Kažkaip gaila pasidarė, kad mano gimtadienis ne vasarą, o tai prigaminčiau tokių užkandėlių svečiams. O ką mes rudenį turim? Obuoliai, citrinos, bet slyvų užtat nėr...

Kadangi keptų slyvų skonis labai švelnus, saldokas, ant skredučio reikėtų tepti intensyvesnio skonio užtepus. Recepto autorė naudoja rikotos ir parmezano sūrio mišinį. Dar labai tiktų šviežias ožkos sūris, jei galite tokio gauti. Ir dar, originaliame recepte slyvos kepamas apteptos medumi. Kadangi kepto medaus skonis man nepatinka, pakeičiau jį klevų sirupu. Tiesa, ant skrebučio viršaus dar galima užmesti daigintų grūdų ar kitokių mėgstamų žalumynų. Už mano lango veši čiobreliai, tai juos ir uždėjau.

Brusketos su keptomis slyvomis

Reikės:

prinokusių slyvų

poros šaukštų medaus ar klevų sirupo

druskos

mėgstamos duonos

šviežio ožkos sūrio arba parmezano ir rikotos mišinio

žalumynų

grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:

Slyvas pjauname pusiau, pašaliname kauliuką, supjaustom keptvirčiais ir dedam ant kepimo skardos, apdengtos kepimo popieriumi. Beriam žiupsnį druskos ir aptepam medumi ar klevų sirupu. Šaunam į orkaitę, įkatintą iki 175 laipsnių ir kepame kol slyvos suminkštės ir pasileis sultys, apie 25-30 min.

Kol slyvos kepa, supjaustom duoną riekelėmis ir paskrudinam kartu su slyvomis orkaitėje. Duoną paliekam atvėsti iki kambario temperatūros.

Kai slyvos iškeps, traukiam lauk. Imam duoną, tepam ožkos sūrį ar kitokį mėgstamą sūrį, uždedam slyvas, užbarstom mėgstamais žalumynais, beriam žiupsnį grūstų pipirų. Viskas, skanaujam!

Pagaminta pagal Sara Forte & Hugh Forte "The Sprouted Kitchen" p. 189 // Ten Speed Press

Kol už lango toks beveik ruduo ir nosies į lauką kišti nesinori, namie užsiiminėju sienų puošyba. Tai reiškia, kad į kitą miesto galą važiuoju spausdintis nuotraukų, tada renkuosi rėmus, tempiu viską į penktą aukštą ir paskui dėlioju ant kiekvienos sienos, rinkdama tinkamą vietą. Paskutinis etapas užtrunka ilgiausiai ir kol kas nerezultatatyviai - turim tik vieną pakabintą. Bet vis tiek labai smagu savo fotkes ant savo sienų kabinti dėlioti. 

Be sienų puošybos tamsioms dienoms labai tinka ir pyragai. Receptas labai tinkamas tiems atvejams, kai šaldytuve liūdi indelis cream cheese, atlikęs po tortų ir pyragų puošybų. Šį receptą atradau pas Molly, tik ji gerokai didesnį pyragą kepė. Aš produktus sumažinau perpus, nes mano didesnioji duonelių forma vis dar užimta ledais. Tokia duonelė, užtepta namine uogiene, man kvepia savaitgalių rytais. Jei norit, galima ir visokių vaisių įmaišyti į tešlą prieš kepant, bet nebūtina, gardu ir taip.

Duonelė su kreminiu sūriu

Reikės:

210 g miltų

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

110 g sviesto, kambario temperatūros

125 g kreminio sūrio, naudojau Philadelphia

250 g cukraus

3 kiaušinių

Gaminame:

Sviestą išplakame su kreminiu sūriu iki vientisos masės. Tuomet beriam cukrų ir toliau plakam, kol masė taps puri. Po vieną įmušame ir išmaišome kiaušinius. 

Miltus ir kepimo miltelius sumaišome atskirame dubenyje, tuomet per tris kartus įmaišome į tešlą. 

Viską supilame į duonelės kepimo formą ir kepame 160 laipsnių temperatūroje apie 1 valandą. 

Pagaminta pagal Orangette

Naujuos namuos jaučiuos kaip didvyris. Išmokau pati viena nueiti į sandėliuką. Žinau, kaip atrakinti tą didelę spyną prie laukujų durų ir kuriame stalčiuje sudėti varžtai ir atsuktuvai. Taip savimi didžiavausi, kad net atėjus nekalbiam elektrikui pasisiūliau paskolinti turimus įrankius. Jis nesuprato, kad čia tik kitas būdas garsiai pasakyti, kad aš žinau, kaip jie vadinasi.

Seniai norėjau iškepti tokį dviejų dalių pyragą, su daugybe minkštų vaisių viduriuke. Iš visų receptų, kuriuos bandžiau, labiausiai patiko štai šita tešla. Kočiojant ji minkšta ir puri, o iškepusi būna neįtikėtinai trapi ir ak, tas sviestiškas skonis!

Kaip su kepimo forma? Tokie pyragai dažniausiai kepami sandariose formose, nes vaisinis įdaras kepdamas minkštėja, skiriasi sultys ir labai tikėtina, kad visas tas gražumas ims tekėti ant orkaitės dugno. Bet jei neturit sandarios formos, tiks ir atsegama 23 cm. Tik tuomet patarimas - po pyragu vienu aukštu žemiau įdėkite dar vieną kepimo skardą ir užtieskite ant jos kepimo popierių. Jei pyrago įdaras ims bėgti, kepimo popierius sugaudys tuos purslus ir orkaitė nenukentės.

Slyvų pyragas

pagrindui:

310g miltų

225g šalto sviesto, supjaustyto kubeliais

2 šaukštų cukraus

5 šaukštų ledinio vandens

pusės arbatinio šaukštelio druskos


įdarui:

maždaug 700-800g prinokusių mėgstamų vaisių. Man labiausiai patiko su slyvomis, bet taip pat galima kepti su persikais, nektarinais, abrikosais, o rudenį naudoti  miško uogas.

120g cukraus (mažiau, jei vaisiai saldūs)

1 citrinos nutarkuotos žievelės

3 šaukštų miltų

1 šaukšto kukurūzų krakmolo


aptepimui:

1 išplakto kiaušinio

poros šauktų cukraus


Gaminame:
Tešlai skirtus miltus ir sviestą sudedam į dubenį ir pirštais sutriname į trupinius. Beriame cukrų ir druską. Supilame šaltą vandenį ir iš pradžių šakute, vėliau rankomis sudrėkiname visus miltus.

Tešlą išverčiame ant miltuoto paviršiaus ir suminkome tešlą. Ją padalijame į du lygius rutulius, juos suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldymo kamerą maždaug pusvalandžiui.

Kol tešla šąla, pasiruošiame įdarą. Vaisius supjaustome skiltelėmis, beriame į dubenį, užpilame cukraus, miltų ir krakmolo, sudedam nutarkuotą citrinos žievelę, viską sumaišome ir paliekame pastovėti.

Maždaug po pusvalandžio traukiame tešlą lauk ir iškočiojame du apskritimus. Vieną apskritimą tiesiame į kepimo formos dugną, tuomet sudedam įdarą, paskirstom tolygiai, ir užklojame kitu tešlos lakštu. Abiejų lakštų kraštelius suspaudžiame, o ant pyrago viršaus keliose vietose įpjauname peiliu, kad turėtų kur išeiti susidaręs garas.

Pyrago viršų aptepame išplaktu kiaušiniu ir apibarstome cukrumi. Kepame 200 laipsnių temperatūroje apie 15 min, vėliau temperatūrą sumažiname iki 180 laipsnių ir kepame dar 40-50 min. Galima patiekti su ledais ar plakta grietinėle. Skanaus!

Adaptuota pagal Joy the Baker persikų ir mėlynių pyrago receptą.

Jau kelias savaites mane apnikęs kaži koks konservavimo ir uogienių virimo vajus. Rezultatas - 8 stiklainėliai 3 rūšių uogienių ir dar vienas labai vykęs marinavimo bandymas, apie kurį vėliau. O šiandien apie padažą.

Galėčiau daug visko pripasakot. Kaip puškuodama tempiau namo pusantro kilogramo paprikų ir pomidorus, tuo pat metu melsdamasi, kad mano maišas pakeintėtų dar dešimt metrų nesuplyšęs, pjausčiau ir viriau, ir negalėjau atsistebėti savo rankinio smulkintuvo ištverme, kai jis, nors ir visokius keistus garsus skleisdamas, vis dėlto sutrynė pusantro kilogramo paprikų, pusę kilogramo pomidorų ir aitriąsias gražuoles į vientisą masę.

Ir aš nebūčiau aš, bet po viso šito pjaustymo ir virimo dar sugebėjau paprikuotomis rankomis akis pasitrinti. Oi kaip saldu buvo!

Bet galiausiai, turim va šitą padažą. Gerą padažą. Ar džemą gal reiktų sakyt. Sodriai juntamas paprikų skonis, ne per aštrus, saldžiarūgštis toks. Puikiai tinka prie mėsos. Blynams? Kodėl gi ne!

Aitriųjų paprikų padažas

Reikės:

9 saldžiųjų raudonųjų paprikų

7 aitriųjų paprikų

500 g prisirpusių pomidorų

500 g uogienių cukraus

150 ml balzaminio acto (originaliame recepte naudojamas raudonojo vyno actas, reikėtų 250 ml)

2,5 cm dydžio šviežio imbiero gabalėlis

8 česnako skiltelės

Gaminame:

Visas daržoves, išėmę paprikų sėklas, supjaustome vidutinio dydžio gabalėliais. Suberiam į puodą. 

Imbiero gabalėlį ir česnako skilteles nulupame, smulkiai supjaustytus suberiam į puodą.

Smulkintuvu visas daržoves sutriname iki vientisos tyrės. Atrodys baisingai daug, žinau, bet verdant padažo sumažės beveik iki pusės.

Tuomet pilame cukrų, actą ir puodą užverdame. Kai užvirs, nugriebiame susidariusias putas, sumažinam ugnį iki vidutinės ir verdam apie 50 min - 1 val, kol masė sutirštės. Prieš pat virimo pabaigą, padažui tirštėjant, jis ims labai taškytis, todėl būkite atsargūs. Padažas bus paruoštas tuomet, kai nuo šaukšto jis ne bėgs, o dribs dribsniais.

Tuomet supilstom į sterilius stiklainius ir padedam saugiai, kol norėsim skanauti. Skanaus!

Pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki" nr. 8 (27)

Tai va, persikrausčiau. Kaip aš juokais sakau, į užmiestį. Nors naujas būstas jau namai, dar prie daug ko reikia priprasti. Pavyzdžiui, kad rytais gerokai vėsiau, o vakare už lango beprotiškai garsiai čirpia žiogai. 

Į virtuvę beveik sutilpau. Tik kelios dėžės su nepamenu kuo vis dar ant žemės. Iškrausčiusi į sandėliuką senus konspektus, kulinarines knygas pagaliau susidėjau kaip noriu - į atskirą lentyną. Pagarbiai taip. Kartais atsistoju prieš ją vien paspoksot ir pasidžiaugt, kaip gražiai jos ten atrodo. 

O pirmą laisvesnį sekmadienį po kraustymosi valgėm va šitą uogienę su blynais. Jau kai viriau ji taip kvepėjo, jog buvau įsitikinusi, kad bus gerai. Ir buvo. Jau dabar gailiuos, kad tik kelis stiklainėlius turiu, nes šita uogienė be kalbų pateko į mano mylimiausių džemų, verdamų kasmet, sąrašą. Žemuogės man visuomet tokios egzotiškesnės uogos atrodo, bet galima naudot ir braškes, skonis labai skirtis neturėtų. 

p.s. Egle, dėkinga už mintį! Ir kaip ten tavo rabarbarai? :)


Žemuogių uogienė su karšto vyno prieskoniais

Reikės:

1 litro žemuogių

300 ml uogienių cukraus

sėklų iš 4-5 kardamono ankščių arba 0,5-1 arbatinio šaukštelio malto kardamono

po 1 arbatinį šaukštelį malto cinamono ir imbiero, maltų gvazdikėlių, šviežiai tarkuoto muskato riešuto

Gaminame:
Uogas perrenkame, nuplauname ir supilame į puodą kartu su cukrumi. Užverdame, beriame prieskonius, išmaišom.

Sumažinam ugnį iki vidutinės ir verdam nuolat nubraukdami susidariusias putas apie 20-25 min, kol džemas sutirštės.

Kai uogienė jau bus norimo tirštumo, išjungiam ugnį, leidžiam kiek atvėsti ir tuomet išpilstom į sterilius indelius. Skanaus!