Prieš kelias dienas restoranas Tiflisi ir Borjomi sukvietė blogerius maisto ir gėrimų ragauti. Pirmajame panašiame renginyje restorane Genacvale sudalyvauti nepavyko, todėl ėjau susidomėjus ir norėjau bent šiek tiek susipažinti su man tokia tolima Gruzijos virtuve.

Kol Borjomi atstovė Ieva pasakojo apie visokius šio mineralinio vandens privalumus, nejučia rankose atsidūrė taurės baltojo gruziniško vyno. 

Pažintį su gruzinų virtuve pradėjome, kaip ir dera, nuo šaltųjų užkandžių. Salotos, suktinukai su baklažanais, papuošti granatų sėklomis, dviejų rūšių phali - virtų daržovių rutuliukai, vienuos aiškiai jautės bazilikas, kituos - kario prieskoniai.

Mums besišnekučiuojant ant stalo atkeliavo dar šilta gruziniška duona/paplotėliai chačapuri. Tokia duona gali būti kepama su daugybe skirtingų įdarų, tradicinė gaminama su sūriu, o mūsiškiai buvo su varške.

Vėliau stebėjome, kaip vyriausiasis restorano šefas ruošia paplotėlius su mėsos įdaru bei kažką panašaus į mūsų dešreles - jautiena smulkiai supjaustoma, pagardinama prieskoniais ir suvyniojama į kokį tai gyslinį dangalą. Sakė, kad tai skrandis, nors mums su Ineta labai norėjos tokį teiginį užginčyt :)

Galiausiai stalą pasiekė du karštieji patiekalai. Pirmasis - kepenėlių troškinys su kalendromis, antrasis - avienos troškinys. Kadangi aš toli gražu nesu kepėnėlių gerbėja, sunku būtų objektyviai šitą patiekalą vertinti, nes kai nemėgsti, tai nemėgsti, kad ir kaip bebūtų pagaminta. O avienos troškinys paliko gerą įspūdį, nes visai nesitikėjau, kad mėsa tokia minkšta gali būti. Ragavom net gruziniškos vynuogių degtinės, vadinamos čača.

Belieka padėkoti Borjomi už kvietimą ir organizavimą, Tiflisi už gardų maistą, ir dalyviams už smagias šnekas ir plačias šypsenas.