Dar rugpjūčio pabaigoje vaikštinėdama viename prekybos centre pamačiau liūdnai lentynoje kiurksančią mėtą. Pagailo man jos, tai sumaniau parsinešti namo. Augo pas mane ant palanges, vis palaisdydavau, kokį lapelį arbatai pagardinti nusiskindavau. O va vakar protingam žurnale perskaičiau, kad tokius jau užaugintus prieskoninius augalus reikia persodinti. Labai susipergyvenau, mat visai nepagalvojau apie tai. Mėta sau augo ir tiek, nesiskundė tokia padėtimi. Bet jeigu jau protingas žurnalas rašo, vadinasi tikrai reikia. Todėl susiruošiau į vazonėlių medžioklę. Ir kai jau buvau beprarandanti viltį ką nors gražaus rasti, staiga ir netikėtai aptikau tiesiog tobulus vazonėlius. Kas gi labiau tiktų prieskoninėms žolelėms, augančioms virtuvėje ant palangės, jei ne vazonėlis - didelis puodelis? Fantastika!
Jau bėgdama prie kasos su tais savo vazonėliais pagalvojau dar, kad mėtai reikia draugo ir stumdydamasi su pilnus vėžimėlius stumiančiomis tetomis šiaip taip prasibroviau iki daržovių skyriaus ir čiupau sveikiausiai atrodantį baziliką. Parbėgau mano ir abu persodinau. Mėtai nauji namai akivaizdžiai patiko, demostruoja susižavėjimą liaunas šakeles iškėlusi aukštyn. O štai bazilikui sekasi ne taip gerai - kiurkso ant palangės visas nuliūdęs ir nuvytęs, lapais beveik siekdamas palangę. Pagrasinau jam, kad jei nesusiims, į jo vietą bus patupdytas rosmarinas. Žiūrėsiu, ar pavyks susitarti, bet kol kas neatrodo, kad jis manęs bijotų.
Jau bėgdama prie kasos su tais savo vazonėliais pagalvojau dar, kad mėtai reikia draugo ir stumdydamasi su pilnus vėžimėlius stumiančiomis tetomis šiaip taip prasibroviau iki daržovių skyriaus ir čiupau sveikiausiai atrodantį baziliką. Parbėgau mano ir abu persodinau. Mėtai nauji namai akivaizdžiai patiko, demostruoja susižavėjimą liaunas šakeles iškėlusi aukštyn. O štai bazilikui sekasi ne taip gerai - kiurkso ant palangės visas nuliūdęs ir nuvytęs, lapais beveik siekdamas palangę. Pagrasinau jam, kad jei nesusiims, į jo vietą bus patupdytas rosmarinas. Žiūrėsiu, ar pavyks susitarti, bet kol kas neatrodo, kad jis manęs bijotų.
Apie pyragą. Kažkada seniai buvau susirgusi morkų keksiukų su medumi manija. Nė vienas savaitgalis nepraeidavo be jų. O štai šį kartą panorau išbandyti morkų pyragą, kuris nuo mano taip mėgstamų keksiukų skiriasi tuo, kad visai nededama medaus, bet priberiama razinų ir malto muskato riešuto. Koks skonis? Nuostabus! Ir man labai primena tuos parduotuvėje parduodamus minkštus, taisyklingų formų meduolius :)
Morkų pyragui reikės:
pagaminta pagal BBC Good Food
3 kiaušinių
175g cukraus
2 stiklinių + 2 šaukštų miltų
100g razinų
175ml saulėgrąžų aliejaus
3 vidutinio dydžio morkų
1 apelsino žievelės
1 arbatinio šaukštelio cinamono
0,5 arbatinio šaukštelio malto muskato riešuto
2 arbatinių šaukštelių sodos
Morkas nuskutame ir sutarkuojame per smulkią tarką.
Dubenyje išsukame kiaušinius su cukrumi, kol masė taps šviesios spalvos, supilame aliejų, išmaišome. Suberiame razinas, apelsino žievelę, tarkuotas morkas ir išmaišome. Suberiame miltus ir sodą, išmaišome. Galiausiai suberiame cinamoną ir muskato riešutą, išmaišome.
Tešlą pilame į kepimo popieriumi išklotą skardą (geriausiai 18x18cm) ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 35-40min. Ar pyragas iškepęs patikriname įsmeigdami medinį pagaliuką - ištraukus jis turi būti sausas. Iškepusį atvėsiname formelėje ir ragaujame.
egidija said...
September 19, 2011 at 11:07 PM
nevertėtų liūdėti dėl baziliko - atsigaus. jis lepesnis nei mėta, tai gali prireikti keletos dienų kol nebus nulinkęs :)
Sandra said...
September 20, 2011 at 3:09 PM
Nuraminai :) dabar žinosiu, kad tie kaprizai jam turėtų greitai praeiti :)
Gaby said...
September 25, 2011 at 10:59 AM
Paveiksliuky atrodo nuostabiai, bet man gavosi labai riebus, tas aliejus taip ir užgožė visus skaniuosius ingredientus. Kitą kartą bandyčiau su sviestu.
Sandra said...
September 25, 2011 at 12:18 PM
Gaila, kad nekoks išėjo. Mano buvo lengvas ir purus.