Tai va, grįžau. Nors nei dviejų savaičių nepraėjo nuo paskutinio įrašo, bet vis tiek jaučiuosi grįžusi. Į virtuvę tai jau tikrai. Vėl skaitau vakarais receptų knygas. Aplankiau sendaikčių turgų savaitgalį ir gavau nusipirkt senų kepimo formų pyragams, kokių ieškojau kelis mėnesius. Laimės pilnos kelnės :) Va tada ir imi žmogus galvot, kad tikrai yra kažkoks likimas, nes negali taip būt, kad nepramiegojau ir atsikėliau laiku tiesiog atsitiktinai tą rytą, kai buvo ten turguje dėdė su tomis kepimo formomis.

Nusprendžiau dar, kad Kalėdos šiemet bus kitokios ir kitaip. Nors dar nežinau nei kur jas švęsiu, bet jau po truputėlį imu galvot apie dovanas, patiekalus ir visokius ten mielus dalykus. Ir dar suplanavau atostogas, kurios bus maždaug po... dviejų mėnesių. Beprotybė, žinau, bet somethimes you need to have a plan.

Ir pagaliau priėjom prie recepto. Pastebėjau, kad pastaruoju metu man ypač patinka tokie kelių produktų patiekalai, kuriems paruošti nereikia daug laiko ir pastangų. O šis yra vienas tokių - kiauliena, apelsinai ir kardamonas. Ir gardi vakarienė po 20 min.

Kiaulienai su apelsinais reikės:

apie 500 - 600g kiaulienos nugarinės

4 apelsinų

sėklų iš 4 kardamono anksčių

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

sviesto kepimui

Gaminame:

Kiaulienos nugarinę supjaustome vienodo dydžio riekelėmis. Įkaitiname keptuvę ant vidutinės ugnies, dedame sviesto ir apkepame mėsą tik tiek, kad gražiai paruduotų.

Pasiruošiame apelsinus. Du iš jų nulupame ir išpjaustome minkštimą, bet pasistengiame, kad neliktų baltų pertvarėlių taip skiltelių. 

Kai visi kiaulienos gabaliukai bus apkepti, sugrąžiname juos visus į keptuvę, padidiname ugnį, tuomet išspaudžiame dviejų apelsinų sultis, beriame druskos ir pipirų, kardamono sėklas. Palaukiame, kol viskas suburbuliuos, tuomet ugnį sumažiname, uždengiame dangtį ir leidžiame pasitroškinti apie 10 min. 

Kai kiauliena jau bus iškepusi, sudedame į keptuvę apelsinų minkštimus ir pakepame dar kelias minutes, kol padažas sutirštės. Prieš patiekdami dar paragaujame ir beriame prieskonių jei reikia. Skanaus!

Pagaminta pagal D.Greenspan "Around My French Table" p. 273 // Houghton Mifflin Harcourt 2012

Gyriausi anksčiau čia, kad turiu kelias naujas knygas, kurias, deja, pastarosiomis dienomis man pakanka laiko tik pavartyti. Kai atrodo nusiteikiu, kad va jau tuoj tuoj gaminsiu, dangus apsitraukia neperregimais debesimis ir bet kokios fantazijos kažką nufotografuoti subyra į miltus, o patiekalai, dažniausiai pavykę, tiesiog pradingsta išalkusiuose pilvuose. Taip nutiko jautienos troškiniui, sočiai pusryčių kiaušinienei... Užtat pačiam pačiausiam naujam atradimui šiandien pakalo ir laiko, ir saulės, todėl vienu kartu - net du receptai. Paprasti, tiesa, bet labai gardūs.

Vos pradėjus vartyti naująją viešnią savo kulinarinių knygų lentynoje, Dorie Greenspan "Around My French Table", akis užkliuvo už recepto, pavadinto "go-with-everything celery root puree" (liet. viskam tinkanti saliero šaknies tyrė). Pirma mintis buvo - tai štai kur naudojami tie keistokai atrodantys gumbai, parduotuvėse suguldyti šalia burokų ir bulvių! Receptą ilgai nelaukdama išbadžiau jau kitą dieną ir rezultatas maloniai nustebino. Šiaip, esu prisiekusi tokių visokių košių, kuriomis galima pakeisti bulves, mėgėja, mat su pastarosiomis mane sieja pernelyg komplikuoti santykiai. Kaip skonis? Panašus į saliero stiebų skonį, tačiau yra gerokai švelnesnis. Mums labai labai patiko.

Antras receptas - vištiena, kepta orkaitėje su žolelėmis ir sviestu. Tereikia tik įtrinti vištieną sviestu, tuomet smulkintomis žolelėmis, pašauti į orkaitę ir skanauti galima jau po 30 min. Tik pagaminusi pagalvojau, kad dar buvo galima čia įdėti smulkinto česnako tam nuostabiam kvapui išgauti. Jei norit ir mėgstat.

Vištienai su žolelėmis reikės:

vištos ketvirčių

kambario temperatūros sviesto

šviežių čiobrelių

džiovintų arba šviežių raudonėlių

džiovintų rozmarinų

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:

Vištos ketvirčius nusausiname popieriniu rankšluosčiu. Tai daryti būtina, antraip mėsa neapskrus taip gražiai. Ketvirčius įpjauname peiliu įstrižai ir tolygiai įtriname sviestu. Sviesto įspaudžiame ir į įpjovas, bei po odele. 

Šviežius čiobrelius ir raudonėlius smulkiai sukapojame, dedame į dubenį ir sumaišome su džiovintais rozmarinais. Šiuo mišinius įtriname vištieną. Tuomet sudedame ketvirčius į kepimo indą ir pabarstome druska ir grūstais pipirais. Kepame 220 laipsnių temperatūroje apie 30 - 40 min arba kol odelė gražiai apskrus. 

Adaptuota pagal A Cup of Jo

***

Saliero šaknies tyrei reikės:

maždaug 1kg saliero šaknų

pieno ir vandens lygiomis dalimis (maždaug po 500ml)

gabalėlio sviesto

žiupsnio druskos

Gaminame:

Pieną ir vandenį supilame į puodą, beriame žiupsnį druskos ir paliekame užvirti. Tik nepamirškite stebėti puodo, nes kaisdamas pienas kyla į viršų ir labai tikėtina, kad pabėgs iš per kraštus. 

Saliero šaknų odelę nupjaustome, kad liktų tik minkštimas, tuomet šaknis supjaustome vidutinio dydžio gabalėliais. Kai pienas užvirs, suberiame visus saliero šaknų gabalėlius, vandens ir pieno turi būti tiek, kad apsemtų visus gabalėlius. Sumažiname ugnį ir paliekame virti apie 20-30 min, kol gabalėliai suminkštės. 

Kai šaknys išvirs, nupilame visą skystį, kuriame jos virė, o gabalėlius sutriname iki vientisos masės plaktuvu arba rankomis. Dedame gabalėlį svieto, beriame jei reikia druskos, išmaišome ir patiekiame. Skanaus!

Pagaminta pagal Dorie Greenspan "Around My French Table"

Gimtadieniai man visuomet ateina netikėtai. Rodos, žinai, kad tą ir tą dieną pasunkėsi dar vienais metais, bet kažkaip niekuomet tas žinojimas nepadeda. Kad ir šiemet gimtadienis nutiko tiesiog vidury savaitės ir meluočiau, jei sakyčiau kad jo laukiau.

Nepaisant to, suradau nors vieną progą nepavydėti gimusiems vasarą, mat vasarą pyragų kepti nesinori, o rudenį išeina va tokie. Nors tiesą sakant, niekuomet tiek nesijaudinau ką nors kepdama. Mintis taip pat ne pati genialiausia - niekuomet nekepus sūrio pyrago užsinorėti jį pasidovanoti sau būtent tą dieną, kai pyragas tiesiog privalo pavykti. Ir nors prieš pašaunant į orkaitę dar šmėkštelėjo mintis, kad užsiplėšiau per daug ir mano svajonės apie naminį sūrio pyragą su bruknių padažu subliūkš it muilo burbulas, rezultatas pranoko lūkesčius.

Iš tiesų, tai nėra vienas tų kepinių, kur galima viską sumesti į skardą, pamiršti, kad išvis kažką kepi, ir po kokio pusvalandžio traukti skaniai kvepiantį skanėstą iš orkaitės. Čia prireiks kantrybės ir atidumo, o nusiteikusiems kepti keli pastebėjimai:

- šis produktų kiekis skirtas 23 cm formai. Visą laiką galvojau, kad mano būtent tokia, tačiau pasimatavusi radau, kad maniškė 1 cm didesnė, todėl pagrindui dėjau daugiau sausainių ir truputį daugiau sviesto, o įdaro kiekių nekeičiau

- jei turit šaldytų uogų ar šiaip vaisių, rekomenduoju juos dėti į įdarą, bet ne ant pagrindo, nes kepant vaisių sultys susigeria į pagrindą ir jis tampa nebe traškus

- svarbu, kad visi įdarui skirti produktai būtų kambario temperatūros

- dar svarbiau pyrago neperkepti - ištrauktas iš orkaitės ir švelniai sukrėtus jo centras turi dar šiek tiek virpėti

Sūrio pyragui su bruknių padažu reikės:

pagrindui:
60g ištirpinto sviesto ir dar šiek tiek kepimo formai patepti
2 šaukštų cukraus
120g sausainių trupinių (tinka Gaidelis ir pan.)
2 šaukštų auksinio sirupo arba dirbtinio medaus

įdarui:
875g grietinėlės sūrio Philadelphia
250g cukraus
4 kiaušinių
2 šaukštų miltų
120g natūralaus jogurto
1 citrinos nutarkuota žievelė

padažui
bruknių
cukraus
vandens

Gaminame:
Sviestu ištepame 23 cm skersmens kepimo formos atsegamais kraštais dugną ir šonus. Įkaitiname orkaitę iki 190 laipsnių, įstatome groteles viršutiniame orkaitės trečdalyje.

Dubenyje išmaišome sausainių trupinius su cukrumi ir sviestu iki vientisos masės. Jei masė sunkiai sulimpa, galima įpilti šaukštą auksinio sirupo arba dirbtinio medaus. Gautą masę sudedame į kepimo formą ir suformuojame lygų pagrindą ir neaukštus kraštelius. Pagrindą pašauname į orkaitę ir kepame apie 12 min, kol taps šviesiai rudos spalvos. Vis patikriname kepdami, kad netaptų tamsiai rudas. Kai pagrindas iškeps, traukiame lauk ir atvėsiname, o orkaitės temperatūrą padidiname iki 260 laipsnių.

Ruošiame įdarą. Grietinėlės sūrį ištriname su cukrumi nuolat plakdami mikseriu arba šaukštu, bet tik tol, kol masė taps vientisa. Sudedame citrinos žievelę, išmaišome. Po vieną įmušame kiaušinius ir išmaišome, suberiame miltus, įmaišome jogurtą. Įdarą stengiamės maišyti nedaug, tik tol, kol masė bus vientisa. Įdarą supilame ant pagrindo ir kepame 11 min.

Tuomet neatidarę orkaitės durelių sumažiname kaitrą iki 100 laipsnių ir kepame dar 40 - 50 min. Pyragas bus iškepęs tada, kai švelniai pakračius pyragą jo centras dar šiek tiek virpės, bet virpančio skersmens plotas turėtų būti ne didesnis nei 7-10 cm. Tuomet pyragą atsargiai išimame iš orkaitės ir paliekame atvėsti iki kambario temperatūros. Toliau reikėtų vėsinti šaldytuve apie 3 val prieš patiekiant, kad pyragas dar sutvirtėtų. Skanaus!

Na o bruknių padažą pagaminti tikrai labai paprasta: bruknes ir cukrų suberiame į puodą, užverdame, o tuomet vis pamaišydami verdame ant silpnos ugnies, kol vanduo išgaruos ir liks tirštoka uogų masė. Padažą užpyliau atskirai, ant jau atpjauto pyrago riekelių.

Pagaminta pagal D.Lebovitz "Saldus gyvenimas Paryžiuje" p. 241-243 // Vaga 2012