Savaitgalį prašurmuliavosiose Vilniaus Dienose renginių tikrai netrūko. Buvo menininkų darbo grožių, buvo paišymo vaikams ant veido įvairiaspalviais dažais, buvo daug knygų ir žinoma, daug maisto. Maždaug tai, kas būna kasmet. Tačiau šiemet nutiko ir šis tas naujo - "Švyturio" alaus palapinė, kurioje alus skanaujamas ne su žirniais, kepta duona ar tuo pačiu pabodusiu šašlyku, o penkiuose skirtinguose deriniuose su maistu, sumanytais virtuvės šefo ir alaus someljė Donato Dobrovolsko.

Va į tokią palapinę, įsikūrusią Rotušės aikštėje, ir nužingsniavau. Iš pradžių pamaniusi, kad atėjome gerokai per anksti, nes stalai apie palapinę buvo tušti ir nesimatė nei vieno skanautojo, vėliau supratau, kad pataikėme pačiu laiku. Kol lankytojų dar nebuvo tiek daug, maloniai šnekučiavomės su Donatu apie maistą, tinklaraščius ir, žinoma, alų. O informacijos gavau tiek, kad džiaugsiuosi bent trečdalį jos sutalpinusi čia. Taigi. 

Buvo paruošti penki alaus ir maisto deriniai. Ragaujami būtent taip, kaip surašyta ir jokių "o gal galima man tą patiekalą su tuo alum". Kai patiekalai buvo paruošti, alus išpilstytas ir nušauti pirmieji kadrai, ėmiausi skaniausios dalies - ragavimo. Pirmasis derinys - vištienos iešmeliai su rozmarinais ir apelsininiu padažu bei skrudinta duona, patiekiamas kartu su "Švyturio Memelbrau" alumi. Gintaro spalvos, švelniai saldus, karamelinio skonio alus puikiai derėjo su švelnia vištiena, aplieta apelsinų padažu. Man, vištienos žmogui, toks derinys ypač patiko. Ir ėmiau pavydėti Klaipėdiečiams, kad tik jūros krašto žmonės gali "Memelbrau" gerti.

Antrasis ragautas derinys - jautienos mėsainis su sūriu ir slyvų padažu, patiekiamas su "Švyturio Baltijos" alumi. Toks derinys - duoklė greito maisto mėgėjams. Man ypač patiko slyvų padažas. Dėl dviejų priežasčių - visų pirma, kad mėsainyje ne dar vienas koks nors neaiškus "kečiupas", o šis tas naujo, ir antra - draugėje su jautiena skambėjo itin skaniai. Tamsus "Baltijos" alus parinktas neatsitiktinai, nes gurkšnojant jį juntamas džiovintų slyvų ir šokolado skonis. 

Trečiasis derinys - pyragėlis su kepintų grybų, ryžių, grietinėlės ir peletrūno įdaru, patiekiamas kartu su "Švyturio Nefiltruotu" alumi. Ragaujant šį alų juntamas lengvas apynių kartumas ir duonos saldumas, o dėl likusių mielių alus yra drumstas. Tačiau šis derinys man nepaliko didelio įspūdžio, norėjosi kiek intensyvesnio grybų ir peletrūnų skonio pačiame pyragėlyje.

Ketvirtasis derinys - skrudintos vištų širdelės su aštriu padažu, patiekiamos su "Ekstra Draught" alumi. Va šis derinys mano skalėje pranoko net vištieną. Nors ir nesu didelė subproduktų gerbėja ir kepenėlėms būčiau tarusi griežtą "ne", širdelės man patiko. Labai smagu ir tai, kad parinktas aštrus padažas neužgožė viso patiekalo skonio. Kodėl čia tinka "Ekstra Draught" ? Todėl, kad šis alus yra intensyvaus skonio, jaučiamas apynių kartumas. Tokį alų dera patiekti su intensyvaus skonio patiekalais - taip nei gėrimas, nei patiekalas neužgožiamas. 

Ir paskutinysis, penktasis derinys - tai keptos strimelės su citrinų ir medaus padažu, patiekiamos kartu su "Švyturio Baltu" alumi. Toks alus pirmiausia man krito į akis savo spalva, mat yra drumstas. O drumstas todėl, kad nefiltruotas. Ragaujant tokį alų, iš pradžių skonio receptorius užklumpa rūgštumas, vėliau galima pajusti citrusinių vaisių skonį. Būtent todėl šis alus dera su vaisiniais desertais, jūrų gėrybėmis ir žinoma, žuvimi. Kaip man toks derinys? Skanu. Tik nesukėlė tokios pojūčių lavinos, kaip keli anksčiau ragauti.



Kaip man? O man patiko labiau, nei tikėjaus. Ir ne todėl taip sakau, kad mane ten pakvietė ir dabar turėčiau čia kažką liaupsinti. Bet todėl, kad galėjau klausytis žmogaus profesionalo, kuris žino, ką sako, ir paaiškina, kodėl va tas tinka su tuo ir kodėl reikia pagaliau atprasti alų gerti tik su kepta duona ir bulvių traškučiais. Gaila žinoma, kad tokia palapinė tik viena, o grįždami atgal Gedimino prospektu suskaičiavom kokias keturias, kuriose vis dar karaliauja minėti užkandžiai. Ir taip, tikrai niekas negimsta mokėdamas, ir be jokios abejonės, kad skonio receptorius reikia lavinti.

O norintiems išmokti, galiu pasakyti, kad iš tiesų, derinti alų ir maistą nėra jau tokia misija neįmanoma, kaip gali iš pradžių atrodyti. Jei pasiklysite visuose ten poskoniuose ir aromatuose, atsiminkite tik paprastą principą - panašus su panašiu. Todėl jei gaminate aštrų, intensyvaus skonio patiekalą, rinkitės ir intensyvaus skonio alų, o jei patiekiate ne tokį sunkų, švelnaus, gal net kiek saldoko skonio patiekalą, derinkite jį kartu su saldesniu, švelnesnio skonio alumi. Riebesnius patiekalus geriau užgerti kartesnio skonio alumi, kuris atgaivins skonio receptorius ir paruoš juos kitam gardžiam kąsniui. Juk tai įgyvendinama, tiesa :) ?