Nežinau kodėl mano pasaulis dabar juodai baltas. Fotografinis, taip. Bet ir tas kitas. Matyt, taip saugiau.
Todėl stengiuosi džiugintis mažais dalykais. Kaip antai anądien po paskaitų sugalvojau, kad man reikia traškaus prancūziško batono. Ne pati racionaliausia mintis pirkti traškią baguette per lietų, bet aš esu panikuojanti studentė, todėl man galima. Užbėgu į savo pamėgtą Thierry kepyklėlę, greitai pačiumpu ilgąjį batoną ir imu dairytis po lentynas, pilnas kepinių, ko nors dar skanaus. Ir ką gi aš matau? Mano dievinamų bandelių su šokoladu nėra ir nebus, jų tiesiog nebegamina! Vietoj jų - prancūziški rageliai su šokolado kremu viduje ir pakeverzotu tirpintu šokoladu ant viršaus. Bet tai gi kodėl reikėtų nebegaminti tų nuostabių pain au chocolat? Būtent taip vadinamos sluoksniuotos sviestines tešlos bandelės su šokoladu, kurios būna keturkampės ir viduje turi dvi juodojo šokolado juosteles. Raguoliai arba croissants su šokoladu negaminami. Tiesiog. Ir man apskritai keistai atrodo, kai kepyklėlėse galima rasti juos apibarstytus cukraus pudra ar su šokolado pavingiavimais viršuje. Vaje.
Ir lyg to dar būtų maža - šalia gulinčius pamatau ragelius su kumpiu ir sūriu. Ilgai į juos spoksojau. Čia kaip "meksikietiškos Cezario salotos". Tai va, nusivylimas neapsakomas.
Turėjau bent jau baguette.
Ir nešiausi išdidžiai per lietų.
Esu tikra, jūs būtumėt mirę iš juoko, jei būtumėt išvydę linksmai gatve žingsniuojančią merginą be skėčio su keista lazda rankoje, aprengta dviem ryškiai mėlynais polietileniniais maišeliais. O man tai kas. Aš turėjau savo baguette.
O visa kita, ko dar reikėjo tos dienos džiaugsmui, jau ir taip kantriai laukė šaldytuve. Truputis vištienos, nuo pietų patiekalo likęs svogūnas, o vakar apsirūpinau ir kreminiu sūriu... Ką gaminsim? Užtepėlę! Šita užtepėlė yra dalykas geras. Ypač tada, kai nežinot ką daryti su likusia vištiena po didelių vaišių. Arba kai tiesiog norisi skanaus užkandžio belaukiant vakarienės. Recepte pateiksiu savo proporcijas, tačiau galima keisti absoliučiai viską - daugiau sūrio ir mažiau vištienos arba atvirkščiai, nebarstyti muskato riešuto, o pagardinti šviežiais čiobreliais. Fantazijos laisvės.
Vištienos užtepėlei reikės:
1 virtos vištos krūtinėlės (apie 200-250g)
125g kreminio sūrio Philadelphia
1 vidutinio dydžio svogūno
2 arbatinių šaukštelių garstyčių
šviežiai tarkuoto muskato riešuto
druskos ir grūstų juodųjų pipirų
gabalėlio sviesto kepinui
Gaminame:
Svogūną nulupame, supjaustome pusžiedžiais ir pakepiname keptuvėje ant sviesto. Pravėsusį svogūną suberiame į dubenį, ten pat sudedam virtą vištos krūtinėlę, kiek pasmulkintą gabalėliais, supilame Philadelphia sūrį, dedam garstyčių ir viską sutriname plaktuvu arba virtuviniu kombainu iki vientisos masės.
Paragaujame ir dedame druskos ir pipirų kiek noris, man patinka užtarkuoti muskato riešuto. Dar kartą viską gerai išmaišom ir siučiam užtepėlę į šaldytuvą šiek tiek atvėsti. Pravėsusią dar kartą paragaujam, perdedam į gražų indelį (arba ne) ir skanaujam su skrudinta duona. Skanaus!
Receptui įkvėpė "Virtuvės mitų griovėjai" p.238 // Laisvos Valandos 2012
Ir lyg to dar būtų maža - šalia gulinčius pamatau ragelius su kumpiu ir sūriu. Ilgai į juos spoksojau. Čia kaip "meksikietiškos Cezario salotos". Tai va, nusivylimas neapsakomas.
Turėjau bent jau baguette.
Ir nešiausi išdidžiai per lietų.
Esu tikra, jūs būtumėt mirę iš juoko, jei būtumėt išvydę linksmai gatve žingsniuojančią merginą be skėčio su keista lazda rankoje, aprengta dviem ryškiai mėlynais polietileniniais maišeliais. O man tai kas. Aš turėjau savo baguette.
O visa kita, ko dar reikėjo tos dienos džiaugsmui, jau ir taip kantriai laukė šaldytuve. Truputis vištienos, nuo pietų patiekalo likęs svogūnas, o vakar apsirūpinau ir kreminiu sūriu... Ką gaminsim? Užtepėlę! Šita užtepėlė yra dalykas geras. Ypač tada, kai nežinot ką daryti su likusia vištiena po didelių vaišių. Arba kai tiesiog norisi skanaus užkandžio belaukiant vakarienės. Recepte pateiksiu savo proporcijas, tačiau galima keisti absoliučiai viską - daugiau sūrio ir mažiau vištienos arba atvirkščiai, nebarstyti muskato riešuto, o pagardinti šviežiais čiobreliais. Fantazijos laisvės.
Vištienos užtepėlei reikės:
1 virtos vištos krūtinėlės (apie 200-250g)
125g kreminio sūrio Philadelphia
1 vidutinio dydžio svogūno
2 arbatinių šaukštelių garstyčių
šviežiai tarkuoto muskato riešuto
druskos ir grūstų juodųjų pipirų
gabalėlio sviesto kepinui
Gaminame:
Svogūną nulupame, supjaustome pusžiedžiais ir pakepiname keptuvėje ant sviesto. Pravėsusį svogūną suberiame į dubenį, ten pat sudedam virtą vištos krūtinėlę, kiek pasmulkintą gabalėliais, supilame Philadelphia sūrį, dedam garstyčių ir viską sutriname plaktuvu arba virtuviniu kombainu iki vientisos masės.
Paragaujame ir dedame druskos ir pipirų kiek noris, man patinka užtarkuoti muskato riešuto. Dar kartą viską gerai išmaišom ir siučiam užtepėlę į šaldytuvą šiek tiek atvėsti. Pravėsusią dar kartą paragaujam, perdedam į gražų indelį (arba ne) ir skanaujam su skrudinta duona. Skanaus!
Receptui įkvėpė "Virtuvės mitų griovėjai" p.238 // Laisvos Valandos 2012
Neringa said...
September 8, 2012 at 8:25 AM
Dėl Thierry kepyklėlės aš irgi baisiausiai nusivyliau... Mano mėgstamiausių kruasanų dabar ten tokiais ir pavadinti negalėčiau... kažkokios maximinės tešlos bandelės. Tikrai labai gaila. Bet girdėjau, kad tas prancūzas kepėjas atostogauja, tai galbūt pardavinėjami ne jo, o kitų kepėjų gaminiai... O tavoji užtepėlė išties labai skaniai atrodo. Liuks!
Sandra said...
September 8, 2012 at 8:06 PM
Aha,tai va kaip cia - seimyninkas atostogauja ir tvarkos neber :) man tikrai gaila butu,jei jie taip ir nesugriztu i pradini lygi,nes tai buvo vienintele vieta Vilniuje,kur buvo galima paragauti teisingu prancuzisku kepiniu.
Vilma said...
September 9, 2012 at 11:43 AM
Dėl Thierry kepyklos pritariu - bandelės tikrai nebe tokios skanios kaip anksčiau. Gaila...
Sandra said...
September 9, 2012 at 9:59 PM
Na iš tiesų, man kur kas labiau nesuprantami jų naujieji kepiniai - raguoliai su kumpiu ir sūriu. Kas galėjo tai sugalvoti? Juk jie labiau nei kas kitas turėtų suprasti, kad toks produktas yra visiška nepagarba raguoliui ir kad tokių pasauly turbūt niekur nei su žiburiu nerasi.... taigi pasikartosiu - nusivylimas didžiausias. :(