Na va, grįžau. Nors labai nekantrauju viską papasakoti, bet pirmiausia siūlau išsikepti pavasarišką bananų ir braškių duonelę, o tuomet, jaukiai įsitaisę minkštame fotelyje, su kavos puodeliu rankoje ir riekele jaukaus pyrago galėsime klausytis pasakojimo...
Bananų ir braškių duonelei reikės:
pagaminta pagal The Family Kitchen
1,5 stiklinės miltų
120g sviesto
240g cukraus
240g braškių
3 prinokusių bananų
1 arbatinio šaukštelio maistinės sodos
1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto
2 kiaušinių
žiupsnelio druskos
Gaminame:
Dubenyje sutriname nuluptus bananus. Žinoma, labai praverstų virtuvinis kombainas ar plaktuvas, tačiau jei tokio neturite (kaip ir aš), puikiausiai galima sutrinti šakute.
Sviestą truputėlį patirpiname mikrobangų krosnelėje, kad taptų maišomas šaukštu, tuomet pridedame į jį cukraus ir išsukame. Sudedame sutrintus bananus ir gerai išmaišome.
Į masę įmušame kiaušinius ir dar kartelį išmaišome. Supilame miltus, maistinę sodą, vanilės ekstraktą, pridedame žiupsnelį druskos, sumaišome. Galiausiai suberiame stambiais kubeliais supjaustytas braškes ir atsargiai išmaišome.
Supilame tešlą į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 80min. Ar duonelė iškepusi tikriname mediniu pagaliuku, kuris įsmeigus ir ištraukus iš kepinuko turi būti sausas. Jei duonelė ims ruduoti, o viduje dar bus skystoka, galime ją apdengti aliuminio folija ir toliau kepti.
Atvėsiname formelėje, supjaustome norimo dydžio riekelėmis, užsikaičiame kavos ar arbatos, susėdame ratuku ir dalinamės įspūdžiais :) Taigi...
***
Ankstyvą rytą mus pasitiko kiek apsnūdęs Nad Metuji miestelis Čekijos pasienyje, jaukiai įsispraudęs tarp kalnų. Spalvingų namų įrėmintomis gatvelėmis vaikštinėjo vos vienas kitas, o didesniais būriais anksčiau atsikėlusieji traukė į miestelio bažnyčią.
Popietė, praleista Prahoje, paliko neišdildomą įspūdį. Galvą svaigino dangun kylantys grakštūs šv.Vito katedros bokštai...
...o viduje žavėjo akimis neaprėpiamos arkos ir ryškių spalvų vitražai...
Grožėjomis atsiveriančiais vaizdais nuo garsiojo Karolio tilto...
...ir jaukiomis miesto gatvėmis.
O centrinėje miesto aikštėje Velykų sekmadienį šurmuliavo mugė, sutraukusi minias žmonių.
Prekystaliai lūžo nuo įmantriai puoštų velykinių margučių, pintų, nertų, megztų suvenyrų turistams, o nosį kuteno gardūs čia pat kepamų skanėstų kvapai. Neatsispyriau pagundai ir vieną tokių skanėstų pragavau :) Iš tiesų, tai labai panašu į mielinę tešlą, apvyniotą aplink virbą ir kepamą vis pasukiojant. Paskui dar apibarstoma cukrumi, supjaustoma maždaug 10cm ilgio gabaliukais ir viskas! Rekomenuojama valgyti dar šiltą.
Juokingai mažai atrodo po tokį miestą vaikšioti tik pusdienį. Ir nors labai stengėmės, pamatėme tik mažą dalį to, ką jis galėtų pasiūlyti nuotykių ištroškusiam keliautojui. Bet laikas spaudė ir su Praha teko atsisveikinti, nors labai tikuosi ten dar grįžti (būtinai būtinai!).
Kita stotelė - šurmuliuojanti Viena. Didžiulis kontrastas po grakščios ir jaukios Prahos.
Įdomiai atrodė tai, kad tame didžiuliame mieste gausiausia transporto priemonė buvo ne automobiliai ar dviračiai, kurių tikrai nemažai, bet žirgų traukiamos karietos! Žinoma, visa tai - tik dar vienas jaukas keliautojams, norintiems pajusti tos didingos imperatoriškos Vienos dvasią, bet sutikite, kad siaruromis gatvėmis riedančios baltų žirgų traukiamos karietos atrodo tikrai įspūdingai :)
Pakilę į beveik 100m aukščio katedros bokštą grožėjomis senamiesčio vaizdais.
Judrioje gatvėje įsikūrusioje kavinukėje bandėme sudoroti didžiulį Vienos kepsnį ir mėgavomės austriška kava.
Budapeštą pasiekėme jau sutemus. Ir tai, ką pamačiau, privertė aikčioti iš nustebimo. Iš tiesų, taip gražiai naktį apšviesto miesto dar nebuvau mačiusi. O įspūdžius dar labiau sustiprino plaukimas laivu Dunojumi, kur nuo laivo denio atsivėrė įstabūs vaizdai. Todėl žinodama, kad šį miestą aplankysime ir ryte, jau nieko nebesitikėjau ir gyvenau vakarykščio vakaro prisiminimais. O be reikalo. Ryte Budapeštas mums pasiūlė marcipanų muziejų...
...žavingąją šv.Stepono baziliką...
...miesto panoramą, atsiveriančią nuo tos pačios katedros aukščiausio bokšto...
...ir juokingai mažus latte kavos puodelius. Dar bandėme klausti padavėjos, ar nesupainiojo ko nors, bet ginčytis buvo beviltiška :)
Sudomino didysis miesto turgus, įsikūręs didžiuliame dviejų aukštų pastate. Jame nejučiomis galima praleisti visą pusdienį, nes tikrai yra kur akis paganyti. Prekystaliai lūžo nuo įvairiausių skanėstų...
O pavargusius kvietė prisėsti ir ragauti čia pat pagamintų vietinių patiekalų...
Tikrai sudėtinga atrinkti vos kelias nuotraukas iš tos daugybės, kurią parsivežiau. Tačiau tikiuosi, kad man pavyko jus sudominti ir tos keliolika minučių, praleistos čia, neprabėgo veltui :)
Anonymous said...
April 22, 2011 at 9:51 PM
duonelė pasakiško skonio;)(nors aš šį gaminį priskirčiau prie pyragų:))
L.
Anonymous said...
April 22, 2011 at 10:09 PM
o kodel taves ne vienoj nuotraukoj nesimato? :)
Sandra said...
April 22, 2011 at 10:14 PM
L, dekui uz pagyrimus. Man irgi labiau pyragas, bet palikau priginalų pavadinimą :)
Dovile, nes nenorejau rodytis :)
Renata said...
April 27, 2011 at 3:51 PM
Kelionės, kelionės.. Ar gali jos būti neįdomios? Tavoji atrodo buvo tikrai nuostbai. Gražios nuotraukos, o už tokios duonelės gabalėlį dabar daug atiduočiau :)
Sandra said...
April 27, 2011 at 8:47 PM
dėkui dėkui, smagu girdėti kad patiko :)
egidija said...
September 7, 2011 at 3:11 PM
kaip gera buvo vėl pamatyti seną mano meilę - Vieną... ach...
Sandra said...
September 7, 2011 at 3:45 PM
Sutinku, miestas iš tiesų fantastiškas :)