Aš nusprendžiau, kad man dabar sunkus gyvenimo etapas. Nes mano vasaros praktika yra tokia fantastiška ir nepakartojama, kad kiekvieną rytą, kai žadintuvas negailestingai skamba 7.30, turiu labai, labai ilgai save įtikinti, kad reikia keltis. Todėl va ir negerai, ir baruosi. Ir vietoj to, kad kaip sąžininga blogerė įkelčiau kokį rimtą receptą, užsiimu visokiais niekais. Kaip antai pasakoju apie Prahą ir rašau dar vieną įrašą apie kavą.

Bet tiesa tokia, kad man tokie niekai yra labai...guodžiantys. Kaip ir gvazdikėliai. Mano prieskonis nr.1. Tikrai! Labai guodžiantis ir labai rudeniškas prieskonis, kurio atšalus orams beriu į visus keksiukus, o kalendoriaus lapeliams pasislinkus ties dvyliktu mėnesiu gardinu karšto vyno taures. Ir kaip apsidžiaugiau, kai radau gvazdikėliams dar vieną pritaikymą, visiškai nepriklausantį nuo metų laiko!

Seniau čia buvo toks įrašas apie kavą, todėl kaip paruošti latte namie jau nekartosiu. Pradėsime nuo to momento, kai užplikę kavą ir belaukdami, kol vanduo prisigers nuostabaus aromato, imame šildyti pieną. Va dabar, įberkime kelis...gvazdikėlius.

Na taip, jūs galit priešintis. Jūs galit sakyti, kad tai visiška nesąmonė, kad tai kavos gadinimas ir niekas į kavą (tiksliau į pieną) gvazdikėlių nededa. Bet prieš negailestingai paspausdami mygtuką "išeiti", įdėkite kelis gvazdikėlius į pieną. Tuomet suplakit pieno putą, supilkite visą šitą gėrį į puodelį, kuriame jau laukia kava ir paragaukit.

Ir pasakykit man dabar, ar gi nebuvo gerai? :)


Idėja apie kavą ir gvazdikėlius iš knygos "Skonio žinynas"