Žinau, kad uogienės receptas tokiu metu visai ne į temą. Kai kovo pabaigoje sninga, o aš miegodama turiu apsivilkti megztinį, galvoti apie vasaros pabaigos uogienes nelabai sekasi. Bet vis dėl to.
Šios uogienės istorija man visuomet sukelia šypseną. Ir kai iš spintelės ištraukiau paskutinį užsilikusį stiklainėlį, pagalvojau, kad jei ne dabar, tai kada gi apie ją papasakoti?
O buvo karšta ir giedra diena. Viena tų, kai rodos, karštis spaudžia prie žemės ir žūt būt norisi panirti į vėsų ir gaivų ežerą. Tai ir išlėkėm. O bevažiuodami atgal pamatėm pakelėj stovinčią moteriškę su pilnais kibirais uogų ir sena mėlyna volga šalimais. Čia turbūt reiktų pasakyti, kad niekad iki tol nepirkau nei uogų, nei grybų iš prekeivių pakelėse. Toks labai jau nepatikimas reikalas atrodė. Bet ten buvo mėlynės. Didelės ir gražios. Tokios prisirpusios ir saldžios. Pati nežinau kaip, bet po kelių sekundžių mano rankose atsidūrė visas didelis maišas uogų.
Ir nesvarbu, kad pačiame gaminimo įkarštyje supratau, kad apsiskaičiavau su stiklainiais, kurių paskui ieškojom trejose parduotuvėse, nesvarbu, kad išsipaišiau rankas ta mėlyna spalva, kuri niekaip nenusiplauna ir kokias keturias dienas vaikščiojau dažytais pirštais. Uogienė buvo puiki. Pirmoji tos vasaros uogienė. Tokia, kurią norisi kartoti dar ir dar kartą.
Mėlynių uogienė su kriaušėmis ir cinamonu
Reikės:
1 litro mėlynių
3-4 prinokusių kriaušių
3-4 cinamono lazdelių
400g uogienių cukraus (visi produktai yra natūraliai saldūs, todėl cukraus geriau nepadauginti)
stiklinės vandens
Gaminame:
Mėlynes perrenkame, nuplauname po tenkančiu vandeniu ir suberiame į puodą. Kriaušes nulupame, išpjauname sėklalizdžius ir supjaustome vidutinio dydžio kubeliais. Suberiame į puodą.
Pilame stiklinę vandens ir sudedame cinamono lazdeles, suberiam cukrų. Išmaišom. Užkaičiame, palaukiame, kol užvirs, tuomet sumažiname ugnį iki vidutinės ir verdame apie 20-30 min.
Kadangi man patinka tirštos, džemo konsistencijos uogienės, užsienio bloguose radau aprašytą būdą, kaip patikrinti, kada uogienę pakanka virti. Prieš verdant uogienę į šaldiklį reikia įdėti lėkštę. Uogienės virimo laikui artėjant prie pabaigos, pasemiam arbatinį šaukštelį uogienės ir uždedam ant sušaldytos lėkštės. Jei masė pavirsta į drebučius, reiškia, uogienę galima pilstyt į stiklainius. Jei masė vis dar skysta - verdam dar.
Virdami nepamirštame pamaišyti ir nugriebti susidariusias putas. Sužvejojam iš puodo cinamono lazdeles ir supilstom uogienę į sterilius stiklainius. Skanaus!
Pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki..." nr. 8 (27)
Šios uogienės istorija man visuomet sukelia šypseną. Ir kai iš spintelės ištraukiau paskutinį užsilikusį stiklainėlį, pagalvojau, kad jei ne dabar, tai kada gi apie ją papasakoti?
O buvo karšta ir giedra diena. Viena tų, kai rodos, karštis spaudžia prie žemės ir žūt būt norisi panirti į vėsų ir gaivų ežerą. Tai ir išlėkėm. O bevažiuodami atgal pamatėm pakelėj stovinčią moteriškę su pilnais kibirais uogų ir sena mėlyna volga šalimais. Čia turbūt reiktų pasakyti, kad niekad iki tol nepirkau nei uogų, nei grybų iš prekeivių pakelėse. Toks labai jau nepatikimas reikalas atrodė. Bet ten buvo mėlynės. Didelės ir gražios. Tokios prisirpusios ir saldžios. Pati nežinau kaip, bet po kelių sekundžių mano rankose atsidūrė visas didelis maišas uogų.
Ir nesvarbu, kad pačiame gaminimo įkarštyje supratau, kad apsiskaičiavau su stiklainiais, kurių paskui ieškojom trejose parduotuvėse, nesvarbu, kad išsipaišiau rankas ta mėlyna spalva, kuri niekaip nenusiplauna ir kokias keturias dienas vaikščiojau dažytais pirštais. Uogienė buvo puiki. Pirmoji tos vasaros uogienė. Tokia, kurią norisi kartoti dar ir dar kartą.
Mėlynių uogienė su kriaušėmis ir cinamonu
Reikės:
1 litro mėlynių
3-4 prinokusių kriaušių
3-4 cinamono lazdelių
400g uogienių cukraus (visi produktai yra natūraliai saldūs, todėl cukraus geriau nepadauginti)
stiklinės vandens
Gaminame:
Mėlynes perrenkame, nuplauname po tenkančiu vandeniu ir suberiame į puodą. Kriaušes nulupame, išpjauname sėklalizdžius ir supjaustome vidutinio dydžio kubeliais. Suberiame į puodą.
Pilame stiklinę vandens ir sudedame cinamono lazdeles, suberiam cukrų. Išmaišom. Užkaičiame, palaukiame, kol užvirs, tuomet sumažiname ugnį iki vidutinės ir verdame apie 20-30 min.
Kadangi man patinka tirštos, džemo konsistencijos uogienės, užsienio bloguose radau aprašytą būdą, kaip patikrinti, kada uogienę pakanka virti. Prieš verdant uogienę į šaldiklį reikia įdėti lėkštę. Uogienės virimo laikui artėjant prie pabaigos, pasemiam arbatinį šaukštelį uogienės ir uždedam ant sušaldytos lėkštės. Jei masė pavirsta į drebučius, reiškia, uogienę galima pilstyt į stiklainius. Jei masė vis dar skysta - verdam dar.
Virdami nepamirštame pamaišyti ir nugriebti susidariusias putas. Sužvejojam iš puodo cinamono lazdeles ir supilstom uogienę į sterilius stiklainius. Skanaus!
Pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki..." nr. 8 (27)
Viktorija said...
March 20, 2013 at 11:24 PM
Oi, kaip užsinorėjau vasaros ir mėlynių... Aš deja, praeitą vasarą neturėjau galimybių virti uogienių, tai reiks šiais metais atsigriebti :)
Sandra said...
March 21, 2013 at 12:01 AM
Viktorija, aš tai žinok irgi vasaros pasilgau iki negaliu :) ypač kai dar orai tokie... jau dabar svajoju apie visokias ten uogienes, kurias norių išbandyt, o pirmieji mano sąraše deriniai su žemuogėm :)
Anonymous said...
March 21, 2013 at 9:57 AM
Kokios grazios, paslaptingos ir viliojancios nuotraukos. Laukiam pirmiausia pavasario, o tada ir vasaraaa
Neringa said...
March 21, 2013 at 10:13 AM
Aha, nuotraukos tai tikrai ypatingos ir taip, na net nežinau... traukia. Nueinu nuo kompiuterio bet po kurio laiko vis grįžtu, vėl įsijungiu, padūsauju ;D Nu labai gražu, tikrai.
Karolina said...
March 21, 2013 at 10:15 AM
Prisimenu, kai vasarą neturėdama, ką veikt virdavau uogienes :) pasiilgau to, ir šviežių uogų..
Karolina said...
March 21, 2013 at 10:17 AM
Beje, kas ten background'e? Labai gražus raštas išryškėja :)
Sandra said...
March 21, 2013 at 11:34 AM
Liepatuja, Neringa, kad jūs žinotumėt, kaip gera yra tokius gražius žodžius girdėt (skaityt), diena nušvinta...Rimtai :) Ačiū jums labai :)
Karolina, ten back'e yra juoda kepimo skarda. Šviesa čia krenta iš kairės ir va toks skardos raštas matosi :) čia reflektoriaus nenaudojau, todėl ir kontrastas nemažas gaunasi, tai irgi savo duoda, raštas labiau matos. Aš ir pati kai pasižiūrėjau nustebau labai, kodėl čia taip gaunas, ėjau paskui tą skardą tikrinti :)
Migle said...
March 21, 2013 at 1:55 PM
Et, užkliudei žaizdą, primindama tuos nuostabius vasaros malonumus... tas basas kojas, pravirą langą vakarais, pro kurį tyliai prasiskverbia žvaigždėtas dangus, švelnų vėjo gūsį ir saulės bučinius ant kaklo... ir tuos nesibaigiančius uogų klodus! Mėlynės... et, mėlynės!
su kriaušėmis ir cinamonu turėtų būti labai labai, nors man pati pačiau mėlynių uogienė yra su vanile. Daug vanilės :) ji tokia švelni, glotni ir tiesiog - rafinuotai vasariška :)
Sandra said...
March 21, 2013 at 2:07 PM
Migle, koks mielas komentaras :) man vasara - šilti vakarai ir žolės kvapas. Nieko daugiau gali nebūt :) O su vanile aš irgi bandžiau, negaliu sakyt, kad negerai buvo, bet ši man labiau patiko :)
Migle said...
March 22, 2013 at 11:50 AM
na, jei sakai, jog labiau, tai tada tikrai reikės šią vasarą išbandyt. Juk uogienių niekada nebus per daug, ar ne? :)
bent jau pas mus visos įmanomos lentynos lūžta nuo jų. Vasara jau artėja (kad ir kaip tai neįtikėtinai skambėtų pažvelgus į langą), o praeitos vasaros uogienių "kolektyvas" nė per pus nesumažėjo :D
Sandra said...
March 22, 2013 at 2:14 PM
Nebus nebus :) mes kadangi neturim nei savo sodo, nei daržo, tai uogienes verdu nedideliais kiekiais ir mažuose stiklainėliuose, bet vis skirtingas. Didumą išdovanoju per Kalėdas, kartu su traškiais naminiais meduoliais. O patys tai irgi nekažin kiek suvalgom, su blynais tik ir į pyragą :)
Egle B said...
March 22, 2013 at 2:21 PM
Kaip čia pas tave gražu!!!
Sandra said...
March 22, 2013 at 3:07 PM
Dėkui labai Egle, nors čia mėgėjiškai tik viskas :) va pas tamstą tai jau aukštas pilotažas :)
Migle said...
March 23, 2013 at 6:30 AM
O man uogienės reikia visur - prie blynų, varškėčių, virtinukų, į košes, ant sūrio, ant duonos, ant trapučio, su varške, į pyragus, prie įvairiausių apkepų, netgi į arbatą :)
žodžiu, neišpasakyta uogienių vartotoja esu :)
Mindaugas said...
March 23, 2013 at 2:53 PM
Nuotraukos labai skanios ;) Priminei, jog ir aš turiu apdulkijusių uogienių nuotraukų&receptų, kurių vis nepatalpinu :p
Sandra said...
March 23, 2013 at 3:16 PM
Migle, net į arbatą, čia tai geras :) niekad nebandžiau šitaip :)
Mindaugai, tai prašom nelaikyt paslapty receptų! Nujaučiu, kad bus ypač geri :)
Anonymous said...
October 26, 2024 at 8:27 AM
Great and that i have a dandy present: House Renovation What To Do First gutting a house