Odė sultims

DSC_3715 DSC_3731 (2)

Vieną dieną (pradžia kaip pasakoje) pėdindama tuščiomis senamiesčio gatvelėmis, atradau nematytą kavinę, kurios iškaba skelbė, kad čia - sulčių baras. Įdomu įdomu. Nedelsdama užbėgu vidun ir imu rinktis sultis. Kokių čia tik nėra! Galiausiai į mano rankas pakliūna stiklinė gaivaus gėrimo ir palaimingai siubčiodama vėsų skystį parbėgu namo. Galvoje kirba mintis, kad kavinė turbūt atsidarė neseniai, nes niekad nebuvau apie ją girdėjus. Ir kaip nustenbu pasirausisi intenete ir sužinojusi, kad sulčių baras čia jau veikia šešerius metus! Ir kaip čia buvo, kad visą tai laiką nieko apie jį nežinojau? O dar sakau, kad miestą pažįstu...

DSC_3732 DSC_3751

Jau kitą dieną ėmiausi taisyti padėtį, čiupau į vieną ranką fotoaparatą, į kitą - brangiausiąjį ir spiginant 28 laipsnių karščiui leidomės tų sulčių ieškoti. Kol išsijuosusi sprangsėjau fotoaparatu, brangusis įdėmiai studijavo meniu. Šiaip galimos gėrimų varijacios surašytos kreida ant didelės juods lentos, bet kad yra ir popierinis meniu anksčiau nei nepastebėjau.

Beje, be sulčių, kurių čia devynios galybės, taip pat galima išgerti ir puodelį kavos, paskanauti pieno kokteilio ar pasistiprinti užkandžiais. Vienintelis nelabai patikęs dalykas, kad nedidelė patalpa šiek tiek perkrauta visokiais niekučiais ir mažmožiais, bet žvelgiant iš kitos pusės - visa tai sukuria žaismingą ir valūkišką nuotaiką.

Adresas Totorių g. 15, Vilnius

Kontaktai internetinė svetainė www.sulcius.lt ir facebook puslapis, daugiau apie "Sulčių" ir čia

Darbo laikas 
Pirmadienį - penktadienį 7.30 - 19 val.
Šeštadienį - sekmadienį 10 - 17 val.

DSC_3730 DSC_3740 O berašydama apie "Sulčių", prisiminiau dar vieną vietą, kur galima paragauti šviežių, ką tik spaustų sulčių. Ją galima rasti, keliaujant A.Vienuolio gatve link Operos ir baleto teatro. Lankiausi ten kelis kartus, interjeras gal ir niekuo neišsiskiriantis, bet kainos kur kas mažesnės, nei kitur. O ir pati šeimininkė visuomet pasitinka džiuga šypsena ir dovanoja geros nuotaikos dozę visai dienai. Kad ir kaip stengiausi, internete pavyko rasti tik tiek.

Adresas  A.Vienuolio g. 12, Vilnius

Darbo laikas Pirmadieniais - penktadieniais 7.30 - 18 val

DSC_3733 DSC_3733 (2)

Viduržemio jūros salotos

- Tu neblogas virėjas, - pagyrė ji.
- Ne, netiesa. Aš tik įdedu širdies. Toks ir skirtumas. Juk viską lemia požiūris. Jei tikrai stengiesi, tai ir pavyks - bet tik iki tam tikros ribos. Tad jei tikrai stengiesi būti laimingas, tai ir būni - iki tam tikros ribos. 
- Bet ne daugiau.
- Daugiau jau vadinama laime, - atsakiau aš.
- Tu moki įvaryti neviltį. Ar tai reiškia būti suaugusiam?
H. Murakami "Dansu Dansu Dansu"

Šituo gyvenu pastarąsias kelias savaites. Murakamiu. Neskaičiau tada, kai skaitė visi, ir nė kiek nesigailiu. Aš visuomet tikėjau, kad knygos reikia norėti. Taip, kaip kartais būtinai norisi kavos. Ar šokoladinio pyrago. Ar panirti į vėsų ežero vandenį. Nes balandis, o karšta! Ir šiandien vaikštinėdama po miestą supratau, kad niekaip neišsiversiu be stiklinės gaivių sulčių ir vos atsispyriau pagundai sumerkti kojas į vėsų fontano vandenį.



Viduržemio jūros salotoms reikės:
pagaminta pagal J.Oliver "Jamie Oliverio ministerija" p. 123 / Alma Littera 2010

2 nedidelių gūžių romaninių salotų

2-3 pomidorų, geriau ne tokie prinokę

pusės raudonojo svogūno

ryšelio prieskoninių žolelių (čiobrelių, raudonėliu ar bazilikų)

1 šaukšto balzaminio acto

3 šaukštų alyvuogių aliejaus

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:
Geriausia viską pjaustyti ant didelės medinės lentos, su kuria galima ir patiekti salotas ant stalo. Aš taip ir darau dažniausiai, nes atrodo žaismingai ir labai šeimyniškai :)

Salotų lapus nuskabome, susmulkiname. taip pat kubeliais supjaustome pomidorus ir svogūną. Smulkiai sukapojame prieskonines žoleles.

Baigus viską smulkinti, lentelės viduryje tarp salotų padarome duobutę ir pilame balzaminio acto, aliejaus, išmaišome. Liko tik pabrstyti salotas druska ir pipirais ir galime skanauti.

DSC_3023 DSC_3024 Savaitgalis buvo puikus. Šeštadienis džiugino saulėtais ir pavasariškai giedrais dangumis, todėl paskatinti tokių orų permainų, ėjom pirkt mėsos ir prieskonių, merkėm dubeny ir planavom pabėgimą į gamtą. Ir nepabūdom net kitą rytą pažadinusios lietaus lašų kakofonijos. Žaidėm, lakstėm ir smaguriavom taip, kaip jau seniai bebuvo. Protarpiais vis leidžiantis apie save priminti lietus nei laužo kurti, nei mėsos kepti, nei juo labiau gerai nuotaikai įtakos neturėjo. O bevažiuodami namo vienbalsai nusprendėm, kad tokių pabėgimų reikia daugiau ir dažniau. 

Patiekalas šitas man patiko. Ir nors žiedinio kopūsto košės nuotraukose mažai matyt, ji tikrai gardi. Bent jau man. Nusprendžiau, kad bus puikus pakaitalas bulvių košei, kuriai nelabai prijaučiu.

Vištienai su citrina ir čiobreliais reikės:
pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki..." nr. 4 (34) p.16

6 vištienos šlaunelių

2 citrinų

4 šaukštų sviesto

1 šaukšto aliejaus

3 svogūnų

3 česnako skiltelių

ryšelio šviežių čiobrelių

Gaminame:
Sviestą ištirpiname, sumaišome su aliejumi, sutraiškytomis česnako skiltelėmis ir smulkiai supjaustytais čiobreliais. Vieną citriną pjauname pusiau ir išspaudžiame puselės sultis į mišinį, išmaišome. Paruoštu marinatu ištriname vištienos šlauneles ir paliekame marinuotis 1 val.

Vištienai baigus marinuotis, dedame šlauneles į kepimo indą ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 220 laipsnių 15min. Kol vištiena kepa, svogūnus nulupame ir supjaustome ketvirčiais, o likusias citrinas - riekelėmis.

Praėjus 15min, traukiame kepimo indą lauk, citrinos skilteles ir svogūnus sukaišiojame tarp vištos gabalėlių ir šauname į orkaitę toliau kepti. Po 30min turėtų būtų gražiai apskrudusi. Skanaus!

DSC_3151 DSC_3130
Žiedinio kopūsto tyrei reikės:
pagaminta pagal Meatless Monday

1 žiedinio kopūsto gūžės

poros šaukštų aliejaus

poros šaukštų natūralaus jogurto

daržovių sultinio

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:
Žiedinį kopūstą supjaustome smulkiais žiedynais ir paberiame ant kepimo skardos. Pabarstome druska ir pipirais, pilame truputį aliejaus ir viską išmaišome. Šauname skardą į orkaitę, įkatintą iki 220 laipsnių ir kepame apie 20-30min. Laikas priklauso nuo to, kaip smulkiai supjaustėte kopūstą, tačiau jis neturėtų pernelyg suskrusti, tik pagelsti.

Iškepus, traukiame iš orkaitės ir suberiame į dubenį. Dedame jogurto ir pilame daržovių sultinio. Viską sutriname plaktuvu iki vientisoso masės. Jei norisi skystenės košės, pilame dar sultinio. Baigta, skanaus!

Obuolių keksiukai su avietėmis

DSC_2707 DSC_2643























Aš visai kartais norėčiau, kad maistas turėtų kitokį fizinį būvį. Nes dabar, kol turiu laiko ir orai subjurę, parbėgusi namo vis ką nors kepu. Ir kaip būtų puiku, jei būtų galima prikepti keksiukų, sudėti juos gražiai į lentyną ir palaikyti ten, kol prireiks. O tada skanauti visiškai šviežutėlius. Mano rodos, būtų puiku. Arba nuo perskaitytų knygų jau visiškai susisuko galva.

O keksiukai šitie man labai patiko - neriebūs, su rudu cukrum, obuoliais...Sakyčiau net sveikuoliški. Avietes galima pakeisti po ranka turimomis rūgštesnėmis uogomis. O tada susidėti į pintinę ir keliauti į gamtą arba skanauti šviesų savaitgalio rytmetį...

DSC_2608
DSC_2659p
Obuolių keksiukams su avietėmis reikės:
pagaminta pagal BBC Good Food

200g miltų

4 šaukštų rudojo cukraus

125g natūralaus jogurto

6 šaukštų aliejaus

2 obuolių

3 šaukštų avižinių dribsnių

2 kiaušinių

pusės arbatinio šaukštelio cinamono

1 arbatinio šaukštelio maistinės sodos
aviečių

Gaminame:
Obuolius nuskutame ir sutarkuojame per burokinę tarką. Tarkius paspaudžiame tarp delnų, kad nubėgtų šiek tiek sulčių ir sutarkuoti obuoliai nebūtų tokie šlapi. Tuomet dedame į dubenį. Ten pat mušame kiaušinius, pilame aliejų, jogurtą, beriame sodą ir viską išmaišome. 

Kitame dubenyje sumaišome miltus, cinamoną, cukrų ir avižinius dribsnius. Šlapius produktus pilame į sausų produktų dubenį ir viską išmaišome. Avietes nuplauname, išimame kepurėles.

Keksiukų kepimo skardą išklojame keksiukų popierėliais*, dedame šaukštą tešlos, tuomet įspaudžiame kelias uogas ir dar tešlos ant viršaus. Viršų pabarstome avižiniais dribsniais. Šauname į orkaitę ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 25-30min kol viršus parus. Traukiame, atvėsiname ir ragaujam!

DSC_2711 DSC_2693

























 *man keksiukai prikibo prie popierėlių, todėl rekomenduoju prieš dedant tešlą į kiekvieną popierėlį įlašinti lašą aliejaus. Bet tik lašą, nes kitaip popierėliai persigers aliejumi ir nieko gero nebus. Arba dar galima į skardą įkloti ne keksiukams skirtus popierėlius, bet išlankstyti formeles iš kepimo popieriaus.

Naminė latte kava

Galva susukta vėjo, saulės ir pavasariškai čiulbančių paukščių, todėl nors teoriškai atostogos kaip ir baigės, susikaupti ir rimta veido išraiška išsėdėti iki pat pietų man labai sunku. Nejučiomis mintys nuklysta svajojant apie jūrą, žalias pievas ir purų smėlį tarp kojų pirštų. Jau greitai, tikiu, kad labai greitai taip ir bus. 

DSC_2358
DSC_2285
























Kad kava man viskas, turbūt jau aišku. Arbatą paskutinį kartą gėriau...hm...faktas, kad baisiai seniai. Juodos kavos niekuomet nemėgau. Blogai, labai blogai, sakysit, nes tik juodoje kavoje atsiskleidžia visi skoniai ir t.t. Bet kava su pienu man tokia...tarytum švelnesnė. O turint galvoje ir jautrų panelės skrandį, kuris nuo puodelio juodos kavos ima demonstruoti nepasitenkinimą, pieniška kava man tikra atgaiva. Todėl tikrąja to žodžio prasme plojau katučių, kai Juliana savo tinklaraštyje paskelbė naminės latte kavos receptą. Išbandžiusi iš tiesų nustebau, kaip paprasta pasigaminti tokį gėrimą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus:

Kava. Puodelyje, iš kurio gersite paruoštą gėrimą, kava turi užimti ne daugiau kaip 1/3 jo tūrio. 

Pienas. Kaip ir sakė Juliana, pieno čia reikia riebaus. Riebiausias, kokį pavyko rasti parduotuvių lentynose , buvo 3,5proc. Su tokiu pavyksta puikiai. O va su 2,5proc. visiškas šnipštas.

Prietaisai. Vienintelis dalykas, ko jums reikės, yra taip vadinamas prancūziškas kavos presas. Būtina, kad jis turėtų metalinį smulkų sietelį. Netinka tokie kavos presai, kuriuose sietelis yra iš smulkaus audeklo ar dar koks. Būtinai metalinis. 

Temperatūra. Pieno temperatūra, prieš gaminant iš jo pieno putą, turi būti apie 70 laipsnių. Galima pamatuoti termometru, bet aš dažniausiai darau taip: pašildau, tuomet pridedu pirštus - jei indelio, kuriame yra pienas, negalima nulaikyti rankoje, jis tinkamos temperatūros.

Gaminame:
Pieną pilame į puodelį ar stiklinę, kuriame šildysime pieną, ir dedame į mikrobangų krosnelę. Jei pienas tik ištrauktas iš šaldytuvo, man paprastai prireikia 1min 40sek. kad pasiektų reikiamą temperatūrą. Jei naudosite kambario temperatūros pieną, šildykite jį trumpiau. Labai svarbu, kad pienas neužvirtų. 

Pašildytą pieną pilame į kavos presą, uždedame dangtelį ir traukiame stūmoklį aukštyn ir žemyn tol, kol pieno tūris padidės maždaug du kartus. Pienas tuomet pasidalija į dvi dalis - skystąją ir pieno putą.

Į puodelį pilame kavą, kuri turi užimti ne daugiau 1/3 puodelio tūrio. Tuomet pilame suplaktą pieną. Štai ir viskas! Kaip dėl cukraus? Tinkamai paruoštos kavos papildomai saldinti nereikėtų, nes pašildytas ir suplaktas pienas savaime yra šiek tiek saldus. Žinoma, tokie dalykai yra labai individualūs, svarbiausia, kad jums būtų skanu.

Pagaminta pagal Vanilla Blonde

DSC_2415 Homemade latte
...gyvenimas - šokoladinių saldainių rinkinys. /.../ Būna tokios šokoladinių saldainių dėžutės; vienus saldainius iš jų mėgsti, kitus - ne. Taigi, suvalgai tuos, kuriuos mėgsti, ir galiausiai lieka tik tie, kurių tau nesinori. Kai tik mane ištinka kas nors skausminga, visada apie tai pagalvoju. Nagi, tereikia suvalgyti tuos neskaniuosius saldainius, ir vėl viskas bus gerai. Gyvenimas - šokoladinių saldainių rinkinys. /.../
H.Murakami "Norvegų giria"

Viršuje - labai patikusi ištrauka iš neseniai skaitytos knygos. Kai pagalvoji, juk visiškai taip ir yra. Tik mano saldainių rinkinyje dabar vien tik aplieti pienišku šokoladu, su lazdyno riešutais viduje. Mėgstamiausi.

Kalbant apie šį patiekalą - du žodžiai: man patiko! Tikrai gardu (nors ir patingėjau labai ieškoti rūkytos raudonosios paprikos miltelių, todėl supyliau paprastus. Išvada - vis tiek pasiutusiai skanu) ir greitai paruošiama (kaži kaip netyčiom ir neplanuotai gavosi, kad palikau vištieną marinuotis 2 paras, bet tikrai nebūtina būti tokiems ekstremaliems, pakaks ir paros). Patiekalas oficialiai įrašomas į mėgstamiausiųjų sąrašą.



Pasukose marinuotai gruzdintai vištienai reikės:
pagaminta pagal Smitten Kitchen

apie 700g vištienos kulšelių

2 stiklinių pasukų

5 česnako skiltelių

1 šaukšto druskos

1 šaukšto cukraus

2 arbatinių šaukštelių paprikos miltelių, labai tiks ir rūkyta paprika

Gaminame:
Į dubenį supilame pasukas, nuskustas ir susmulkintas česnako skilteles, paprikos miltelius, druską ir cukrų, viską gerai išmaišome. Vištienos kulšeles pamerkiame į dubenį su marinatu taip, kad visos būtų apsemtos. Dubenį uždengiame ir pastatome į šaldytuvą. Recepto autorė rekomenduoja marinuoti vištieną 24-48 val, nors galima ir trumpiau. 

Kai jau nuspręsime, kad marinuotis vištienai pakaks, traukiame dubenį iš šaldytuvo. Į kepimo indą sudedame vištos kulšeles ir pašauname į orkaitę. Kepsime 220 laipsnių temperatūroje apie 30min. Baigta, skanaus!

C'est magnifique!

DSC_1257 (2)ps

Kai pradėjau rašyti šį tinklaraštį, man atrodė, kad svarbu tik receptai. Nei į pačius įrašus, nei į tų pagamintų patiekalų pateikimą nedėjau labai daug pastangų. Paskui dar ilgai užtruko paieškos savęs, savo stiliaus ir savo maisto. Ir labai džiaugiusoi, galėdama pasakyti, kad jau radau. Dabar nebesinori tik parašyti receptą ir instrukcijas, kaip jį įgyvendinti, noriu kiekvieną kartą papasakoti istoriją, sukurti nuotaiką, perteikti šiek tiek savęs. O istorija šį kartą apie Thierry kepyklėlę.

DSC_1256 DSC_1252
Pirmą kartą apie prancūzą, kepantį gardėsius Vilniuje, išgirdau dar praeitą vasarą. Na gerai, ne išgirdau, bet perskaičiau viename maisto tinklaraščių. Po kelių dienų negalėdama tverti smalsumu jau kulniavau iki Užupio ragauti tų paslaptingų bandelių. Ir kaip aš apsidžiaugiau, kad pagaliau atsirado vieta, kur visi tie croissants ir pain au chocolat yra tobuli! Nes tikrai ne vieną ir ne du kartus teko nusivilti, ragaujant prancūziškas bandeles kitose kepyklėlėse. Ir ne tik nusivilti, bet ir gerokai pyktelėti. Dažniausiai jos būna sausos, perdžiūvusios, neįtikėtinai papuoštos (cukraus pudra ant raguolio? tikrai?) ir nei iš tolo neprimena tų, kurias tekdavo ragauti prancūziškuose kraštuose. O kai dar pardavėjas sako, kad taip taip, jie patys čia vietoje kepa, tai žinote na jau truputį per daug...Todėl Thierry kepyklėlė čia išniro pačiu laiku kaip feniksas iš pelenų. 

Tik va Užupis tai man visai nepakeliui, todėl vis paslapčia tikėjaus, kad gal kurią dieną jie persikels arčiau senamiesčio. Ir kiek džiugesio buvo, kai vieną dieną užsisvajojusi žingsniuodama Pilies gatve pastebėjau medines duris ir raguolį virš jų! Užėjau vidun ir išgirstu "o taip, mes tie patys, kur ir Užupyje". Nuostabumas.

Man labai patiko, kad parduotuvėlė neperkrauta nereikalingomis detalėmis ir puikiai sukurta paryžietiška nuotaika - pinti krepšiai, iki viršaus pripildyti šviežiomis bandelėmis ir groja prancūziška muzika. Beje, ar žinojote, kad netrukus (be duonos ir bandelių) ten bus galima nusipirkti sveriamos arbatos? Todėl, jei gyvenate Vilniuje, rekomenduoju pažįntį su prancūzų konditerija pradėti būtent čia - liksite maloniai nustebinti. 

Adresas: Pilies g.42 ir Užupio g.19, Vilnius

Darbo laikas: Darbo dienomis nuo 7:00 iki 19:00
                        Šeštadienį nuo 8:00 iki 18:00
                        Sekmadienį nuo 9:00 iki 17:00


Kontaktai:  facebook puslapis, o prancūzakalbiams ir šitas.

DSC_1251 DSC_1253


Sveikuoliški atostogų pusryčiai

DSC_1005
DSC_1016

Kad atostogos yra gerai turbūt net sakyti nereikia. Tiesiog mėgaujuos. Dienos mano dabar tokios, kaip man patinka. Šiek tiek ilgiau galima pamiegoti rytais, tiesa, saikingai, nes užkietėjusioms pelėdoms labai lengva iš kelio išklysti ir numigti iki pietų, o tada jau žiūrėk pusryčiai valgomi maždaug 15.00. Puodelis rytinės kavos (būtinai su pienu) ir ankstyva tinklaraščių apžvalga, tada jogurtas. Tada, priklausomai nuo nuotaikos, knyga arba filmas, o tada iškeliaujam. Ne, ne viena, kaip gi čia viena. Visuomet su draugu. Jis juodas, nedidelis, tik atskiros rankinės reikia. Juokauju. Su fotoaparatu žinoma. Pietums - dar vienas puodelis kavos, kartais ir raguolis ar keksiukas šalia. 

Grįžtam kai saulė leidžiasi, apniunka dangus arba kojos nebelaiko. Tai po keturių dienų tokio bastymosi pastebėjau, kad didžiąją Vilniaus dalį kaip ir apėjau, nes nuotraukos nejučiomis ėmė kartotis. Bet koks smagumas neišpasakytas taip vaikštinėti! Mm...Tai ką gi dar nuveikiau? Pažiūrėjau beveik pusę Eglės rekomenduotų filmų. Perskaičiau dvi knygas. Beveik nieko nesinorėjo nei valgyt, nei gaminti. Bet užtat padariau gal tūkstantį nuotraukų. Gaila, ne fotografijos blogas čia, va tūkstantis naujų receptų tikrai susižavėjimo šūksnių sulauktų, ar ne? :)

DSC_1369 Honey muesli Kaip pavyko suprasti iš mano padrikos kalbos, pusryčius aš valgau visuomet, man čia šventas reikalas. Todėl receptas šiandien irgi pusrytinis. Man - įdomus ir netikėtas, nes dažniausiai neišklystu iš gerai praminto kelio - jogurtas/varškė. O šiandien pusryčiams buvo kilometrinio pavadinimo patiekalas: apelsinų sultyse mirkyti avižiniai dribsniai su obuoliais, spanguolėmis, medumi ir jogurtu.

Pusryčių dribsniams su džiovintais vaisiais reikės:
pagaminta pagal BBC Good Food

2-3 porcijoms

1 stiklinės avižinių dribsnių*

60ml apelsinų sulčių

120ml šalto vandens

100ml natūralaus jogurto

1,5 šaukšto medaus

1 obuolio

saujos džiovintų spanguolių, mėgstamų riešutų, ar razinų



Gaminame:
Vakare avižinius dribsnius beriame į dubenį, sumaišome su apelsinų sultimis ir vandeniu, dubenį uždengiame, dedame į šaldytuvą ir paliekame per naktį brinkti.

Ryte dribsnius sumaišome su medumi ir jogurtu, įtarkuojame obuolį, beriame džiovintų vaisių ar riešutų ir pasidaliname su kitais pusryčiautojais. Skanaus!

* naudojau greito paruošimo dribsnius, jie man išbrinko maždaug per 3-4 val. Per naktį palikti reikia paprastus, ne greito paruošimo dribsnius.