Vis skundžiuos, kad esu užsiėmus, bet jei per mėnesį po šešis įrašus parašau, vadinas dar ne taip blogai. Bet šiam pomėgiui man niekuomet ne gaila savo laiko, net jei naujo įrašo labui yra šiek tiek apkarpomos miego valandos (kaip kad dabar). Imu pamažėle įsivažiuoti į naujus ritmus ir ne(be)panikuoti, jei savaitgaliais neturiu kada iškept pyrago. Tik ta rugpjūčio dienų ramybė ir lėtumas jau beveik išblėsę. Laikas, kurį galėjau praleisti saulėkaitoje su kvapniu kavos puodeliu apžiūrinėdama aplinkinius, dabar skiriamas paskaitoms, mokslams, dar kažkam, ko nelabai noriu. Bet aš vis dar matau ir spalvotus lapus medžių viršūnėse, ir tik truputį skundžiuos, kad rytai šalti.



Mano draugystė su moliūgais tęsiasi toliau. Ši kartą moliūgai sudalyvavo gaminant užkandžius. Apie moliūgo ir mėlynojo pelėsinio sūrio derinį sužinojau iš Skonio žinyno. Sudomino. Šiaip, iš visų prancūziškų sūrių man labiausiai patinka brie. Šį švelnaus skonio sūrį galiu valgyti kad ir vieną, o va štai su mėlynojo pelėsio atstovais man sekasi ne taip gerai. Dažnai norisi itin intensyvų jų skonį sušvelninti, o va štai čia brushetta yra puikus pagalbininkas. Moliūgas su tokiais sūriais visiškai nesipeša, o atlieka sakyčiau savotiško amortizatoriaus vaidmenį ir mėlynojo pelėsinio sūrio skonis tampa nebe toks aršus. Beje, originalus receptas siūlė užkandėles dar šiek tiek pakepti jau užbėrus sūrio. Mes taip nedarėm, nes nuo šilto moliūgo sūris ir taip šiek tiek patirpo. Kažką daugiau patarti ar rekomenduoti šį kartą sunku, tiesiog jei jums irgi patinka patinka tokie sūriai, tada gaminkit.

p.s. po šių užkandėlių fotosesijos supratau, kaip labai man patinka retkartėmis užleisti pozicijas virtuvėje ir tiesiog fotografuoti gaminant kitam :)

Gaminame:

Moliūgo odelę nulupame, išpjauname minkštimą su sėklomis, likusią dalį supjaustome kubeliais. Moliūgo kubelius paskleidžiame ant kepimo skardos, pašlakstome aliejumi, beriame druskos ir pipirų, sudedam čiobrelių šakeles ir rankomis viską sumaišom, kad moliūgo kubeliai tolygiai apsiveltų prieskoniais. Pašauname į orkaitę ir kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol moliūgo kubeliai suminkštės, apie 15 min (labai priklauso nuo kubelių dydžio).

Kol moliūgas kepa, imamės duonos. Ją supjaustome maždaug 1 cm storio riekelėmis, išdėliojame ant kepimo grotelių ir pašauname į orkaitę kartu su moliūgais, kad duona apskrustų.

Kai moliūgas suminkštės, o duona apskrus, traukiame lauk. Tuomet belieka tik išdėlioti moliūgo kebelius ant duonos riekelių (galim dar šiek tiek paspausti šakute) ir ant viršaus pabarstyti sūrio. Skanaus!

Pagaminta pagal N.Segnit "Skonio žinynas" p.62 // Vaga 2011