Maistas man jau kurį laiką į antrą planą nustumtas. Nėr nei minčių, nei įkvėpimo. Jei ir randu kokį patikusį receptą, ryžtingai nužingsniuoju į virtuvę ir grįžtu su...sumuštiniu rankoje. O dar tas iš paskos sekiojantis "nieko nebenoriu" jausmas... Ai bet užteks apie mane, geriau apie panna cotta pašnekėkim.
Anądien prisiminiau praeitos vasaros hitą - mėlynių ir cinamono uogienę su kriaušėmis ir nusprendžiau, kad visai gerai būtų tokią panna cotta pagaminti. Mėlynių ir cinamono derinys tikrai vykęs, pagalvojau paragavus šio deserto. Beje, uogų čia nevalia pamiršti (mėlynių ar juodųjų serbentų) - būtent jos ir suteikia visam desertui gyvumo, nes paragavus panna cotta vien su cinamonu, man ji buvo kiek...nuobodi.
Panna Cotta su mėlynėm ir cinamomu
4 porcijoms reikės:
300 ml 35 proc. riebumo grietinėlės
100 ml riebaus pieno
2 arbatinių šaukštelių želatinos
100 ml vandens
1 šaukšto rudojo cukraus
1 arbatinio šaukštelio malto cinamono arba vienos cinamono lazdelės
šaldytų ar šviežių mėlynių + cukraus uogoms sutrinti
Gaminame:
Želatiną užpilame vandeniu ir paliekame išbrinkti.
Grietinėlę, pieną, cinamoną ir šaukštą cukraus pilame į prikaistuvį ir kaitindami maišome, kol cukrus ištirps, tik neužverdame. Nukeliam nuo ugnies. Jei naudojate cinamono lazdelę, puodą uždenkite ir palikite maždaug 10 min, kad įsiskonėtų.
Supilame želatiną ir maišome, kol želatina visiškai ištirps. Tuomet masę išpilstome į indelius ir paliekame atvėsti kambario temperatūroje. Nepamirškite sužvejoti cinamono lazdelės!
Kai masė atvės iki kambario temperatūros, siunčiame indelius į šaldytuvą maždaug 3 valandoms.
Kai panna cotta visiškai sustings, sutriname uogas su šaukštu cukraus ir užpilame ant viršaus. Aš sutryniau maždaug 300g mėlynių su 1 šaukštu rudojo cukraus. Cukraus geriau nepadauginti, nes mėlynės ir taip pakankamai saldžios, be to, šiek tiek rūgštelės šiam desertui būtinai reikia, kad skonis būtų gyvesnis. Skanaus!
Pagrindinis receptas čia, tik sumažinau grietinėlės ir pieno kiekius, nes na šiek tiek pritrūkau, o rezultatas buvo geresnis nei tikėjausi - desertas buvo labai kreminės tekstūros.
Anądien prisiminiau praeitos vasaros hitą - mėlynių ir cinamono uogienę su kriaušėmis ir nusprendžiau, kad visai gerai būtų tokią panna cotta pagaminti. Mėlynių ir cinamono derinys tikrai vykęs, pagalvojau paragavus šio deserto. Beje, uogų čia nevalia pamiršti (mėlynių ar juodųjų serbentų) - būtent jos ir suteikia visam desertui gyvumo, nes paragavus panna cotta vien su cinamonu, man ji buvo kiek...nuobodi.
Panna Cotta su mėlynėm ir cinamomu
4 porcijoms reikės:
300 ml 35 proc. riebumo grietinėlės
100 ml riebaus pieno
2 arbatinių šaukštelių želatinos
100 ml vandens
1 šaukšto rudojo cukraus
1 arbatinio šaukštelio malto cinamono arba vienos cinamono lazdelės
šaldytų ar šviežių mėlynių + cukraus uogoms sutrinti
Gaminame:
Želatiną užpilame vandeniu ir paliekame išbrinkti.
Grietinėlę, pieną, cinamoną ir šaukštą cukraus pilame į prikaistuvį ir kaitindami maišome, kol cukrus ištirps, tik neužverdame. Nukeliam nuo ugnies. Jei naudojate cinamono lazdelę, puodą uždenkite ir palikite maždaug 10 min, kad įsiskonėtų.
Supilame želatiną ir maišome, kol želatina visiškai ištirps. Tuomet masę išpilstome į indelius ir paliekame atvėsti kambario temperatūroje. Nepamirškite sužvejoti cinamono lazdelės!
Kai masė atvės iki kambario temperatūros, siunčiame indelius į šaldytuvą maždaug 3 valandoms.
Kai panna cotta visiškai sustings, sutriname uogas su šaukštu cukraus ir užpilame ant viršaus. Aš sutryniau maždaug 300g mėlynių su 1 šaukštu rudojo cukraus. Cukraus geriau nepadauginti, nes mėlynės ir taip pakankamai saldžios, be to, šiek tiek rūgštelės šiam desertui būtinai reikia, kad skonis būtų gyvesnis. Skanaus!
Pagrindinis receptas čia, tik sumažinau grietinėlės ir pieno kiekius, nes na šiek tiek pritrūkau, o rezultatas buvo geresnis nei tikėjausi - desertas buvo labai kreminės tekstūros.
Marta said...
May 13, 2013 at 6:55 PM
Labai pažįstamas jausmas grįžti su sumuštiniu rankoje. Bet, manau, vasarą ir nereikia laiko leisti virtuvėje. O kažkur kitur. Ne namie.
Sandra said...
May 13, 2013 at 11:27 PM
Manau, truputis virtuvės vis tiek yra gerai :) man ir pačiai norėtųs joje daugiau pabūti, nes gaminti kaip ir norėtųs, bet kol susiruoši, kol susidėlioji viską, dar žiūrėk kokio vieno daikto pritrūksta ir ....ai, tiek to :) taip ir atsiranda tas sumuštinis rankoje.
Asta said...
May 14, 2013 at 10:23 AM
Labai pažįstamas jausmas, labai! Tik aš paskutiniu metu ne sumuštiniais, o salotom gyva: sumetu viską, ką turiu, į dubenį, išmaišau ir sprunku iš virtuvės :) Gal ir gerai kartais nuo jos atsipūsti, kad po to sugrįžtume su dar didesniu įkvėpimu ;)
Sandra said...
May 14, 2013 at 3:19 PM
Cha :) ne aš viena tokia, pasirodo :)
La confiture de framboises | Domantė said...
May 22, 2013 at 9:06 PM
et, seniai čia bebuvau :) kaip ir visuomet - labai žavios fotografijos.
Sandra said...
May 22, 2013 at 9:57 PM
Žinok, tos nuotraukos man dabar taaaip sunkiai gimsta... atsistoju prie lėkštės ir dūsauju, tada porą kadrų pokšt ir tokį nekokį rezultatą turim :)