Mūsų šventės šiemet buvo nuostabios. Buvo kitaip. Su nuotykiais, žinoma. Man trūks plyš reikėjo didelės žalios eglės. Gražios, ne kokios ten su trim šakelėm ir trim spygliais ant jų. Ir pasirodo, kad tokią surasti nelengva, ypač tada, kai šventės jau praktiškai ant nosies ir visos gražiausios išgraibstytos. Bet radom. Didelė, žalia. Net kvepėjo egliškai, tiesa, tik kokias dvi valandas.

Su lemputėmis irgi be nuotykių neapsieita. Nes tokių paprastų, kurios nebūtų jokios ten led ar šmed, vėlgi anei kvapo. Ir galite įsivaizduoti mano nusivylimą, kai gerokai pasikapsčius lentynose ir radus tas vieninteles, paprasčiausiais geltonas lemputes, parbėgus namo (pakeliui svajojant, kaip gražiai ant mano eglės jos atrodys) ir jas įžiebus, supranti, kad anei viena lemputė neveikia. Smūgis į paširdžius. Rimtai. Iš tos nevilties, apėjau dar kelias krautuves ir nusipirkau net tuos led. Negražu. Šviečia kaži kaip mėlynai-baltai.... Kur tai matyta, kad eglė su baltom lempom? Taigi ne operacinės šviesų man tereikia. Ir tada, kai jau beveik apsipylusi ašarom ruošiaus kabinti žaisliukus, brangusis išsišiepęs iki ausų atneša tas senąsias neveikusias lemputes, kurias stebuklingai pavyko pataisyti. Viskas. Kalėdos man tada buvo išgelbėtos.

O toliau? Toliau tylus laukimas, močiutės džiovintų grybų skriliai, džiaugsmingos dovanų dalybos ir pašnekesiai prie stalo ligi išnaktų, pasakojant jau girdėtas ar naujas istorijas.

Ir dabar, praėjus naujųjų metų šurmuliui, nutilus dovanų popieriaus šiurenimui, tvarkingai lentynose sudėliojus taures ir puodelius ir iki kito karto paslėpus šventinius indus, sugrįžtu į realybę. Ten, kur šūsnys lapų ir spalvoti rašikliai. Ten, kur iki vėlumos bandomos įminti mįslės, valgoma paskubomis ir žiūrima daugybė Friends serijų, kad nebūtų taip liūdna. Ten, kur paslapčia vartomos receptų knygos, kartais puslapiuose perdėliojant spalvotus žymeklius...

O ištaikiusi laisvesnę valandėlę, vėlyvais vakarais, kai kitų languos tamsu, aš žiebiu savo orkaitę, maišau tešlą ir kepu pyrągą. Ir tuomet, pamažu apima tas banalus, bet toks laukiamas jausmas, kad viskas vėl bus gerai.