Tai va, grįžau. Apie tai, kaip ten buvo nuostabu ir puiku gal kurį kitą kartą, nes šiandien labai labai noriu papasakoti apie kavą. Dar prieš keliaudama į šį miestą turėjau du tikslus: išvaikščioti Vatikaną ir išragauti kavą geriausiose Romos kavinėse. Negaliu sakyti, kad tai buvo viskas, ką norėjau nuveikti, tikrai ne. Bet žinojau, kad šiuos du dalykus turiu įgyvendinti. Būtinų būtiniausiai.

Visų pirma, geros kelionės raktas yra geras kelionių vadovas. Savo kailiu patyriau, kad jei nenori atsidurti tose vietose, kur šaldytas maistas kainuoja keliasdešimt eurų, verta kelionę planuoti. Kai kam geriau sekasi tai daryti virtualiai, o man labiau patinka knygos. Todėl investicija į kelionių vadovą atsipirko su kaupu, nes jame radau aprašytų tokių vietų, kurias kažin ar būčiau užtikusi pati vaikštinėdama. Toliau pateiksiu labiausiai patikusių kavinių aprašymus, bet prieš tai keli patarimai keliausiantiems.

Kavos kainos beveik nesiskiria. Net ir gausiai turistų lankomose vietose esančiose kavinėse puodelis cappuccino kainuoja tiek, kiek ir kitur. Tačiau yra nedidelė gudrybė. Kainos kavinės viduje, prisėdus prie staliuko, ir stovint prie baro, gerokai skiriasi. Todėl elkitės kaip vietiniai - priėję prie kasos sumokėkite už kavą, o tuomet eikite prie baro ir išgerkite pasirinktą gėrimą. Žinoma, toks kavos vartojimo būdas nelabai draugiškai nuvaikščiotoms atvykėlių kojoms, tačiau savotiškai žavus ir draugiškas piniginei.

Svarbu žinoti dar kelis dalykus. Pirmąją dieną užsisakiusi caffe išvydau prieš save puodelį espresso (nors tikėjausi puodo juodos kavos). Vėliau išsiaiškinau, kad italams un caffe ir reiškia būtent puodelį espreso kavos. Caffe macchiatto - tai espreso kava su šlakeliu pieno. Galima paparašyti su šaltu pienu - un caffe macchiatto freddo, arba su karštu pienu - un caffe macchiatto caldo. Jei norite silpnesnės nei espreso kavos, prašykite caffe lungo. Tai espresso su kiek daugiau vandens. Beje, visiems puikiai pažįstamo cappuccino italai negeria po vidurdienio. Šią nerašytą taisyklę aš visiškai ignoravau, nes man skaniausia būtent tokia kava. Šypt.

Viskas, daugiau nebekankinu ir einu prie reikalo. Pirmoji - prabangiame Tridente rajone įsikūrusi Canova-Tadolini kavinė išsiskiria neįprastu interjeru - vos įžengus pro duris stebina marmurinių biustų ir skulptūrų galybė. Skulptūros išdėliotos visur - viena jų netgi užėmusi vientą ant baro, kitos sukabintos ant sienų iki pat lubų. Paskaičiusi sužinojau, kad šios caffe istorija prasidėjo dar 1818 metais, kai skulptorius Canova sudarė sutartį, kad jo dirbiniai čia būtų saugomi visą laiką, kol gyvuos kavinė. Kavinė padalinta į tris patalpas - barą kairėje, nedidelė salė su keliais staliukais dešinėje (tarp visų tų skulptūrų) ir dar keli staliukai yra viršutiniame aukšte, į kurį, deja, mūsų neįleido. Kaip supratau, jis rezervuojamas ateinantiems pietauti.

Adresas Via del Babuino 150a/b, Roma
Darbo laikas pirmadieniais-šeštadieniais nuo 9 iki 22.30 val

Antroji mano sąraše - Caffe Sant'Eustachio. Pasak mano kelionių vadovo, šioje kavinėje patiekiama geriausia Romoje kava. Ir dievaži, jis tikrai neklydo. Kavinė įsikūrusi pačiame miesto centre, beveik iš karto už Panteono. Vos įėjus maloniai nustebina paprastas ir šiltas interjeras, jokios pompastikos, tik seni kavos malūnėliai palubėse, juodomis liemenėmis ir varlytėmis dėvintys barmenai ir gausybė maltos kavos geltonose pakuotėse.



Ši kavinė išsiskiria savo gran caffe. Tokia kava gaminama kelis pirmus espresso lašus suplakus su cukrumi, o likusią kavą supilant ant viršaus. Pirmą kartą ragavau būtent taip paruoštos kavos. Skonis tiesiog fantastiškas.

Adresas Piazza Sant'Eustachio 82, Roma
Darbo laikas pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8.30 iki 1 val ryto, penktadieniais iki 1.30 val ryto, o šeštadieniais iki 2 val ryto.


Jei šmirinėsite miesto centre ir keliausite link Panteono, būtinai užsukite ir į Caffe Tazza D'Oro. Charizmatiškoji kavinė yra priešingoje Panteono pusėje nei prieš tai minėta Sant'Eustachio. Kava čia kiek kitokia - kartesnė, intensyvesnio skonio. Bet mane iš kojų išvertė ten ragautas šokoladinis pyragaitis. Drėgnas, minkštas, aplietas karčiu šokoladu. Negalėčiau patikėti, jei kas sakytų, kad pagamintas kokioje eilinėje kepykloje.

Pavargę turistai turės kur pailsinti kojas - pasieniuose galima rasti kelis paprastus medinius suolus, tačiau čia kaip ir daugelyje kitų vietų kava geriame tiesiog stovint prie baro.

Čia taip pat galima nusipirkti įvairių skanumynų, sveriamos kavos ar arbatos.

Adresas Via degli Orfani 84, Roma
Darbo laikas pirmadieniais-šeštadieniais

Na ir paskutinioji aplankyta Caffe Greco, esanti gatvėje, vedančioje link garsiųjų Ispaniškųjų laiptų. Pasak kelionių vadovo, ši kavinė atvėrė duris dar 1760 metais ir turiu pasakyti, kad įžengęs pro duris tikrai jautiesi kaip kitame laikmetyje. Viduje - itin puošnus interjeras, didžiuliai veidrodžiai masyviuose paauksuotuose (gal ir ne) rėmuose, padavėjai dėvi ilgus švarkus iki kelių ir ryši peteliškes, sienos išmuštos raudonais tapetais, o prisėsti kviečia prabangūs krėslai. Pasak knygos, anuomet šią kavinę itin mėgę Kazanova, rašytojai Getė ir Baironas, vokiečių kompozitorius R.Vagneris.