Niekuomet negalvojau apie save kaip apie mokančią gaminti. Net ir dabar, kai kas paklausia, dažniausiai atsakau kad kartais išeina, bet iki mokėjimo dar labai toli. Taip sakau todėl, kad visiškai nedraugauju su rimtais patiekalais. Arba jie su manimi, čia jau kaip pažiūrėsi.
Dažniausiai mano bandymai susidraugauti baigiasi visiška nesėkme ir kaip tyčia toji nesekmė ištinka tuomet, kai visai ne pro šalį būtų sublizgėti. Arba bent jau pagaminti kažką valgomo. Na pavyzdžiui namuose šimtus kartų gamintas spagetti carbonara brangiojo virtuvėje sulimpa, sukimba, lipa pro keptuvės kraštus, o galutinis variantas praktiškai prilygsta nebent makaronų košei... O vienas rimtesnių (ir graudesnių...) nepasisekimu buvo, kai bandžiau gaminti bulvių troškinį. Rezultatas - palikusi keptuvėje liūdnai kiurksoti vienišas bulves, aš demonstratyviai apleidau mūšio lauką, pasislėpiau po pagalve ir paskelbiau boikotą rimtiems patiekalams, o brangiausiajam pareiškiau, kad rytoj vakarienei šokoladiniai keksiukai. Nes juos gaminti moku.
Dažniausiai mano bandymai susidraugauti baigiasi visiška nesėkme ir kaip tyčia toji nesekmė ištinka tuomet, kai visai ne pro šalį būtų sublizgėti. Arba bent jau pagaminti kažką valgomo. Na pavyzdžiui namuose šimtus kartų gamintas spagetti carbonara brangiojo virtuvėje sulimpa, sukimba, lipa pro keptuvės kraštus, o galutinis variantas praktiškai prilygsta nebent makaronų košei... O vienas rimtesnių (ir graudesnių...) nepasisekimu buvo, kai bandžiau gaminti bulvių troškinį. Rezultatas - palikusi keptuvėje liūdnai kiurksoti vienišas bulves, aš demonstratyviai apleidau mūšio lauką, pasislėpiau po pagalve ir paskelbiau boikotą rimtiems patiekalams, o brangiausiajam pareiškiau, kad rytoj vakarienei šokoladiniai keksiukai. Nes juos gaminti moku.
Uogienė šį kartą. Bet esmę supratot :)
Slyvų uogienei su gvazdikėliais reikės:
pagaminta pagal "Virtuvė Nuo... Iki..." nr. 8 (27)
1kg slyvų
500g uogienių cukraus
1 arbatinio šaukštelio gvazdikėlių
Gaminame:
Slyvas nuplauname, pjauname pusiau, išimame kauliukus ir sutriname plaktuvu. Pilame į puodą, užpilame uogienių cukrumi ir verdame apie 30min, vis nugriebdami susidariusias putas. Tuomet suberiame gvazdikėlius ir paverdame dar 10min. Baigus virti uogienę supilame į sterilius indelius ir sandariai uždarome.
Sandra said...
September 3, 2011 at 8:37 PM
Paguodei :) na vadinasi ne man vienai čia taip :)
Viktorija said...
September 3, 2011 at 11:23 PM
Mano tinklaraštyje irgi iš pat pradžių vien saldumynai buvo, paskui kažkaip persilaužiau. Nors vis tiek, jų daugiausiai yra :)
Sandra said...
September 3, 2011 at 11:37 PM
Tai kad paprasčiau kažkaip su tais saldumynais ir nesekmių mažiau... O va jei vesčiau kokią statistiką, tai beveik neabejoju, kad mano pasisekusių ir nepavykusių rimtų patiekalų santykis jau minusinis darosi :)
Anonymous said...
September 4, 2011 at 11:58 AM
Uogienė superinė;) labai skani;)nesinori jos nei tepti kur nors, o tik kabinti su šaukšteliu kaip skaniausius ledus;)))
p.s.ji buvo suvartota per keletą valandų;))) L.
Sandra said...
September 4, 2011 at 12:46 PM
Kaip smagu girdėti kad patiko, jej! :)
Indrė said...
September 5, 2011 at 1:33 PM
Na juk rimtiems patiekalams reikia "priaugti", nes įprastai valgom blynus, kiaušinienes, bulves, o dėl svečių stengiamės, darom pyragus, sausainius :) dėl dauguma pradedam nuo saldėsių :)
Sandra said...
September 5, 2011 at 6:19 PM
Labai su tavim sutinku Indre, iš tiesų dėl svečių iš kailio neremės, o sau grįžę vakare po visų darbų greitosiomis ką nors pasigaminam, tai ir tos praktikos su saldumynais daugiau. Teisinuos taip sakant :)
Maisto Diletantė said...
September 7, 2011 at 6:08 PM
O vat slyvų uogienė, man kažkaip ne uogienė, nesuprantu aš jos skonio matyt.
Sandra said...
September 8, 2011 at 2:36 PM
Labai skonio reikalas tos uogienės, pvz man aviečių uogienė ne uogienė :)