Nors tinklaraštis jau kurį laiką tyli ir jaučiuosi kiek atitrūkusi nuo kulinarinio pasaulio, vis dėl to nusprendžiau sudalyvauti penktą kartą rengiamame tinklaraštininkų dienos minėjime, organizuotame žurnalo "Virtuvė Nuo...Iki...", Electrolux ir Čiop Čiop. Šį kartą mus į svečius pakvietė Čiop Čiop loftas. Vieta renginiui išties puiki - daug erdvės, daug šviesos ir kaip visuomet daug šypsenų.

Renginio pradžioje šefas iš Slovėnijos Jure papasakojo apie naują maisto ruošimo būdą sous-vide. Nežinau, kaip kitiems, bet man toks maisto ruošimo būdas buvo negirdėtas. Pirmiausia produktai sudedami į vakuuminius maišelius, o tuomet kepami (ar reikėtų sakyti verdami) žemoje temperatūroje. Taip ruoštame maiste išsaugojamos visos natūralios maisto produktų savybės, o ypač produktų tekstūra ir spalva.

Po tokių įdomių demostracijų dalyviai kibo į darbus ir ėmėsi gaminti.  Šių metų tema - kulinarinės miško pasakos. Renginui buvo atrinkti penki receptai. Salotas su rūkytu žvėrienos kumpiu, baravykais ir aviečių užpilu gamino Indrės iš "Gėrimų ir patiekalų magija" komanda, kurią sudarė Asta iš "Saulėta virtuvė", Skirmantė iš "Forelės receptai", Beata iš "Braškės ir pipirai" bei Aušra iš "Dideli eksperimentai mažoje virtuvėje". Aušrai burtų keliu taip pat atiteko ir Electrolux dovanotas plaktuvas.

Per tą laiką, kol čia nebuvau nutiko daug gerų dalykų. Sudalyvavau "Sezoninės virtuvės" knygos pristatyme, paskanavau užkandžių bei desertų ir tada jau galutinai nusprendžiau, kad ir šitos knygos man baisiai reikia. Knygų mugėj inirtingai besinaudodama alkūnėmis broviausi per minias ir nusipirkau. Valio.

Šiaip šitie pastarieji mėnesiai yra prisisunkę laukimo. Tris savaites gamino veidrodį. Jau keturias (!) savaites laukiam rašomojo stalo. Pasirodo ir batus taisyti taip pat užtrunka keturias savaites. Akivaizdu, kad pas mus tikrai neveikia principas le client est roi. Gal todėl vieną naktį nutariau nepasiduoti ir nusipirkti bilietus į Budapeštą. Čia ir dabar. Laikrodis rodė 00.45. 

Vakarais raminuosi savo nauju džiaugsmu - Nigel Slater "The Kitchen Diaries II". Ta jo bananų duona yra to die for! Laukiu abrikosų ir visokių ten uogų, kad galėčiau labiausiai patikusius receptus išbandyti. O kol kas turim citrinas, todėl kepu citrinų keksą. Ne pagal Nigel, bet vis tiek geras. Dar su migdolų miltais, tai išvis fantastika.


Citrinų keksas

Gaminame:

Kiaušinius, cukrų ir jogurtą išplakame iki vientisos masės. Abiejų rūšių miltus, kepimo miltelius sumaišome atskirame dubenyje. Sausus produktus supilame į kiaušinių plakinį ir išmaišome iki vientisos masės. Tuomet sudedame citrinos žievelę ir ištirpintą sviestą, dar kartą išmaišome.

Kekso (22 cm skersmens) kepimo formą ištepame sviestu ir pabarstome miltais. Į formą supilame tešlą ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 25-35 min. Ar pyragas iškepęs patikriname mediniu pagaliuku - įsmeigus į pyragą jis turi išlįsti sausas. 

Ragaujame pravėsusį. Skanaus!

Pagaminta pagal Molly Wizenberg "Gyvenimas, pagamintas namuose" psl. 214

Pirmoji pažintis su kokosų pienu manęs nesužavėjo. Jei neklystu, pirmąjį kartą gaminau vištienos troškinį, tačiau skonis mane nuvylė. Tikėjausi ne tokio. Nors kažin, ar galima tikėtis, jei niekuomet nesi produkto ragavęs. Bet kažkoks įsivaizdavimas ar net nusiteikimas, kaip turėtų būti, vis tiek yra. Kažkas tada buvo ne taip - galbūt ne taip paruošiau patį patiekalą, galbūt kokosų pienas buvo nekokybiškas. Po to karto kokosų pienas buvo pamirštas ilgam.

Ši Virtuvės Mitų Griovėjų recepto iškarpa mano užrašų knygelėje gulėjo ilgai, kol nutariau vėl pamėginti. Ir... kaip man patiko! Beje, recepte minimą raudojo kario pastą rasti ne taip sudėtinga, jos galima įsigyti didesnių prekybos centrų rytietiškų maisto produktų skyriuje.

Vištiena su kariu ir kokosų pienu

Reikės:

5 vištos kulšelių

2 didelių morkų

2 svogūnų

1 šaukšto raudonojo kario pastos

3 šaukštų aliejaus

3 česnako skiltelių

pusės citrinos sulčių

druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų

1 arbatinio šaukštelio džiovintų petražolių

100 ml kokosų pieno

Gaminame:

Visų pirma, pasiruošiame marinatą. Į dubenį dedame kario pastą, pilame aliejų ir citrinos sultis, sudedame smulkintus česnakus, beriame petražoles, druskos ir pipirų. Viską gerai išmaišome. 

Morkas nuskutame, supjaustome stambiais šiaudeliais. Svogūnus nulupame, supjaustome ketvirčiais. Vištos kulšelis subadome peiliu, kad marinatas prasiskverbtų kuo giliau. Mėsą kartu su daržovėmis dedame į kepimo indą. Ant kulšelių užpilame marinatą ir įtriname į mėsą. Dedame į šaldytuvą ir paliekame pasimarinuoti apie valandą. 

Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 30 min. Tuomet supilame kokosų pieną ir pakepame dar apie 5-7 min. Patiekiame su lęšiais ar ryžiais. Skanaus!

Pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki..." nr. 3 (45)

Šis pyragas turėjo atlikti dovanos vaidmenį, nors suvalgėm, žinoma, visi. Nesitikėjau, kad bus toks gardus ir lengvas, nors čia ir šokolado, ir grietinėlės yra. Kiek nustebau sudėtyje pamačiusi grietinę, tačiau nutariau nepriešgyniauti ir laikytis recepto, mat pyragui turėjau tik vieną bandymą ir jau nebuvo kada eksperimentuoti su sudedamosiomis dalimis. Tiesa, Katie recepte nurodyta pagrindą tik atšaldyti, o ne kepti. Mano nuostabai, pagrindas buvo geresnis nei tikėjausi - trapus, su juntamu lazdyno riešutų skoniu. 

Pradinis receptas skirtas 24cm skersmens pyrago formai, tačiau proporcijas pritaikiau savo mažam 20cm skersmens indui. Jei dar neturit pyrago naujųjų metų vakarui, sakyčiau, šis skanėstas stiprus kandidatas galėtų būti.

Šokoladinis sūrio pyragas su kava ir lazdyno riešutais

24cm skersmens kepimo formai reikės:

250g šokoladinių sausainių

100g kepintų ir nuluptų lazdyno riešutų

120g sviesto

4 kiaušinių

250g rudojo cukraus

3 šaukštų miltų

500g kreminės varškės (naudojau Philadelphia)

300g 10 proc. riebumo grietinės

300ml 35 proc. riebumo grietinėlės

100g juodojo šokolado

80ml espreso arba stiprios juodos kavos

Gaminame:

Sausainius ir lazdyno riešutus susmulkiname iki trupinių belnderiu ar kočėlu. Sudedam gabalėliais supjaustytą sviestą ir toliau smulkiname blenderiu, kol gausime birią masę. Trupinius suberiame į kepimo formą ir paspaudžiame prie dugno. Kepim formą su trupiniais dedame  į šaldytuvą ir palieka geram pusvalandžiui.

Tuo tarpu karšto vandens vonelėje ištirpiname šokoladą ir pasiruošiame kavą. Užkaičiame orkaitę iki 150 laipsnių. 

Mikseriu išplakame kiaušinius su cukrumi iki purios masės, supilame grietinėlę, grietinę, kreminę varškę, išplakame. Tuomet sudedam ištirpintą šokoladą, suberiame miltus, gerai išmaišom. Galiausiai įmaišome kavą.

Tešlą supilame į kepimo formą ir kepame apie 1 val 25 min. Pyragas turi švelniai paruduoti, tačiau svarbu neperkepti - pyragas traukiant iš orkaitės dar turi šiek tiek judėti. Kai iškeps, paliekame atvėsti formoje, tuomet atsargiai atsegame kraštus ir ragaujam!

Pagaminta pagal What Katie Ate

Žiūriu šiemet turėsim Kalėdas be sniego. Stengiuosi ramiai kvėpuoti, bet neslėpsiu, jog kiekvieną ryt lipdama iš lovos ir eidama prie lango tikiuosi išvysti baltas sniego pusnis. O jų kaip nėr, taip nėr. Ta šiluma, žinoma, irgi kaulų nelaužo, bet aš labiau tradicinių Kalėdų šalininkė. Su baltom pusnim, kalakutu, kvepiančia žalia egle, leputėmis ir meduoliais. Kadangi pirmasis dalykas ne mano valioje, savaitgalį užsidariau virtuvėje ir kepiau meduolius. Tiek tai galiu.

Receptas toks pat, kaip ir praeitais metais. Ir metais prieš tai. Nes šitie yra nepakeičiami ir nekiečiami. Tiesa, kepimo temperatūrą sumažinau iki 170 laipsnių. Kad ir ką rodytų mano orkaitė, pasimatavus temperatūrą jos viduje paaiškėjo, kad skirtumas tarp to, ką rodo, ir kaip yra, gana nemažas. Bandant kepti užkūrus iki 180 laipsnių, sausainiai gana greitai apskrunda. Nors, praeitais metais, kuo puikiausiai ir su tuo 180 laipsnių pavyko. Taip kad, nepalikit meduolių be priežiūros kad ir kokioje temperatūroje kepsite.

Žiūrėdama į šalia savęs esančias tvarkingai supakuotas dėžutes, drąsiai galiu pasakyti visiems, kas susirūpinę manęs klausė, kad meduoliai šiemet bus.

Linksmų švenčių, mielieji!

Meduoliai

Reikės:

Pagaminta pagal "Metai Beatos virtuvėje" p.28 // Laisvos Valandos 2010