Kai pradėjau rašyti šį tinklaraštį, man atrodė, kad svarbu tik receptai. Nei į pačius įrašus, nei į tų pagamintų patiekalų pateikimą nedėjau labai daug pastangų. Paskui dar ilgai užtruko paieškos savęs, savo stiliaus ir savo maisto. Ir labai džiaugiusoi, galėdama pasakyti, kad jau radau. Dabar nebesinori tik parašyti receptą ir instrukcijas, kaip jį įgyvendinti, noriu kiekvieną kartą papasakoti istoriją, sukurti nuotaiką, perteikti šiek tiek savęs. O istorija šį kartą apie Thierry kepyklėlę.
Pirmą kartą apie prancūzą, kepantį gardėsius Vilniuje, išgirdau dar praeitą vasarą. Na gerai, ne išgirdau, bet perskaičiau viename maisto tinklaraščių. Po kelių dienų negalėdama tverti smalsumu jau kulniavau iki Užupio ragauti tų paslaptingų bandelių. Ir kaip aš apsidžiaugiau, kad pagaliau atsirado vieta, kur visi tie croissants ir pain au chocolat yra tobuli! Nes tikrai ne vieną ir ne du kartus teko nusivilti, ragaujant prancūziškas bandeles kitose kepyklėlėse. Ir ne tik nusivilti, bet ir gerokai pyktelėti. Dažniausiai jos būna sausos, perdžiūvusios, neįtikėtinai papuoštos (cukraus pudra ant raguolio? tikrai?) ir nei iš tolo neprimena tų, kurias tekdavo ragauti prancūziškuose kraštuose. O kai dar pardavėjas sako, kad taip taip, jie patys čia vietoje kepa, tai žinote na jau truputį per daug...Todėl Thierry kepyklėlė čia išniro pačiu laiku kaip feniksas iš pelenų.
Tik va Užupis tai man visai nepakeliui, todėl vis paslapčia tikėjaus, kad gal kurią dieną jie persikels arčiau senamiesčio. Ir kiek džiugesio buvo, kai vieną dieną užsisvajojusi žingsniuodama Pilies gatve pastebėjau medines duris ir raguolį virš jų! Užėjau vidun ir išgirstu "o taip, mes tie patys, kur ir Užupyje". Nuostabumas.
Man labai patiko, kad parduotuvėlė neperkrauta nereikalingomis detalėmis ir puikiai sukurta paryžietiška nuotaika - pinti krepšiai, iki viršaus pripildyti šviežiomis bandelėmis ir groja prancūziška muzika. Beje, ar žinojote, kad netrukus (be duonos ir bandelių) ten bus galima nusipirkti sveriamos arbatos? Todėl, jei gyvenate Vilniuje, rekomenduoju pažįntį su prancūzų konditerija pradėti būtent čia - liksite maloniai nustebinti.
Adresas: Pilies g.42 ir Užupio g.19, Vilnius
Darbo laikas: Darbo dienomis nuo 7:00 iki 19:00
Šeštadienį nuo 8:00 iki 18:00
Sekmadienį nuo 9:00 iki 17:00
Kontaktai: facebook puslapis, o prancūzakalbiams ir šitas.
La confiture de framboises | Domantė said...
April 6, 2012 at 12:36 PM
kaip smagu rasti vat tokių visokių rekomendacijų užsukti į prancūzija kvepiančius kampelius :) ačiū!
P.S. labai šiltos fotografijos.
Sandra said...
April 6, 2012 at 4:36 PM
Labai prašom Domante! Kaip džiugu iš tavęs sulaukti komplimentų fotografijoms, ačiū :)
Anonymous said...
April 9, 2012 at 6:29 PM
Matosi, jaučiasi ir labai džiugina, jog atrandai savo stilių :) nebepralenkiu šio tinklaraščio + mėgstu tavo natūralias tikras nuotraukas, kurios turi tą tokią neapčiuopiamą nuotaiką.
Sandra said...
April 9, 2012 at 9:13 PM
Ačiū ačiū ačiū! Kaip malonu girdėti, kad yra vertinančių pastangas ir pastebinčių pokyčius :)
Jurgita said...
April 10, 2012 at 8:08 PM
Skanus tavo blogas. Džiaugiuosi, kad atradau. Dabar tyliai tyliai skaitysiu ir džiaugsiuos kiekvienu įrašu :)
Sandra said...
April 10, 2012 at 9:05 PM
Jurgita, kaip gražiai parašei, ačiū labai :)