

Mane reikėtų labai išbarti. Už tai, kad negalima dabar gaminti. Negalima sulipus į televizorių žiūrėti Euro 2012. Paradoksalu, tačiau įprastomis darbo dienomis praleidžiu žymiai mažiau laiko virtuvėje, nei dabar. Tikriausiai dėl to, kad besėdint namie, rankos pačios tiesiasi kokios veiklos, kad tik nereiktų šimtąjį kartą skaityti pabodusių konspektų.
Sūrį šį gaminu jau antrą kartą. Nes patiko. Patiko tas paprastumas, patiko nedidelės laiko ir pastangų sąnaudos, ir patiko rezultatas. O kai dar su nuosavais bazilikais, tai visai. Trūkumas - ilgai nelaikykit šaldytuve, nes tampa sausokas. Ir šiaip jis man skaniausias tik ką pagamintas, kai dar net šiek tiek šiltas būna.


Naminiam varškės sūriui reikės:
pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki..." p.23, nr.11 (30)
2 litrų pieno (pavyksta gaminant net su parduotuviniu pienu)
100ml citrinos sulčių
2-3 arbatinių šaukštelių druskos
maltų juodųjų pipirų
saujos mėgstamų prieskoninių žolelių
Gaminame:
Pieną pilame į puodą, jungiame ugnį ir kaitiname ant stiprios ugnies. Kol pienas kaista, išspaudžiame citrinų sultis, jas supilame į puodą su pienu. Beriame druskos ir pipirų. Aš rekomenduoju dėti 3 arbatinius šaukštelius druskos ir 1 šaukštelį maltų pipirų, bet čia jau skonio reikalas. Bet kuriuo atveju, gaminimo procese dar bus progų paragauti.
Pieną kaitiname nuolat maišydami. Jei pienas jau pasterizuotas, užvirti jo nebūtina. Kaitindami pieną stebėkite, kada atsiras varškės gumulėliai. Jie turi tapti tirštoki. Tuomet nukeliame puodą nuo ugnies ir įmaišome susmulkintas prieskonines žoleles. Jei pienas nebuvo pasterizuotas, jį reikia užvirti.
Marlės audinio atraižą (pakaks nedidelės 90 x 90 cm) tiesiame į sietelį, sietelį statome į didelį dubenį, ir prilaikydami marlės galus (arba duodame kitam palaikyti), kad nepabėgtų, perkošiame pieną-varškę. Tuomet palaukiame, kol varškė atvės (va dabar geriausias metas paragauti ir ko nors pridėti, jei trūksta). Atvėsus suimame marlės audinio keturis kampus, iškeliame iš sietelio ir sukdami nuspaudžiam likusį skystį. Suspaudžiame gana tvirtai, kad susidarytų vientisas gumulas. Tuomet sūrį dedame į dubenį ir palaikome šaldytuve per naktį. Arba valgome iškart, kaip darau aš. Skanaus!
Tikriausiai labai sudėtingai viską paaiškinau, bet iš tiesų tai visai paprasta ;)
Pieną pilame į puodą, jungiame ugnį ir kaitiname ant stiprios ugnies. Kol pienas kaista, išspaudžiame citrinų sultis, jas supilame į puodą su pienu. Beriame druskos ir pipirų. Aš rekomenduoju dėti 3 arbatinius šaukštelius druskos ir 1 šaukštelį maltų pipirų, bet čia jau skonio reikalas. Bet kuriuo atveju, gaminimo procese dar bus progų paragauti.
Pieną kaitiname nuolat maišydami. Jei pienas jau pasterizuotas, užvirti jo nebūtina. Kaitindami pieną stebėkite, kada atsiras varškės gumulėliai. Jie turi tapti tirštoki. Tuomet nukeliame puodą nuo ugnies ir įmaišome susmulkintas prieskonines žoleles. Jei pienas nebuvo pasterizuotas, jį reikia užvirti.
Marlės audinio atraižą (pakaks nedidelės 90 x 90 cm) tiesiame į sietelį, sietelį statome į didelį dubenį, ir prilaikydami marlės galus (arba duodame kitam palaikyti), kad nepabėgtų, perkošiame pieną-varškę. Tuomet palaukiame, kol varškė atvės (va dabar geriausias metas paragauti ir ko nors pridėti, jei trūksta). Atvėsus suimame marlės audinio keturis kampus, iškeliame iš sietelio ir sukdami nuspaudžiam likusį skystį. Suspaudžiame gana tvirtai, kad susidarytų vientisas gumulas. Tuomet sūrį dedame į dubenį ir palaikome šaldytuve per naktį. Arba valgome iškart, kaip darau aš. Skanaus!
Tikriausiai labai sudėtingai viską paaiškinau, bet iš tiesų tai visai paprasta ;)
keistai paprasta said...
June 10, 2012 at 12:43 AM
Darydavau šį gėrį ir. Panyru vadindavau :) Atšalusį pjaudavau ir nemirktelėjus suvalgydavau.. :) paskutinį sykį taip juokinga buvo, na nesigavo nors ką... tiek visą masę užrūgštinau, o tik košelės pusė puodelio tesigavo iš 4 litrų pieno.. arba tikrai reikėjo daugiau rūgštinti.. o marlės kai neprilaikė niekas, tai ir paskleidžiau po virtuvę tą nelaimę... :) Būna tų nuotykių virtuvėj :)
Foto labai jaukios :)
Sandra said...
June 10, 2012 at 12:48 AM
Bijojau, kad nuotraukos šaltos atrodys :)
Įsivaizduoju, kokios ten potvynis turėjo būti :) man kol kas abu kartus pavyko puikiai, nors kai dariau pirmą kartą tikrai nemaniau, kad pavyks iš parduotuvinio pieno.
Maisto Diletantė said...
June 14, 2012 at 10:29 AM
Sandra, kokios tavo foto gražios, vis tobuliau ir tobuliau...labai malonu paganyti akis :)
Sandra said...
June 14, 2012 at 11:35 AM
Ak kaip miela, ačiū! Dvejojau, ar įdėti šias nuotraukas, nes na jos nėra visai tradicinės maistinės nuotraukos. Jau beveik ėjau fotografuot to sūrio iš naujo, bet paskui pagalvojau "jei man visai gražios, galbūt ir kitiems patiks" :)
Maisto Diletantė said...
June 14, 2012 at 4:35 PM
Nu gi žinok ne tas žodis kaip patiko, galbūt būtent todėl, kad baltas sūris ne ant medines lentelės ar dar kažkaip tradiciškai fotografuotas, ir tas tamsumas čia tinka...
Sandra said...
June 14, 2012 at 4:48 PM
Va toks paskatinimas yra viskas, ko reikia, kad norėčiau eiti toliau :) Kad ir ką sakytų patys kukliausieji, atgalinio ryšio už įdėtas pastangas sulaukti yra žiauriai gerai!