Užsisukau truputį kaip voverė rate. Truputį nespėju, truputį nemoku ir vėl truputį skundžiuos. Bet kol visus tuos skundus nuslopina puodelis mėgstamos kavos, kol randu naujus skonius ir receptus, kol be galo džiaugiuos naujom kulinarinėm knygom (o naujos tai visos dvi!!!), tol žinau, kad dar viskas gerai.

Kartais dar truputį pakeliaujam artimais atstumais. Praeito savaitgalio išvyka į Pažaislio vienuolyną buvo kažkas nuostabaus... Ta ramybė, tyla, šilta ir saulėta diena, šūsnys geltonų lapų po kojom. Jaučiausi tarsi pabėgusi nuo viso miesto šurmulio į kitokį, tykesnį, pasaulį. Jei kas nebuvot, tai labai rekomenduoju.

Užsiminiau čia apie naujus skonius, todėl tokia sriuba yra geriausias pavyzdys. Moliūgai ir obuolys? Aha. Viriau begalinio smalsumo vedama, nes niekaip nepajėgiau įsivaizduoti, ką gali obuolys padaryt moliūgui ir kaip tuos naujus darinius priims mano pilvas. Iš pradžių maniau, kad turėtų būti begaliniškai saldu, bet ne. Obuolys suteikia moliūgui šiek tiek daugiau gaivos ir lengvumo, skonis tampa toks šviesus ir šiltas.

Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip gaminsite tokią sriubą. Obuolius galima pakepti keptuvėje ar orkaitėje su trupučiu rudojo cukraus ir skonis kaip mat keisis. Galima pažaisti su abiejų daržovių proporcijomis - daugiau obuolių, mažiau moliūgų ir atvirkščiai. Na o aš norėčiau pabandyti, jei dar rasiu kokį moliūgą, pagaminti tokią sriubą su šiek tiek vanilės...

Toliau pateiksiu tą receptą, pagal kurį gaminau aš, daugiau kaip orientyrą.

Obuolių ir moliūgo sriubai reikės:

apie 1500 g moliūgo

2-3 didelių obuolių

1 svogūno

2 česnako skiltelių

daržovių sultinio

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:
Pasiruošiame moliūgą: pjauname pusiau, tuomet skiltelėmis, išskobiame sėklas ir nulupame žievelę, supjaustome kubeliais. Smulkiai sukapojame svogūną ir česnako skilteles. Obuolius nulupame, pjauname pusiau, išskobiame sėklalizdžius ir supjaustome kubeliais.

Į puodą pilame aliejaus, palaukiame kol įkais. Tuomet suberiame svogūną ir česnaką, šiek tiek pakepiname. Pilame daržovių sultinį ir suberiame moliūgo kubelius. Sriubą užverdame, tuomet sumažiname ugnį ir paliekame virti, kol moliūgo kubeliai suminkštės. Tuomet suberiame obuolių kubelius, dar šiek tiek paverdame kol suminkštės, apie 2-3 min, ir baigiame virti sriubą. Beriam druskos ir pipirų, sutriname plaktuvu ir patiekiame. Skanaus!

Pagaminta pagal Saveur

Kaip suprantu, tampu priklausoma ir nuspėjama. Bet čia tik todėl, kad toks ruduo užklupo mane nepasiruošusią ir tikrai nesitikėjau, kad dar nė spaliui neįpusėjus pusryčiauti galėsiu tik susisupusi į šiltą skarą, o vakarus leisiu tarp dviejų sluoksnių megztinių. O tuo metu, kai maišau tešlą ir, kaip vėliau paaiškėja, sugadinu dar vieną pyragą, galvoje kirba tik viena mintis - kodėl taip baisiai šalta? Todėl fancy pyrago nebus, bus tik labai labai patikęs ir paprastas receptas iš Jamie's 30 min Meals. Rodomas čia dėl dviejų priežasčių - pirma, nuostabaus skonio. Ir kodėl niekas anksčiau nesakė, kad feta + saulėje džiovinti pomidorai + bazilikai yra taip nuostabu? 

Ir antra, dėl super druper vištienos kepimo būdo. Ar jums kada yra pavykę iškepti keptuvėje vištienos krūtinėlę taip, kad ji neišdžiūtų ir būtų sultinga? Man tai ne, todėl toks kepimo būdas, padengus keptuvę sušlapintu kepimo popieriumi, man buvo visiškas atradimas. Ir tas atradimas veikia! Tereikia kepant krūtinėles sudėti į įkaitintą aliejų, tuomet atsikirpti keptuvės skersmens kepimo popieriaus lapą, jį suglamžyti ir pakišti po tekančiu vandeniu. Tada sugniaužti, nugręžti vandens perteklių ir apkloti tuo lakštu vištieną. Viskas. Einam kepti.

visos proporcijos yra maždaug, nes įdaro kiekis priklauso nuo krūtinėlių dydžio ir skaičiaus

3 porcijoms

3 vištos krūtinėlių be odos

100g fetos sūrio

6-7 saulėje džiovintų pomidorų

saujos šviežių bazilikų

poros česnako skiltelių

Gaminame:

Pasiruošiame įdarą. Smulkiai sukapojame fetos sūrį, bazilikus ir pomidorus, smulkintuvu sutraiškome ir įmaišome česnako skilteles. Įdarą sumaišome. 

Vištos krūtinėles apverčiame ir įpjauname išilgai taip, kad susidarytų nedidelė kišenė, į kurią galėsime sudėti įdarą. Sudėjus įdarą, man, kitaip nei Jamie, niekuomet nepavyksta jo "uždaryti" be papildomos pagalbos, todėl kišenės kraštus susiuvu siūlu. Tai turbūt ir yra vienintelis šio patiekalo trūkumas, nes įdaras kitaip bėga lauk. Na bet Jamie naudoja kitokias, didesnes krūtinėles, kurios kitaip išpjautos yra, todėl jam ir pavyksta.

Krūtinėles sudedam įdaru į apačią į keptuvę su įkatintu aliejumi, tuomet sumažiname ugnį ir apdengę sušlapintu kepimo popeiurmi, paliekame kepti apie 20 min. Retkarčiais apverčiame vištienos gabalėlius, kad tolygiai apskrustų. Patiekiame kaip tik norim, man skaniausia su salotomis. Skanaus!

Nuo šviesių pastelinių, iki visiškai tamsių. Kaip nuotraukos, taip ir nuotaikos mano svyruoja, tarsi važinėjantis amerikietiškais kalneliais.

Šį receptą nužiūrėjau vienoje Jamie's 30 min Meals laidų. Galit sakyt ką norit, bet mane šis desertas-siurprisas tiesiog sužavėjo! Aš net neįsivaizduoju, kaip gaminamas šokolado fondiu, tik manau, kad labai ilgai ir sudėtingai. O šis kremas paruošiamas paprastai ir greitai, bet kiek smagumo jis suteikia! Sulietas į gražius indelius (juk tikrai tokių turit savo spintelėse paslėpę), šalia mažyčiai šaukšteliai... Labai mergaitiška, tiesa? :) Su kuo valgyti tokį daiktą? Kaip tik norit! Turit namie užsilikusių sausainių - puiku, turit persikų, kriaušių ar braškių - dar geriau, turit kalną rudeninių uogų - valio! Ir dar, būtinai įtarkuokit apelsino žievelę, ji tikrai viską pakeičia.

Šokolado kremui reikės:

200g geros kokybės šokolado, ne mažiau nei 70 proc. kakavos

300ml 35proc. riebumo grietinėlės

1 nutarkuotos apelsino žievelės

žiupsnio druskos

įvairių vaisių patiekimui

Gaminame:

Puode užkaičiame vandenį, kai jis įkais, sumažiname ugnį tiek, kad vos virtų. Tuomet dedame ant puodo didelį karščiui atsparų dubenį taip, kad neliestų vandens ir suberiame gabalėliais sulaužytą šokoladą.  Pilame grietinėlę, nutarkuojam apelsino žievelę ir beriam žiupsnį druskos. 

Vis pamaišydami leidžiame šokoladui ištirpti, o tuomet sumaišome iki vientisos masės. Šokoladą išpilstome į mažus puodelius (man labai gražu patiekti mažuose espreso puodeliuose) ir paliekame kambario temperatūroje šiek tiek atvėsti ir sustingti. Bet žinoma, galima valgyti ir šiltą, jei tik patinka. 

Šalia tokių šokolado puodelių galima paberti skirtingų uogų ar papjaustyti vaisių, padėti sausainukų. Skanaus!

Vis skundžiuos, kad esu užsiėmus, bet jei per mėnesį po šešis įrašus parašau, vadinas dar ne taip blogai. Bet šiam pomėgiui man niekuomet ne gaila savo laiko, net jei naujo įrašo labui yra šiek tiek apkarpomos miego valandos (kaip kad dabar). Imu pamažėle įsivažiuoti į naujus ritmus ir ne(be)panikuoti, jei savaitgaliais neturiu kada iškept pyrago. Tik ta rugpjūčio dienų ramybė ir lėtumas jau beveik išblėsę. Laikas, kurį galėjau praleisti saulėkaitoje su kvapniu kavos puodeliu apžiūrinėdama aplinkinius, dabar skiriamas paskaitoms, mokslams, dar kažkam, ko nelabai noriu. Bet aš vis dar matau ir spalvotus lapus medžių viršūnėse, ir tik truputį skundžiuos, kad rytai šalti.



Mano draugystė su moliūgais tęsiasi toliau. Ši kartą moliūgai sudalyvavo gaminant užkandžius. Apie moliūgo ir mėlynojo pelėsinio sūrio derinį sužinojau iš Skonio žinyno. Sudomino. Šiaip, iš visų prancūziškų sūrių man labiausiai patinka brie. Šį švelnaus skonio sūrį galiu valgyti kad ir vieną, o va štai su mėlynojo pelėsio atstovais man sekasi ne taip gerai. Dažnai norisi itin intensyvų jų skonį sušvelninti, o va štai čia brushetta yra puikus pagalbininkas. Moliūgas su tokiais sūriais visiškai nesipeša, o atlieka sakyčiau savotiško amortizatoriaus vaidmenį ir mėlynojo pelėsinio sūrio skonis tampa nebe toks aršus. Beje, originalus receptas siūlė užkandėles dar šiek tiek pakepti jau užbėrus sūrio. Mes taip nedarėm, nes nuo šilto moliūgo sūris ir taip šiek tiek patirpo. Kažką daugiau patarti ar rekomenduoti šį kartą sunku, tiesiog jei jums irgi patinka patinka tokie sūriai, tada gaminkit.

p.s. po šių užkandėlių fotosesijos supratau, kaip labai man patinka retkartėmis užleisti pozicijas virtuvėje ir tiesiog fotografuoti gaminant kitam :)

Gaminame:

Moliūgo odelę nulupame, išpjauname minkštimą su sėklomis, likusią dalį supjaustome kubeliais. Moliūgo kubelius paskleidžiame ant kepimo skardos, pašlakstome aliejumi, beriame druskos ir pipirų, sudedam čiobrelių šakeles ir rankomis viską sumaišom, kad moliūgo kubeliai tolygiai apsiveltų prieskoniais. Pašauname į orkaitę ir kepame 180 laipsnių temperatūroje, kol moliūgo kubeliai suminkštės, apie 15 min (labai priklauso nuo kubelių dydžio).

Kol moliūgas kepa, imamės duonos. Ją supjaustome maždaug 1 cm storio riekelėmis, išdėliojame ant kepimo grotelių ir pašauname į orkaitę kartu su moliūgais, kad duona apskrustų.

Kai moliūgas suminkštės, o duona apskrus, traukiame lauk. Tuomet belieka tik išdėlioti moliūgo kebelius ant duonos riekelių (galim dar šiek tiek paspausti šakute) ir ant viršaus pabarstyti sūrio. Skanaus!

Pagaminta pagal N.Segnit "Skonio žinynas" p.62 // Vaga 2011