventi kur nors vidury laukų... Norėčiau vasarą pasitikti basomis kojomis liesdama pievas, o vakarais  išeiti pasivaikšioti su šuniuku... O šuniuką tikrai kada nors turėsiu. Baltą pukuotą labradorą vardu Sūris. Norėčiau turėti pilną pilnutėlę lentyną kulinarinių knygų... Mielai išmainyčiau į dabar kambaryje stovinčias dvi pilnas lentynas konspektų. Norėčiau paslėpti pirštus puriame pajūrio smėlyje ir saulės nušviečiamu veidu klausytis jūros.... Norėčiau surasti tą vienintelį citrininių keksiukų su aguonomis receptą... Ir dar labai norėčiau sausainių...


Sausainiams su džiovintais abrikosais reikės:
pagaminta pagal Honest Cooking

475ml miltų
180ml cukraus pudros
225g kambario temperatūros sviesto
1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto
150g džiovintų abrikosų
0,5 arbatinio šaukštelio druskos

Gaminame:
Į dubenį sudedame sviestą, suberiame miltus ir cukraus pudrą, pridedame vanilės ekstrakto, druskos ir viską suminkome. Abrikosus supjaustome mažais gabaliukais, suberiame į tešlą ir dr kartelį viską suminkome.

Iš tešlos suformuojame 2 dešros pavidalo ritinėlius, maždaug 4cm skersmens. Juos įsukame į maistinę plėvelę ir palaikome šaldytuve apie 1 val. 

Atvėsusius ritinėlius supjaustome maždaug 7mm storio riekelėmis. Čia labai praverstų aštrsu peilis, nes abrikosų gabaliukai sunkiai pjaunasi ir sausainukai gali sutrupėti. Supjaustytas riekeles dedame į skardą, išklotą kepimo popieriumi ir kepame 160 laipsnių temperatūroje apie 20min. Skanaus :)


pastaba: receptas atnaujintas 2011.10.07