Pirmą kartą apie prancūzą, kepantį gardėsius Vilniuje, išgirdau dar praeitą vasarą. Na gerai, ne išgirdau, bet perskaičiau viename maisto tinklaraščių. Po kelių dienų negalėdama tverti smalsumu jau kulniavau iki Užupio ragauti tų paslaptingų bandelių. Ir kaip aš apsidžiaugiau, kad pagaliau atsirado vieta, kur visi tie croissants ir pain au chocolat yra tobuli! Nes tikrai ne vieną ir ne du kartus teko nusivilti, ragaujant prancūziškas bandeles kitose kepyklėlėse. Ir ne tik nusivilti, bet ir gerokai pyktelėti. Dažniausiai jos būna sausos, perdžiūvusios, neįtikėtinai papuoštos (cukraus pudra ant raguolio? tikrai?) ir nei iš tolo neprimena tų, kurias tekdavo ragauti prancūziškuose kraštuose. O kai dar pardavėjas sako, kad taip taip, jie patys čia vietoje kepa, tai žinote na jau truputį per daug...Todėl Thierry kepyklėlė čia išniro pačiu laiku kaip feniksas iš pelenų.