Little World

Buvo savaitgalis

2012-02-21T18:31:00.001+02:00

Buvo toks savaitgalis. Šviesus ir gyvas. Kai visa laimė tilpo puodelyje kavos. Kai vaiskūs saulės spinduliai žaidė ant akmeninių sienų ir nesinorėjo keliaut namo. Kai išnaršėm dvi sendaikčių krautuves ir iščiupinėję visas lėkštes, puodelius, alavinius šaukštus ir senus baldus, nušalusiomis nosimis prisėdom sušilti. Kai trokšdami daugiau nuotykių bėgom į gamtą, lipom į kalnus, o paskui, susikibę už rankų, jau beveik sutemus, traukėme namo. Kai kirtom dar karštutėlę picą ir dalinomės dienos įspūdžiais. Žavingas tai buvo savaitgalis. Toks, apie kurį prisiminimai šildo geriau, nei puodelis karšto gėrimo. Turbūt, jei dabar palinkėčiau tokių nuostabių nedarbadienių, akmenimis užmėtytumėt? Bet.... Ką jau dabar :)

Bulviniai blynai su raugu

2012-02-16T12:50:00.001+02:00

Sako, jau greitai užgavėnės. Niekad nežinau, kada jos tiksliai būna, todėl žvilgterėjusi į kalendorių labai nudžiugau, kad su savo blynais dar spėjau. Šis receptas labai sudomino, tik vis nedrysau bandyt, nes paprastai su blynais man nesiseka. O dar ir tešla baisiai sudėtingai atrodė - tris dienas gamint! Betgi blynai su raugu ir dar bulviniai, nesu tokių ragavus, todėl smalsumas nugalėjo. Iš tiesų, nėra čia viskas taip sudėtinga, kaip atrodo. Tik rezultatas man neišėjo toks, koks turėjo būti pagal paveikslėlį prie originalaus recepto. Turėję būti lietiniai virto tiesiog dideliais blynais. Bet kad gardžiais, tai tikrai - švelniai juntamas bulvių skonis, prie kurio labai dera tas grybų padažas. Padažui, be abejo, geriau būtų visokios voveraitės, baravykai ir t.t., bet kai neturi, tai gerai ir parduotuviniai pievagrybiai :)

Sako, ši savaitė lietuviškų tinklaraščių savireklamai skirta. Kadangi vykusią praeitais metais pražiopsojau, tai sudalyvausiu šiemet. Štai čia - mano skaitomiausių sąrašas:

Citrinos Žievelė - nes į nuotraukas galima žiūrėti valandų valandas.

Vanilla Blonde - nes visuomet nustebina netikėtais receptais.

Food and Fun - nes dalinasi įspūdžiais apie kavines, barus, restoranus...

Gyvenimas yra smulkmenos - nes rašymo stilius nerealus!

100 dienų avantiūra Azijoje - nes apie keliones skaityti niekuomet nenuobodu.

Confiture de Framboises - nes labai mielas ir artimas.

Nutikimai - nes tai, kaip mato pasaulį, įkvepia.

Tiek šį kartą. Gardžių jums pusryčių.

Bulviniams blynams su raugu reikės:

pagaminta pagal "Gamink su manimi" p.226 // Žurnalų leidybos grupė 2011

raugui:

5-6 šaukštų miltų

vandens

žiupsnelio druskos

blynų tešlai:

6-7 šaukštų miltų

vandens

5 didesnių bulvių

padažui:

grybų (idealiai tiktų miško grybai, bet kadangi neturiu, naudojau pievagrybius)

2 šaukštų grietinės

1 svogūno

sviesto

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:

Prieš dvi dienas:

Iš raugui skirtų miltų, vandens ir druskos užmaišome tešlą. Turėtų būti skysta, tarsi lietinių. Dubenį uždengiame ir pastatome šiltai, nes tešla turi surūgti.

Iš vakaro:

Į paruoštą raugą smulkia tarka sutarkuojame bulves, dedame dar miltų, pilame šiek tiek vandens, kad tešla būtų nelabai tirštos grietinės konsistencijos ir paliekame uždengę per naktį, nes tešla dar turi pakilti.

Ryte:

Tešlą išmaišome ir kepame blynus. Vėliau pasiruošiame padažą: svogūną susmulkiname, dedame į keptuvę sviesto ir pakepiname svogūną. Grybus supjaustome, beriame į keptuvę ir leidžiame pasitroškinti. Tuomet dedame grietinę, pagariname druska ir pipirais, išmaišom ir dar kelias minutes pakepame. Tiekiame kartu su blynais. Skanaus!

p.s. aš taip dar nespėjau pabandyti, bet originalus receptas patarė dalį tešlos pasilikti, tuomet kepant blynus kitą kartą nereikės gaminti raugo.

Evoliucija

2012-02-10T16:41:00.000+02:00

Pirmąjį fotografavimui skirtą daiktą (situacijos, kuomet į rankas bruka savo ir prašo nufotografuot, nesiskaito) įsigyjau prieš 3 metus. Suveikė principas - kai neturi ir nereikia. Mano supratimas apie fotografiją tuo metu tilptų į sakinį - nusitaikom ir šaunam. Ir vėl, kai nemoki, tai atrodo, kad visos nuotraukos ir daromos tokiu principu. Laimei, šitoks įsivaizdavimas greitai subiro į gabalėlius. Pamenu, kai aptikau pirmuosius maisto tinklaraščius, atrodė, kad tokių nuotraukų tiesiog negali būti - tokios jos gražios man buvo.

Tai va su tuo pirmuoju fotoaparatu taip ir gyvenom, po truputį ėmiau domėtis, paskaitinėti visokius patarimus, kitaip tariant savišvieta užsiėmiau ir rezultatai pastebimai gėrėjo kol...jo nepraradau. Aš šiaip netikiu tokiom banalybėm, kad "nėra to blogo, kas neišeitų į gera", bet tą kartą nutiko būtent taip, ir mano rankose visai netrukus apsigyveno kitas, naujesnis ir geresnis. Kurį aš per maždaug du mėnesius visiškai išmaigiau ir supratau, ką galima su juo nuveikti, ir ko ne.

O fotografiją pamilau. Labai. Nors man dar mokytis ir mokytis. Jei kas dabar paklaustų, ar gaminu tam, kad fotografuočiau, ar fotografuoju todėl, kad gaminu, tikrai negalėčiau taip paprastai atsakyti. Turbūt viena negali būti be kito. Anyway, be galo džiaugiuosi ir mėgaujuosi tuo, ką dar tik atrandu. Viena didesnių svajonių - pasimokyti fotografijos gyvai, o ne tik virtualiai. Kadanors. Kaip nors :)

Trapios tešlos pyragas su uogiene

2012-02-09T15:00:00.001+02:00

Atostogos baigėsi, o su jomis kartu ir miegojimai iki pietų, naktiniai filmų žiūrėjimo seansai ir meditacijos prie viryklės. Užgriuvę rūpesčiai palieka mažai laisvo laiko ir dar mažiau jo lieka maisto gaminimui. Na kažką valgom savaime suprantama, bet tai ne visuomet tinka fotosesijoms. Beje, kalbant apie fotografiją. Pasigirt noriu.

Vieną vakarą kaži kaip man į galvą šovė mintis, kad namie turi būti kažin kur užkištas ir seniai pamištas senas senas fotoaparatas. Kiek senas? Na tiek, kad ant jo dar galima rasti rusiškų rašmenų. Tai va, pradėjau kapstytis po visokius ten užkaborius, sukėliau kalnus dulkių ir tarp visų kitų seniai nebenaudojamų daiktų radau jį - tą FED 5. O jau kiek laimės buvo! Na kad randi tai gerai, bet tai nereiškia, kad yra kas moka juo naudotis. O aš žmogus užsispyręs. Praleidom visą vakarą prie masinių informavimo priemonių, stengdamiesi išsiaiškinti visas tų svirtelių ir mygtukų paslaptis. Po poros valandų jau supratom kaip fokusuoti, vėliau išsiaiškinom, kokios juostos jam reikia.

Bet jau mielumas to daikto neišpasakytas! Jokios automatikos, viskas vyksta rankiniu būdu. Fotografuoti lauke dar nebandžiau, laukiu gero apšvietimo, bet savaitgalį tai būtinai būtinai bandysiu.

Užsišnekėjau. Pyragas? Pyragas geras. Labiausiai todėl, kad paprastas. Nors aš čia baisiai sudėtingai viską surašiau, pagamint tikrai nėra taip sunku. Tik formos reikia būtinai 23cm skersmens, tada tešlos užtenka ir pagrindui, ir viršui.

Trapios tešlos pyragui su uogiene reikės:

pagaminta pagal Smitten Kitchen

210g miltų
70g manų kruopų
2 kiaušinių
130g sviesto
100g cukraus + 2 šaukštų pabarstymui
mėgstamos uogienės
2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių
pusės arbatinio šaukštelio druskos

Gaminame:
Sviestą šiek tiek patirpiname mikrobangų krosnelėje, kad taptų maišomas šaukštu ir išsukame su cukrumi. Mušame kiaušinį, tešlą išsukame. Kito kiaušinio dedame tik trynį, vėl išmaišom. Atskirame dubenyje sumaišome miltus, manų kruopas, druską ir kepimo miltelius ir suberiame į kiaušinių ir sviesto mišinį. Tešlą suminkome rankomis.

Trečdalį tešlos atidedame į šalį, o likusią didesniąją dalį pirštais įklojame į sviestu pateptą 23cm skersmens kepimo formą. Mažesniąją tešlos dalį suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą. Kepimo formą su išklota tešla taip pat dedame į šaldytuvą. Laikome tol, kol tešla taps standi. Aš laikiau šaldymo kameroj apie 30min, buvo kaip tik.

Kai jau tešla sustings, traukiame abi tešlas iš šaldytuvo ir įjungiame orkaitę. Kaitinsime iki 190 laipsnių. Iš mažesniosios tešlos dalies iškočiojame ploną blyną ir išspaudžiame apvalias formeles. Kepimo formoje esančią tešlą tolygiai aptepame uogiene, ant viršaus užklojame išspaustas apvalias formas taip, kad jos persidengtų.

Pamenate tą likusį kiaušinio baltymą? Tai va, dabar mums jo prireiks. Baltymą išplakame iki baltų putų, juo aptepame pyragą. Galiausiai viską apibarstome cukrumi. Šauname į orkaitę ir kepame apie 25-30min. Pyragą patiekiame atvėsusį. Skanaus!

Tortellini sriuba su pomidorais

2012-02-02T13:27:00.001+02:00

Mano valgymai vyksta fazėmis. Iš pradžių buvo pyragų fazė, ją pakeitė kur kas saldesnė uogienių fazė. Paskui sekė mėsos, trintų sriubų... Na o dabar - makaronų. Taip skanu, kad negaliu atsilaikyt. Tai ir gaminu, kol dar niekas nesiskundžia. O šita sriuba yra tikrai gerai. Ypač kai taip šalta. Nors galiu pasižadėti, kad gaminsiu ir kai bus šilta, nes super greita ir gardi.

Tortellini sriubai su pomidorais reikės:
pagaminta pagal BBC Good Food

250g šviežių tortellini (naudojau įdarytus grybais)

400g konservuotų smulkintų pomidorų

200g šaldytų žirnelių

1 litro vištienos ar daržovių sultinio

1 svogūno

2 morkų

alyvuogių aliejaus

Gaminame:

Svogūną ir morkas nulupame ir supjaustome kubeliais. Pilame aliejaus į puodą, suberiame daržoves ir paliekame pasikepinti kol morkos suminkštės. Tuomet supilame sultinį ir žirnelius, sriubą užverdame, tuomet sumažiname ugnį ir paliekame pavirti apie 5-7min. Vėliau supilame pomidorus, sudedame tortellini ir paverdame dar 2min. Paragaujame, jei reikia pagardiname druska ir pipirais ir patiekiame. Skanaus!

Makaronai su brokoliais ir pesto padažu

2012-01-30T12:59:00.000+02:00

Dienos vis dar trumpos, bet ryškios, šviesios. Gal todėl ir gaminti norisi daugiau nei bet kada. Kai žinai, kad nulipus virtuvėn tave pasveikins ryto saulė ir nuspalvins tuos paprastus kavos puodelius švelniai rausva spalva. Kai žinai, kad niekur nereikia skubėti, kai gali dienas praleisti taip, kaip iš tikrųjų nori. Be jokių "reikia". Kai galima spoksoti į kailiais apsimūturiavusius praeivius, paskubomis žingsniuojančius gatve ir mėgautis šiluma, kurią suteikia tas saulės nuspalvintas kavos puodelis, įspraustas tarp delnų. Ne, namie ne nuobodu. Namie gera.

Šitai sunkiai galima būtų pavadinti receptu. Greičiau idėja lengviems pietums, kuri kilo, kai nepatiko Jamie makaronų receptas su brokoliais ir bulvėmis, rastas "Jamie Oliverio ministerijoje". Kažko man ten trūko. Ir tas kažkas, pasirodo, buvo sūris.

Makaronams su brokoliais ir pesto padažu reikės:

makaronų vamzdelių arba kitokių trumpų makaronų (tiek, kiek paprastai verdate vienam žmogui)

trečdalio brokolio galvos

2 šaukštų pesto padažo

fetos sūrio

Gaminame:

Makaronus sudedame į pasūdytą vandenį ir verdame pagal gamintojo instrukcijas. Likus 3min iki makaronams virti likusios laiko pabaigos, suskabome brokolį nedideliais žiedynais ir suberiame į puodą su makaronais. Baigus virti, nupilame vandenį, makaronus ir brokolius sukrečiame į dubenį ir sumaišome su pesto padažu. Fetos sūrį patrupiname ir pabarstome ant makaronų. Skanaus!

Žiemos pasakos ir sausainiai su uogiene

2012-01-29T12:39:00.000+02:00

Po ilgai trukusio priverstinio sėdėjimo namie, dabar man norisi gamtos. Daug. Ir visai nesvarbu, kad taip šalta, kad rizikuoju pavirsti ledo kubeliu. Man norisi gamtos. Todėl vieną šeštadienio rytą apsivilkau viską, ką turiu ir iškeliavom gamtos ieškoti. Buvo pašėlusiai smagu braidyti po sniego pusnis, berti snaiges nuo eglių šakų ir spėlioti, kuris anksčiau praras pojūčius visose galūnėse. O ten taip gražu - žydras krištolinis dangus, visiška tyla miško glūdumoje ir kartais pavyksta pamatyti, kaip neišlaikydamos sniego naštos šakos suvirpa ir pažeria žemėn tūkstančius purių snaigių...

O grįžus namo kas gali būti geriau už puodeliį kvapnios arbatos ir minkštus sausainius su vasaros prisiminimų kupina uogiene...

Sausainiams su uogiene reikės:
pagaminta pagal 101 Cookbooks

360ml miltų
160ml medaus
80g sviesto
180ml avižinių dribsnių
žiupsnelio druskos
1 citrinos žievelės
pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto
mėgstamos uogienės

Gaminame:
Sviestą ištirpiname mikrobangų krosnelėje. Medų šiek tiek pašildome, kad būtų skystas ir sumaišome su sviestu, vanilės ekstraktu su citrinos žievele. Kitame dubenyje sumaišome miltus su kepimo milteliais, druska ir avižiniais dribsniais. Supilame sausus produktus į sviesto ir medaus mišinį, išmaišome.

Tešlą galime palaikyti šaldytuve apie 30min, kad taptų standesnė, tuomet sausainiai ne taip labai plėsis kepant. Suformuojame rutuliukus iš tešlos, dedame juos ant skardos, išlotos kepimo popieriumi, įspaudžiame duobutes ir pridedame į jas uogienės. Kepame sausainius 180 laipsnių temperatūroje apie 15min, kol paruduos krašteliai. Paliekame atvėsti skardoje ir ragaujame. Skanaus!

Citrusinis pyragas su papuošimais

2012-01-26T13:03:00.000+02:00

Tenka pripažinti, kad mane kabina tokie citrusiniai pyragai ir ypač žiemą, turbūt dėl įsivaizdavimo, kad valgydama juos kažkiek vitaminų prikaupsiu ir visi virusai ir kitokie gyviai manęs iš tolo bijos. O gal kad švelniai jaučiamas rūgštumėlis padeda neužmigti žiemos miegu... Beje, šitam dar idealiai tiktų apelsinų cukatos. Bet jei neturit - ne bėda. Skonis nėra kažkuo ypatingas ar iš koto verčiantis. Pyragas tiesiog gardus. Būtent toks, kokio tikiesi, sumaišęs kiaušinius, cukrų, sviestą ir citrinų žieveles. Tik kitą kartą dėčiau truputį mažiau miltų, nes norėtųsi puresnio.

Citrusiniam pyragui su maskarpone reikės:

pagaminta pagal "Good Food. 101 Cakes and Bakes" p.58 // Random House 2004

pyragui:

175g sviesto

175g cukraus

3 kiaušinių

2 šaukštų aguonų

2 nutarkuotų apelsinų žievelių

2 nutarkuotų citrinų žievelių

2 stiklinių miltų

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių

viršui:

125g maskarponės arba kreminės varškės (creem cheese)

1 apelsino ir 1 citrinos sulčių

1 apelsino ar citrinos žievelių

cukraus pudros

Gaminame:

Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi iki purios masės. Po vieną įmušame ir išsukame kiaušinius. Suberiame aguonas, nutarkuojame ir įmaišome į tešlą citrusinių vaisių žieveles, išmaišome. Suberiame miltus su kepimo milteliais, adar kartą išmaišome.

Pilame tešlą į kepimo popieriumi išklotą formą (kepiau 23cm apvalioje formoje) ir kepame apie 35-40min. Ar pyragas iškepęs patikriname įsmeigdamai medinį pagaliuką - ištraukus jis turi būti neaplipęs tešla.

Kol pyragas kepa, pasiruošiame viršų. Kreminę varškę sumaišome su apelsino ir citrinos sultimis iki vientisos masės. Pyragui atvėsus, aptepsime ja viršų (ir šonus jei norime), ant viršaus pabarstome apelsino ar citrinos žievelių. Beje, gamindami kremą, ragaukite. Man norėjosi kad jis būtų saldesnis, todėl įmaišiau cukraus pudros.

Kreminė bulvių ir porų sriuba

2012-01-24T13:23:00.000+02:00

Vajei kaip aš šito laukiau. Kol galėsiu pasakyti, kad jau viskas, visi nelemti egzaminai išlaikyti ir pagaliau galiu sau atostogauti. Tingėti be jokių sąžinės priekaištų, pažiūrėti krūvą mielų romantiškų filmų, praslampinėti po namus su pižama iki pusiaudienio, prikepti krūvas sausainių - va dar keli punktai prie tokio sąrašiuko ir jau žiūrėk aktyvus laisvalaikis gaunasi. Ir aš visai nieko prieš jį neturiu, tik tas reikalauja prekinės ar bent jau patenkinamos išvaizdos, kurios dabar negaliu pateikti (dar prieš paskutinį egzaminą kaži kokiom raudonom dėmėm žandukus išbėrė).

O belaukdama kol atgausiu įprastinę išvaizdą, verdu sriubas. Ir rašausi pasižadėjimus naujiems metams. Kurie yra gerokai pavėluoti, žinau, bet kaip ir sakiau, naujieji man iš tiesų prasideda tik po sesijos. Taigi pasižadėjau būti drąsi. Ir daugiau atrasti. Nebijoti išlįsti iš savo apkasų, iškišti galvą laukan ir apsidairyti. Ir matyti tai, kas yra, o ne tai, ko trūksta.

Bulvių ir porų sriubai reikės:
pagaminta pagal BBC Good Food

5 vidutinio dydžio bulvių
2 porų stiebų
1 vidutinio svogūno
50g sviesto
500ml vištienos sultinio
140ml grietinėlės
120ml pieno
druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:
Bulves nuskutame, supjaustome 1cm dydžio gabalėliais. Poro baltąją dalį supjaustome pusžiedžiais. Svogūną susmulkiname. Į puodą dedame sviestą, leidžiame jam ištirpti, tuomet suberiame daržoves, išmaišome ir patroškiname ant vidutinės ugnies apie 10min arba kol daržovės suminkštės.

Tuomet supilame sultinį, sriubą užverdame, sumažiname ugnį ir paliekame virti apie 5-7min. Baigus virti, sriubą sutriname plaktuvu, supilame grietinėlę ir pieną, išmaišome, pagardiname druska ir pipirais ir patiekiame. Skanaus!

Švieži fettuccini su kumpio ir apelsinų padažu

2012-01-22T12:54:00.001+02:00

Tai yra skanu. Tai yra taip skanu, kad kai gaminau pirmą kartą visą pakelį taip paruoštų makaronų suvalgiau viena pati. Labai tikėtina, kad jums irgi taip nutiks. Ir žinau, kad čia nėra nieko ypatingo. Tiesiog švieži makaronai (būtinai būtinai švieži, nes su džiovintais skonis visai ne toks), truputis kumpio sodriame grietinėlės padaže ir apelsino sultys, kurių galima ir nedėti jei nenorite, bet jos suteikia malonų ir netikėtą prieskonį. O visa tai kartu yra tiesiog...niam...

Šviežiems fettuccini su kumpio ir apelsinų padažu reikės:
pagaminta pagal Epicurious

pakelio šviežių makaronų
1 apelsino
kumpio (naudojau pancetta)
grietinėlės
sviesto kepimui
tarkuoto parmezano
druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:

Makaronus išverdame pagal gamintojo instrukcijas pasūdytame vandenyje. Sviestą ištirpiname keptuvėje, kumpį supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais ir pakepiname. Pilame grietinėlę, išspaudžiame apelsino sultis, nutarkuojame žievelę, išmaišome ir minutę kitą patroškiname. Tuomet sudedame makaronus, išmaišome ir dar šiek tiek pakepiname. Pabarstome pipirais ir tarkuotu sūriu ir patiekiame. Baigta, skanaus!

Vyšnių ir migdolų keksiukai

2012-01-17T12:24:00.000+02:00

Kaip mane žavi tokios dienos. Paprastos, geros. Kai išėjus į lauką pasitinka ne be atodairos pliaupiantis lietus, o skruostus bučiuojantys saulės spinduliai. Ir nei jokių maljorkų anei graikijų tada nereikia, nes yra gerai čia. Nes žinai, kad visai netrukus prasidės atostogos ir galėsi išpildyti keletą troškimų, kaip antai išsivirti termosą arbatos, prisikepti keksiukų, pasidaryti kalną sumuštinių ir surengti žieminį pikniką parke. Kad ir dabar, šiek tiek pavargusiomis akimis spoksau į saulės zuikučius, žaidžiančius mano lange, stebiuosi balto sniego debesiu, kurį supūtė vėjas ir tiesiog džiaugiuosi. Kad viskas yra taip.

Vyšnių ir migdolų keksiukams reikės:
pagaminta pagal Beatos Virtuvė

200g miltų
60-70g sviesto
6 šaukštų cukraus
100g džiovintų vyšnių
100g razinių
1 banano
100ml kefyro
2 kiaušinių
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
migdolų drožlių pabarstymui

Gaminame:

Kiaušinius išsukame su cukrumi. Supilame ištirpintą sviestą ir kefyrą, išmaišome. Bananą susmulkiname kubeliais, dedame į tešlą, supilame vyšnias ir razinas, išmaišome. Galiausiai supilame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir dar kartą išmaišome. Dedame tešlą į popierinėmis formelėmis išklotą skardą, keksiukus apibarstome migdolų drožlėmis. Kepame 190 laipsnių temperatūroje apie 25 min. Ar keksiukai iškepę patikriname įsmeigdami medinį pagaliuką - ištraukus jis turi būti neaplipęs tešla. Skanaus!

Makaronai su jautiena ir daržovėmis

2012-01-14T12:43:00.000+02:00

Jau kaip aš čia visko pasiilgau! Norėjau sakyt, kad labai ilgai nerašiau, bet tada užmečiau akį į paskutinio įrašo datą - vos prieš savaitę tai buvo! Tikrai? O man rodos, kad rašiau prieš kokį mėnesį... Anyway. Šis įrašas bus apie patiekalą, kuriuos vadinu viens-du-trys, mat dėl laiko stokos tokie dabar vyrauja mano virtuvėje. Greitai paruošiama, gardu, ir tikrai rekomenduoju pabandyti su visais padažais.

Makaronams su jautiena ir daržovėmis reikės:

pagaminta pagal "Gamink su manimi" p.109 // Žurnalų leidybos grupė 2011

2 didelėms porcijoms

500g - 600g ilgų makaronų arba paprasčiau sakant - tiek, kiek įprastai verdate dviems žmonėms
300g jautienos
pusės brokolio galvos
1 pomidoro
ketvirtadalio cukinijos
2 morkų
sojų padažo
žuvų padažo
mėgstamo aštraus padažo
aliejaus kepimui
druskos ir grūstų juodųjų pipirų

Gaminame:
Makaronus išverdame pagal gamintojo instrukcijas pasūdytame vandenyje. Jautieną supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais. Morkas nuskutame ir supjaustome kubeliais, cukiniją giežinėliais, brokolį suskabome smulkiais žiedynais, pomidorą supjaustome kubeliais.

Į gerai įkaitintą keptuvę su aliejumi dedame mėsą, kelis kartus ją pamaišome ir tuomet pilame padažus, maždaug po valgomąjį šaukštą kiekvieno, pabarstome druska ir pipirais, viską išmaišome. Sumažiname ugnį, keptuvę uždengiame ir leidžiame mėsai pasitroškinti apie 5min. Tuomet suberiame visas daržoves, išmaišome ir troškiname apie 10min arba kol daržovės suminkštės. Jei visas keptuvės turinys per daug išsausės, pilame dar padažo.

Baigus troškinti, sudedame į keptuvę makaronus, viską išmaišome ir patiekiame. Skanaus!

Vištiena, kepta su ožkos sūriu. Ir truputis rudens

2012-01-06T18:59:00.000+02:00

Mano dienos šiuo metu daugiau mažiau panašios. Galvoje minčių raizgalynė. Padorų sakinį suregzti darosi sunku, kai esi miegojęs kokias keturias valandas. Liežuvis neklauso, bet nesijaučiu nelaiminga. Norisi eiti, daryti. Nesinori sustoti. Nei jei tie mano darymai maži. Nusipirkti rankinę. Ką nors nuveikti su šaldytuve gulinčia višta. Nunešti knygas į biblioteką. Paskanauti šviežių croissants. Įgyvendinau beveik viską. Net apsnūdusį rudenį nufotografavau. Liko tik pasidalinti.

Vištienai su ožkos sūriu ir čiobreliais reikės:

pagaminta pagal Good Food 101 One-pot Dishes p.48 // Random House 2006

3 vištos ketvirčių

100g ožkos sūrio

300g smulkiavaisių pomidorų

alyvuogių aliejaus

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

šlakelio balto vyno

saujos džiovintų čiobrelių

Gaminame:

Ožkos sūrį dedame į dubenį ir sumaišome su keliais šaukštais džiovintų čiobrelių. Vištos ketvirčius įtriname druska ir juodaisiais pipirais, atlaisviname odelę ir po ja rankomis pakišame ožkos sūrio. Paspaudžiame, gražiai išlyginame ir dedame ketvirčius į kepimo indą.

Pomidorus pjauname per pusę ir išdėliojame kepimo inde aplink vištos ketvirčius. Viską apšlakstome aliejumi ir, jei turim, baltu vynu, pabarstome čiobreliais. Kepame 190 laipsnių temperatūroje apie 30 min. Skanaus!

Beje, šiam receptui galima naudoti ir vištos krūtinėlę. Viską darysime taip pat, tik krūtinėlę įpjausime per vidurį išilgai ir ožkos sūrį dėsime į vidų.

Kavinių apžvalgos: Gourmet Pizza

2012-01-03T23:47:00.000+02:00

Kad jau taip žodžiai liejasi laisvai iš manęs šįvakar, tai ta proga sumaniau ir apie kavinę papasakoti. Šiaip nesu aš nei ekspretė kokia ir tikrai nepretenduoju ja tapti. Čia bus tik subjektyvi kliento nuomonė, taip sakant. O apie Vilniaus kavines mintis parašyti kilo dar vasarą, kai mane traukte traukė visos mažos kepyklėlės ir norėjosi tik ragauti ir ragauti. Iš tiesų, nesu labai didelė vaikšiotoja po visokius restoranus, juk dažniausiai valgoma namie, todėl rausdavau kokiam svečiui paklausus, kur galima būtų skaniai pavalgyti, ir nedrąsiai numygdavau kokią piceriją. Gėda pelėda taip, sutinku. Tai va štai, mano pirmas blynas - Gourmet Pizza. Nebus labai prisvilęs tikiuosi.

Tik įžengus pro duris, nustebina interjeras: ryškūs spalvingi stalai, tapytos sienos, jauki ir maloni aplinka. Aptarnavimo būdas - savitarna. Apie tai perspėja ir lipdukas ant stalo, skelbiantis: "nelik alkanas, maistas prie baro". Aiškumas man patinka. Keliaujame prie baro - prekystalio. Mus pasitinka maloni pardavėja, kuri mielai papasakoja apie patiekalų sudėtį, parekomenduoja kelis pačius pačiausius.

Nesame labai išalkę, todėl žvilgsnis krypsta į sriubas ir pirmasis ragautas patiekalas - trinta artišokų sriuba (6 lt.). Patiko. Gardi, tiršta. Tik vienas trūkumas - bevalgat vis kliuvo kaži kokie matyt nesutrintų artišokų skuteliai. Manyčiau reikėjo sriubą prieš patiekiant per kokį sietelį pertrinti, nes tie dalykėliai malonumo nesuteikė.

Desertui nutariau išbandyti citrinų tiramisu (6 lt.) ir puodelį latte kavos (vidutinio dydžio puodelis 5,50 lt.). Nors padavėja tiramisu ištraukė iš šaldytuvo ir aš jau maniau, kad bus beviltiškai pasenęs, bet skonis maloniai nustebino. Tik biskvitas galėtų būti kiek puresnis, bet lengvas citrinų skonio kremas ir kelios citrinų skiltelės ant viršaus susivalgė tikrai skaniai.

Mano kompanionas kaip antrą patiekalą nutarė ragauti picos gabalėlį su kumpiu ir pomidorais (5 lt.). Ragavau ir aš - gabalėlis kaip gabalėlis, nieko labai ypatingo. Skanu, tik padas nelabai man patiko, mat esu prisiekusi plonapadžių picų gerbėja, o šis buvo nei storas, nei plonas, greičiau neapsisprendęs. Beje, picų ten kokių tik norite: vegetariškų ir pritaikytų mėsėdžiams, su balažanais ar porais, su kumpiu ar saliamiu. Bet va ko pasigedau, tai įvairesnių užkandžių. Ko nors nepiciško galbūt, nes prekystaliai jomis tik nukrauti.

Duoklė gurmanams - didžiulės lentynos su padažais, aliejais ir užtepais. Radom ir duonos lazdelių, net vyšnių garstyčių (norėčiau paragauti). Apibendrindama galiu pasakyti, kad šį maitinimo įstaiga labiau orientuojasi į tuos, kurie užbėga papietauti per pietų pertrauką ir jei norėsite ištaigingos pikantiškų patiekalų vakarienės geriau čia neikite. O aš būtinai sugrįšiu paragauti makaronų. Ir salotų dar, nes sakė skanios. Tiesa, būtų įdomu pastebėti, kaip čia viskas dieną atrodo, kai užgula išalkę dėdės su kostiumais. Mat mes lankėmės vakare, kai buvo apsėsti vos keli staliukai. Būna tokių kavinių, kur nesinori eiti, jei žmonių nėra. O ši ne tokia. Čia miela ir jauku tiesiog pasisėdėti su draugais prie puodelio arbatos, tuo labiau, kad pro didelius langus atsiveria vaizdai į Gedimino prospektą.

Adresas: Gedimino pr. 52/ Rotundos 1, Vilnius

Šiaip. Nes kartais norisi pasikalbėti.

2012-01-03T17:36:00.000+02:00

Ką veikiu? Daug mokaus. Mažai valgau. Dar mažiau gaminu. Įsimylėjau juodai baltą fotografiją. Vakarais einu pasivaikšioti. Apsidžiaugiu pro miesto spalvų ir šviešų maišalynę išvydusi žvaigždes. Mėgaujuosi retai skanaujamu kavos puodeliu. Ne tos, namie virtos, bet tikros kavos, su balta tiršto pieno puta ir švelniai juntamu sirupo skoniu. Vieno tokių ragavimų metu atrasta labai gardi Voverių kava su kepintų lazdyno riešutų sirupu iš Coffee Inn. Ar ragavot? Norimų išbandyti receptų skaičius didėja geometrine progresija. Tikiuosi, kad jau greitai kuris nors išvys dienos šviesą.

Slyvų ir kakavos uogienė ir dar šis bei tas

2011-12-28T15:05:00.000+02:00

Nebus nei labai ilgo senųjų metų aprašymo, nei verksmingo jų gailėjimo. Nebus ir pasižadėjimų naujiesiems. Tiesiog pasakysiu, kad anie buvo kitokie ir buvo geri.

Vos nepamiršau, dar buvo kelionė. Iš kelionės nuotraukų tai buvo ir anksčiau, bet va apie kavinę ir nepapasakojau. Dabar susiėmiau, kad ne per daugiausiai ir žinau, o tik tai, kad ji įsikūrusi anksčiau veikusiame kino teatre. O vakarais ir dabar rodomi kino filmai dižiuliame ekrane. Taip, nekokia iš manęs maitinimo įstaigų apžvalgininkė, bet jūs patys pažiūrėkit, kaip čia viskas gražu... Nors buvau aš ten vos pusvalandį ir ragavau tik kavą, ta retro nuotaika lydėjo dar ilgai. Kur visa tai? MažameViandeno miestelyje Luksemburgo pasienyje. Jei būsit, būtinai užeikit.

Grižtam čia. Keista, bet nepamenu, kada paskutinį kartą tikrai rimtai švenčiau naujuosius. Gal kad studijuojant tapo įprasta, kad naujieji man prasideda po sesijos, tai reiškia sausio pabaigoje. Ir šį kartą bus viskas kaip anksčiau: taurė šampano laikrodžiui mušant paskutinius dūžius, greitas pakšt į skruostą švenčiantiems ir knygos knygos knygos...

O retas pertraukėles prie kavos puodelio saldinu riekele duonos ir uogiene. Apie kurią buvau visai pamiršus, kol brangusis nuobodžiaudamas neįlindo į spintelę ir rodydamas į keistos rudos masės pilną stiklainį nepaklausė "kas čia?". O čia mano uogienė, kurią viriau vasarą, prisipirkusi už pusę kainos parduodamų slyvų ir norėdama ko nors kitokio, nes slyvų ir gvazdikėlių derivatas jau buvo užėmęs didžiąją uogienių lentynos dalį. Toli ieškoti nereikėjo, nes viename "Virtuvė Nuo...Iki..." numerių puikavosi slyvų ir kakavos uogienės receptas.

Slyvų ir kakavos uogienei reikės:
pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki..." 8 (27)

1kg slyvų
300-500g uogienių cukraus priklausomai nuo to, kokio saldumo norite
1 vanilės ankšties
3-4 šaukštų kakavos (naudojau 98 proc.stiprumo)

Gaminame:
Slyvas nuplauname, pjauname pusiau ir išimame kauliukus. Slyvas suberiame į puodą, sutriname plaktuvu iki tyrelės, beriame cukrų ir užverdame. Sumažiname ugnį, įdedame išilgai pusiau perpjautą vanilės ankštį, beriame kakavą ir išmaišome. Paverdame ant vidutinės ugnies apie 15-20min. Jei uogienė bus labai tiršta, įpilame stiklinę vandens. Baigus virti, išimame vanilės ankštį ir išpilstome į sterilius indelius. Skanaus!

Kalėdų receptai: kepta višta su obuolių padažu

2011-12-24T15:23:00.000+02:00

Niekuomet negalvojau, kad kada nors teks Kūčių vakarienę ruošti pačiai. Žinau, naivu, bet mano močiutė gamina tiesiog nuostabiai ir visuomet galvojau, kad už visą šventinį maistą tikrai nebūsiu atsakinga aš viena. Bet va šiemet Kalėdas švenčiam dviese, tai neliko nieko kita, kaip suruošti viską pačiai.

Ir mūsų stalas toks pakankamai asketiškas bus, nes vadovaujuosi nuostata, kad prie jo sėdamasi ne prisiryti iki nepasikėlimo, o pabendrauti ir pasidalinti. Kadangi tų besidalinančiųjų šiemet tik du, nenorėjau ko nors baisiai didelio kepti ir paskui mėnesį valgyti, todėl rinkausi kepti vištą. Ir labai sudėtingo recepto nenorėjau (na niekad nenoriu), todėl rinkausi tai, kas nesėkmių riziką sumažintų iki minimumo. Taigi jūsų teismui - mano paprasta Kalėdinė višta, kurią patieksiu kartu su obuolių padažu ir virtomis bulvėmis. Žinau, kad jūsų paukščiai jau laukia kada bus pašauti į orkaites, bet galbūt šis receptas pasitarnaus ruošiant naujųjų metų sutikimo vaišes arba tiesiog savaitgalio pietus.

Keptai vištai reikės:

pagaminta pagal J.Oliver "Jamie Oliverio ministerija" p.196 // Alma Littera 2010

1 vištos (mano svėrė 1,5kg)

2 morkų

2 saliero steibų

2 svogūnų

1 česnako galvos

alyvuogių aliejaus

druskos ir grūstų juodųjų pipirų

šviežių prieskoninių žolelių (čiobrelių, rozmarinų)

1 citrinos

Gaminame:

Daržoves tik nuplauname, neskutame ir nelupame, o supjaustome stambiais gabalais ir dedame į kepimo indą. Česnako galvą suskabome skiltelėmis ir taip pat įmetame į kepimo indą. Daržoves apšlakstome alyvuogių aliejumi.

Vištą ištraukiame iš šaldytuvo likus pusvalandžiui iki kepimo. Ją gausiai įtriname druska ir grūstais juodaisiais pipirais. Citriną subadome peiliu ir kartu su sauja šviežių prieskoninių žolelių kišame į vištos ertmę. Vištą dedame į kepimo indą ant daržovių, apšlakstome aliejumi ir kepame 200 laipsnų temperatūroje apie 1,5 val. Prieš patiekdami ištraukiame citriną su žolelėmis, o vištą supjaustome.

***

Obuolių padažui reikės:

pagaminta pagal J.Oliver "Jamie Oliverio ministerija" p.210 // Alma Littera 2010

3 obuolių

pusės apelsino

50g cukraus
1 šaukšto sviesto

kelių žiuspnelių malto cinamono, gvazdikėlių ir muskato riešuto

Gaminame:

Obuolius nuskutame, išimame sėklas ir supjaustome kubeliais. Į puodą dedame sviestą, suberiame prieskonius ir cukrų, nutarkuojame apelsino žievelę ir išspaudžiame sultis. Kaitiname ant nedidelės ugnies, kol sviestas ištirps. Tuomet suberiame obuolius, puodą uždegiame ir kaitiname ant vidutinės ugnies vis pamaišydami apie 20-25min, kol susidarys minkštas padažas su gabalėliais. Paragaujame ir, jei reikia, įberiame dar cukraus. Skanaus!

Belaukiant. . .

2011-12-21T13:36:00.000+02:00

Dovanos suvyniotos ir saugiai paslėptos laukia tos nakties, kai galėsiu nusėlinti į svetainę ir padėti jas po eglute. Kakavos ir pieno atsargos papildytos. Patiekalų receptai išsirinkti. Galima minutėlę atsipūsti ir tyliai laukti. Jos ateis.

Gražių švenčių visiems!

Kalėdų receptai: paskutinės minutės dovanos

2011-12-19T14:26:00.000+02:00

Jei jums tikrai baisu šiuo metu kelti koją į prekybos centrą, knibždėte knibždantį skubančių, lekiančių ir perkančių, o sąžinė graužia, kad dar keliems draugams neturite dovanų, jei jums nuo viso to kalėdinio erzelio norisi palįsti po lova ir dar vienos nesėkmės virtuvėje tiesiog būtų per daug, siūlau "pasigaminti" tokį dovanų šokoladą. Paprasčiau nebūna - ištirpinam, supilam, pabarstome ir dedam sustingi. O tada sulaužom, suvyniojam, įrišam į gražius maišelius ir džiaugiamės išgirdę širdį glostančių liaupsų.

Dovanų šokoladui reikės:

pagaminta pagal Beatos virtuvė

350g juodojo šokolado

100g balto šokolado

mėgstamų džiovintų vaisių ir riešutų (naudojau spanguoles ir žemės riešutus)

Gaminame:

Juodąjį šokoladą ištirpiname karšto vandens vonelėje. Pilame jį į kepimo popieirumi išklotą skardą ir tolygiai paskirstome, bet kad sluoksnis nebūtų labai plonas. Tuomet užberiame džiovintų vaisių ir riešutų. Ištirpiname baltąjį šokoladą ir jį užpilame ant juodo, galima ir šaukštu viską palyginti, kad būtų marga šokolado plytelė. Dedame į šaldytuvą ir palaikome apie 1val, kol šokoladas sustings. Tuomet belieka tik sulaužyti norimomis porcijomis ir dovanoti :)

Citrinų pyragas su aguonomis

2011-12-18T20:05:00.000+02:00

Norėjau parašyti ką nors gražaus ir įsimintino. Bet tiesa tokia, kad visiems kada nors būna dienų, kai jautiesi kažkoks ne toks ir ne taip, kai viskas krenta iš rankų, kai jaučiuosi priaugusi keliasdešimt kilogramų (ant svarstyklių tikrintis nelipu, per daug baisu), mokslai neįdomūs ir nemieli, o jei dar koks spuogas ant kaktos išauga, ar garbana neklauso...

Tada pasislepiu apsmukusiame megztinyje, traukiu iš spintos savo kalėdines šlepetes (taip, taip, kalėdines, nes tos raudonos elnių nosytės magiškai priverčia nusišypsoti) ir pėdinu išsivirti kakavos. Susisupusi į dovanų gautą vyšnių spalvos antklodę, šalia išrikiuoju kulinarines knygas ir imu šniukštinėti, belaukdama jos didenybės įkvėpimo. Nors ir taip žinau, kad kepsiu ką nors iš pyragų serijos. Ir ką nors paprasto.

Citrinų pyragui su aguonomis reikės:
pagaminta pagal J.Oliver "Gimęs gaminti" p. 383 // Alma Littera 2010

120g kambario temperatūros sviesto

120g cukraus
4 kambario temperatūros kiaušinių
1 šaukšto aguonų
2 citrinų sulčių ir žievelės
2 stiklinių miltų
2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių

Gaminame:

Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame ir išmaišome kiaušinius. Į tešlą nutarkuojame citrinų žievelę, išspaudžiame sultis, suberiame aguonas ir išmaišome. Suberiame miltus ir kepimo miltelius, išmaišome.

Tešlą supilame į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 35 - 40 min. Tik svarbu neperkepti, antraip bus sausas. Ar pyragas iškepęs patikriname įsmeigdami ploną medinį pagaliuką - ištraukus jis turi būti neaplipęs tešla. Iškepusį pyragą atvėsiname formoje ir ragaujame. Skanaus!

Kalėdų receptai: meduoliniai sausainiai

2011-12-14T14:01:00.000+02:00

Kartais man būtinai reikia, kad viskas būtų būtent taip, kaip įsivaizduoju. Nors dažniausiai tos svajonės jokia logika nepagrįstos, dažniausiai neturiu žalio supratimo kaip jas įgyvendinti ir paskui pykstu ant visų ir visko, kai nebūna taip, kaip reikia. Dažniausiai. Tik yra viena išimtis - Kalėdų rytas. Jau seniausiai esu prisisvajojus, koks jis turi būti, kaip turi būti ir esu tikra, kad man pavyks tai įgyvendinti. Net planą turiu.

Kalėdoms a la moi reikia:
- tikros mišku kvepiančios eglės. Į medžioklę ruošimės savaitgalį. Žaisliukai garaže. Gyvenime nebuvau ten nulipus viena. Reiks kažkaip pačiai susidoroti su visomis signalizacijomis ir atkapsyti tą dėžę...kaip ji ten atrodė?

- pūgos už lango. Na čia jau nieko negaliu padaryti, belieka tik kumščius laikyti ir labai labai norėti.

- rasti būdą, kaip nesusidurti su kitu kalėdų seneliu, sliūkinančiu naktį ir dedančiu dovanas po eglute. Mm...

- ...kad sausainiai nesusviltų ir pyragai iškiltų. Stengiuosi, praktikuojuosi (žr. receptą). Šitie skanučiai ir traškūs, tik keistas dalykas su tešla nutiko. Kai palikau šaldytuve sustingti, grįžusi radau akmens kietumo gumulą. Šiaip taip pavyko man ją sutrupinti, tik jau niekaip nebelipo viskas, todėl įmušiau kiaušinį ir tada jau viskas gerai buvo.

- pačių gražiaučių Kalėdinių dainų. Pirmosios mano sąraše: Cris Rea - Driving Home for Christmas , Dean Martin - Let it Snow , Cirque du Soleil - Alegria , Ella Fizgerald - Have yourself a Merry Little Christmas .

- ir...tikiuosi, nieko nepamiršau?

Meduoliniams sausainiams reikės:

pagaminta pagal "Metai Beatos virtuvėje" p.28 // Laisvos Valandos 2010

125g sviesto

100g medaus

200g cukraus

3 stiklinių miltų

5 šaukštų pieno

1 kiaušinio

po 1 arbatinį šaukštelį cinamono, malto muskato riešuto, maltų gvazdikėlių, kardamono ir malto imbiero

Gaminame:

Cukrų, sviestą, medų ir pieną sudedame į puodą, suberiame visus prieskonius ir kaitiname ant silpnos ugnies nuolat maišydami kol užvirs. Paverdame apie 2 min, nukeliame nuo ugnies.

Tokį sirupą šiek tiek atvėsiname ir supilame į dubenį su miltais, išmaišome ir užminkome tešlą. Tešlą paliekame atvėsti. Kai atvės, įmušame kiaušinį ir dar kartą viską išminkome. Tešlą suvyniojame į maistinę plėvelę ir padedame į šaldytuvą kokiai valandai, kad sutvirtėtų.

Kai tešla išbus šaldytuve reikiamą laiką, jau galima ją kočioti. Pabarstome stalą miltais ir iškočiojame ploną blyną (geriau plonesnį nei 5mm). Išspaudžiame formeles, sausainius atsargiai perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 12-15min. Kadangi sausainiai ploni, kyla grėsmė jiems labai greitai sudegti, todėl nepaliekame sausainių be priežiūros. Iškepusius paliekame atvėsti skardoje. Galima ir glajų dar pasigaminti. Vienas paprastesnių - iškepusius ir atvėsusius sausainius aplieti ištirpintu baltu šokoladu. Kaip ir viskas, skanaus!

Kalėdų receptai: dovanoti skirtas aliejus su prieskoninėmis žolelėmis

2011-12-12T16:20:00.000+02:00

Kiekvienais metais, gruodžiui tik imus skaičiuoti pirmąsias dienas, pradėdavau džiaugsmingai žioplinėti po parduotuves, ieškodama dovanų namiškiams. Kodėl visu mėnesiu anksčiau? Nes man labai nepatinka paskutinėmis dienomis nusidriekiančios kilometrinės eilės prie kasų, iššluoti prekystaliai ir besistumdančių suirzusių pirkėjų minios, vedamos tik vieno tikslo - pirkti. Man toks masinis pirkimas "iš reikalo" niekuomet nebuvo prie širdies. Todėl kone visą mėnesį skirdavau dovanų paieškai, stengdamasi kiek galima labiau sužavėti gavėją ir rasti tai, kas būtent tam žmogui patiktų.

Tačiau šiemet nusprendžiau maištauti, nepasiduoti visuotinei vartotojiškumo manijai ir dovanoti ką nors home made. O kadangi nemoku piešti, drožinėti ar megzti, tai nusprendžiau, kad šiemet kalėdų dovanomis taps mano pačios gaminti kepiniai - sausainiai, pyragai, duonelės, vasarą virtos uogienės. Šį tą įsigyti vis dėlto teks, kad ir pvz.arbatas ir kavas. Mielai ir pati prisidžiovinčiau, bet čia jau iššūkis vėlesniam laikui, kai suaugsiu ir išmoksiu tinkamai žoleles rinkti. O kol kas bus gerai ir pirktinės.

Taigi sumaniau paruošti kelis didesnius ir kelis mažesnius tokių dovanų rinkinėlius, kurių visų sudėtis turėtų būti skirtinga. Tačiau pagrindinis komponetas žinoma yra meduoliniai sausainiai (receptas vėliau).

Idėjų, kaip suvynioti tokias dovanas turbūt rasite devynias galybes, tačiau mano planas gana paprastas, tik įgyvendinti jam prireikė laiko, nes pasirodo nėra taip lengva rasti paprastą rudą vyniojamąjį popierių be jokių angeliukų ir eglučių, o medžiodama maišelius sausainiams tikriausiai visą miestą išnaršiau. Bet dabar pasiruošimai baigti, visos reikiamos priemonės drybso svetainėje ant stalo tik ir laukdamos, kada gi bus panaudotos. Todėl ilgai nelaukus pirmasis dovanoti skirtas receptas - dviejų rūšių aliejus su prieskoninėmis žolelėmis.

Aliejui su rozmarinais reikės:

pagaminta pagal "Dovanos iš virtuvės" p.146 // Laisvos valandos 2010

300ml alyvuogių aliejaus

2-3 šakelių šviežių rozmarinų arba čiobrelių

Gaminame:

Į butelį, kuriame ir dovanosime aliejų, sudedame rozmarinų arba čiobrelių šakeles. Puode ant silpnos ugnies pašildome aliejų ir supilame į butelį ant žolelių. Užkemšame ir laikome vėsioje vietoje apie 2 savaites iki dovanojimo. Tokį aliejų vartoti galima keletą mėnesių.

***

Aliejui su bazilikais ir saulėje džiovintais pomidorais reikės:

pagaminta pagal "Dovanos iš virtuvės" p.148 // Laisvos valandos 2010

500ml alyvuogių aliejaus

25g šviežių bazilikų

4 puselių saulėje džiovintų pomidorų

Gaminame:

Į stiklainį sudedame per pusę perpjautas pomidorų puseles ir bazilikų šakeles. Užpilame aliejumi, sandariai uždarome ir gerai sukratome. Laikome vėsioje tamsioje vietoje 2 savaites, kasdien vis pakratydami stiklainį. Prieš dovanodami aliejų perkošiame, supilame į dovanoti paruoštą butelį, įmetame šakelę bazilikų ir kelias pomidorų puseles.

Šiltas daržovių troškinys ir penktadienio vakaro nuotykiai

2011-12-10T14:57:00.000+02:00

Niekuomet nesu buvusi Trakuose žiemą, todėl praleisti penktadienio vakarą ten atrodė puiki mintis. Tik va nemaloniai nustebino tai, kad teko klaidžioti tamsoje po ištuštėjusį miestelį, vėjui žnaibant skruostus, vis stengiantis rasti dar tebedirbančią kibininę. O juk nebuvo ir taip labai vėlu. Deja, daugiau nei pusė veikusių vakarą buvo uždarytos, kitose - nors ir degė šviesa languose, bet viduje nei gyvos dvasios. Ne sezonas, ką padarysi.

Kai vis dėlto pavyko rasti dar tebeveikiančią kavinę (ir net su keliais žmonėmis viduje), padavėja nemaloniai leido suprasti, kad virtuvė jau nebedirba - nors dar buvo likusi valanda iki oficialaus darbo laiko pabaigos, bet kaip supratome neoficialus darbo laikas baigiasi žymiai anksčiau. Ir tik man paklausus, kur tokiu metu galima rasti kibinų, matyt suprato, kad rizikuoja prarasti du išalkusius klientus ir sutiko mums tų kibinų paieškoti. Visą laimė, kad rado, ir dar skanius.

Tačiau nepaisant viso šito, mums vis tiek buvo gerai. Nušalusiomis kojomis ir raudonom nosim sėdėjome prie violetine staltiese aptraukto stalo, klausėmis iki gyvo kaulo žimomų kalėdinių dainų, grožėjomės lempučių atvaizdais languose ir įsivaizdavome esantys alpių kalnų namelyje, paskubomis pataisyti arbatos puodeliai mums atstojo gardų karštą šokoladą, o tuos vos kelis centrimetrus sniego ant šlapio šaligatvio laikėme esant didžiulėmis sniego pusnimis. Juk sakiau, nebambėsiu šiemet :)

Daržovių troškiniui reikės:
pagaminta pagal J.Oliver "Jamie Oliverio ministerija" p.77 // Alma Littera 2010

1 žiedinio kopūsto
2 saldžiųjų raudonųjų paprikų
1 cukinijos
400g konservuotų smulkintų pomidorų
400g konservuotų pupelių
1 svogūno
2 česnako skiltelių
šviežių kalendrų
4 šaukštų balzaminio acto
2 arbatinių šaukštelių kario
aliejaus kepimui
druskos ir maltų juodųjų pipirų pagardinimui

Gaminame:
Svogūną ir česnaką supjaustome kubeliais, dedame į keptuvę, kurioje ir troškinsime, pilame kelis šaukštus aliejaus ir pakepiname kol pagels ir suminkštės. Paprikas stambiai supjaustome, žiedinio kopūsto lapus nuskabome, o jį patį suskabome žiedynais, dedame į keptuvę, išmaišome.

Pilame konservuotus pomidorus ir pupeles, išmaišome. Į troškinį pilame stiklinę vandens, sudedame smulkiai supjaustytus kalendrų lapelius, beriame karį, išmaišome. Troškinį užverdame, tuomet sumažiname ugnį ir paliekame troškintis 45min. Protarpiais vis žvilgterime ir jei troškinys išsausėjo, įpilame dar vandens.

Likus 20min iki troškinimosi pabaigos, supjaustome riekelėmis ir sudedame į troškinį cukiniją. Išmaišome ir paliekame troškintis likusį laiką.
Kai troškinys bus baigtas, prieš patiekdami į stalą paraugaukite ir pagardinkite druska ir pipirais. Skanaus!

Su porais ir šonine kepta vištienos krūtinėlė

2011-12-07T14:27:00.000+02:00

Bėgant dienoms, vis dažniau aplanko mintys apie šventinę vakarienę. Ieškau receptų, rašausi į nutrintą knygutę, bet panašu kad taip ir nepavyks atsikratyti mane apnikusios minties, kad būtinai turiu iškepti vištą. Tiesą sakant, mielai ir kalakutą kepčiau, tik kad valgytojų nedaug bus.

O kol vyksta tobulo keptos vištos recepto paieškos, dalinuosi keptos krūtinėlės receptu. Begaminant šovė mintis, kad tokie mini kepsniukai puiki išeitis, jei sėdinčių prie šventinio stalo bus labai mažai. Arba tiesiog šiokadienio vakarienė dviems.

Keptai vištienai su porais ir šonine reikės:

pagaminta pagal J.Oliver "Gimęs gaminti" p.187 // Alma Littera 2011

2 vištienos krūtinėlių

2 porų

maždaug 8 riekelių rūkytos šoninės

druskos, grūstų juodųjų pipirų

gabaliuko sivesto

kelių šlakelių aliejaus

šviežių čiobrelių šakelių

Gaminame:

Poro baltąją dalį supjaustome riekelėmis, dedame jas į dubenį, beriame druskos ir pipirų, dedame gabaliuką sviesto, kelias šakeles šviežių čiobrelių, šliūkštelime aliejaus ir viską sumaišome. Taip paruoštus porus išdėliojame ant 2 aliuminio folijos lakštų.

Vištienos krūtinėles apvyniojame rūkytos šoninės riekelėmis (1 krūtinėlei - 4 riekelės) ir dedame vištieną ant porų. Folijos kraštus užlenkiame taip, kad porai atsidurtų viduje. Uždedame dar kelias šviežių čiobrelių šakeles, dedame ant kepimo skardos ir pašauname į orkaitę. Kepame 200 laipsnių temperatūroje apie 35min. Patiekiame su visu folijos krepšeliu. Skanaus!

Kalėdų receptai: karštas šokoladas

2011-12-03T20:25:00.000+02:00

Nežinau kaip jums, bet man kad karšto šokolado puodelis būtų tobulas, reikia pūgos už lango ar bent jau minusinės temperatūros. Iš tiesų, šitas nepaprastai šiltas ruduo (žiema kažkaip nesinori vadint) supainiojo visus planus ir nuotaikas ir dabar jaučiuosi įstrigusi kažkur spalio vidury.... Niekad negalvojau, kad taip sakysiu, bet iš tiesų labai pasiilgau žiemos. Tokios tikros, su girgždančiu sniegu po kojom, iki kelių apsnigtais šaligatviais ir nosį stingdančiu šalčiu.

Ir aš pažadu, kad nebambėsiu. Kai nelauktai iš dangaus pabirs sniegas, užgrius visas gatves, lips į namus per slenkstį ir prašysis vidun pro pravirus langus. Ir piktu žvilgsniu nesidairysiu į dausas, retoriškai klausdama, kada gi visa tai baigsis. Na gal tik truputį. Nes šiemet aš nusprendžiau džiaugtis. Net jei snigs iki balandžio.

Dviems puodeliams karšto šokolado reikės:

100g juodojo šokolado

2 - 3 stiklinių pieno

poros žiupsnelių maltų gvazdikėlių ar cinamono

Gaminame:

Šokoladą sulaužome į gabalėlius, dedame į puodą, užpilame pienu ir kaitiname nuolat maišydami ant vidutinės ugnies, kol šokoladas ištirps, tik neužverdame. Supilame į puodelį, pabarstome maltais gvazdikėliais ar cinamonu, išmaišome ir mėgaujamės :)

Beje, kuo "stipresnis" šokoladas, tuo kartesnis bus gėrimas. Man labiausiai patinka su paprastu juodu šokoladu, kur kakavos būna apie 30proc. Tuomet gėrimas būna švelnus, saldus, nes darant su tais tikraisiais šokoladais man būna kiek per kartu. Bet skonio reikalas žinoma :)

Kalėdų receptai: meduolinis pyragas obuolių viršum

2011-12-02T12:54:00.000+02:00

Uff...pagaliau radau laiko iškepti seniai nusižiūrėtą pyragą ir prisėsti parašyti dar tik (!) antrąjį kalėdinį receptą (nuraudęs veidukas). O nuoširdžiai tikėjausi, kad šis procesas gerokai produktyviau rutuliosis, bet....kaip visada atsiradanda visokių nenumatytų situacijų. Kad ir tarkim sugriūna daugybė reikalų ir būtinai visi prieš semestro pabaigą, kai ir taip yra ką veikti. Nes jei studentai galėtų naktimis miegoti, juk kaip neįdomu būtų. Bet gerai, pamirštam visus nesklandumus, juk dabar - mano atokvėpio valanda su pyragu rankoje.

Kalbant apie pyragą, be viso to, kad jis skanus, puikus ir visoks dar nežmoniškai gardus, turėčiau paminėti, kad kepti jį galima dviem būdais. Pagal poreikį taip sakant. Pirmas būdas, dar vadinamas šeimyniniu, naudojamas tuomet, kai pyragas gali būti į stalą patiekiamas ir ne toks išsipustęs ar nudailintas, ar jei labai jau nesinori pėdinti į parduotuvę tos cream cheese. Tuo tarpu antrasis variantas naudojamas tuomet, kai žūt būt reikia sužavėti brangiausiojo tėvus, bendradarbius ar šiaip kokius svarbius asmenis, nes pyragas bus tai progai puošiamas ir gražinamas. Ir turėčiau pabrėžti, kad pyragas abiem būdais gaminant bus gardus. Keisim tik jo išvaizdą.

Taigi toliau - pirmasis pyrago variantas. Tas šeimyninis ir nepasipuošęs.

Meduoliniam pyragui su obuolių viršumi reikės:

pagaminta pagal Beatos Virtuvė.lt

3 kiaušinių

3 šaukštų medaus

100g sviesto

1 stiklinės + 2 šaukštų miltų

2 šaukštų liesos grietinės

100g rudojo cukraus

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių

1 arbatinio šaukštelio cinamono

pusės arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių

5 didokų obuolių

poros arbatinių šaukštelių balto cukraus

Gaminame:

Obuolius nuprausiame ir sutarkuojame per tarką, kuri nežinau kaip vadinasi iš tikrųjų, bet reikės tokios, kur būna dvi juostelės. Netinka burokinė, nes bus obuolių košė, o mums reikia labai plonų obuolių riekelių. Nebandžiau, bet manau, kad turėtų išeiti ir obuolius paskutus skutuku ar labai plonai supjausčius. Sutarkuotus obuolius šiek tiek paspaudžiame tarp delnų, kad nutekėtų dalis skysčio, nes antraip tešla gali išplaukti.

Apvalią kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, pabarstome keliais arbatiniais šaukšteliais cukraus ir tolygiai suklojame obuolius, paspaudžiame. Tuomet pasiruošiame tešlą.

Kiaušinius gerai išsukame su ruduoju cukrumi, įmaišome ištirpintą sviestą, grietinę. Medų, jei labai kietas, pašildome mikrobangų krosnelėje, bet jei naudojate skystą medų, šį punktą praleiskite ir medų įmaišykite į tešlą. Tuomet suberiame miltus, kepimo miltelius ir prieskonius, gerai išmaišome.

Tešlą pilame ant obuolių, paskirstome tolygiai ir kepame 190 laipsnių temperatūroje apie 40 min. Ar pyragas iškepęs patikriname įsmeigdami ploną medinį pagaliuką - ištraukus jis turi būti neaplipęs tešla. Iškepusį pyragą paliekame atvėsti formoje, tuomet jį apverčiame, kad obuolių sluoksnis būtų viršuje, nuimame kepimo popierių ir ragaujame.

O dabar pasipuošusio pyrago variantas.

Papuošimui reikės:

125g kreminės varškės (cream cheese)

4 šaukštų cukraus pudros

poros saujų džiovintų ar šviežių spanguolių (jei norite)

Viską darome taip pat ir iškepame meduolinį plokštainį. Kol pyragas vėsta, pasigaminame glajų. Kreminę varškę išplakame su cukraus pudra iki vientisos masės. Pyragą išimame iš kepimo formos, nulupame kepimo popierių ir dedame į indą, kuriame ir patieksime. Masę tepame ant plokštainio ir pabarstome džiovintomis spanguolėmis. Štai ir baigtas gražinimas, skanaus!

Kalėdų receptai: kaip paruošti karštą vyną?

2011-11-26T14:11:00.000+02:00

Paskutinis įrašas jau kvepėjo kalėdiniais prieskoniais. O nuo dabar visą gruodį iki pat didžiųjų švenčių pasistengsiu pateikti kuo daugiau šventinių receptų. Pirmasis mano sąraše - karšto vyno receptas. Esu tikra, kad kiekviena šeimininkė turi savo, patį puikiausią ir patį geriausią būdą karštam vynui paruošti. Mano receptas tikrai paprastas, tačiau naudoju mažą gudrybę: kad nereikėtų prieskonių paskui žvejoti iš puodo, susmaigstau juos į apelsino puselę. Ir nors dažniausiai naudoju gvazdikėlius, kartu susmiegti galima ir kitus jums patinkančius prieskonius: anyžių žvaigždutes ar kardamono sėklas.

Karštam vynui reikės:

1 litro šildyti tinkamo vyno (dažniausiai naudoju raudonojo vyno gėrimą "Gluhwein" )

1 cinamono lazdelės

pusės apelsino

2 arbatinių šaukštelių gvazdikėlių

Gaminame:

Vyną supilame į puodą, dedame cinamono lazdelę. Apelsiną pjauname pusiau, susmaigstome gvazdikėlius, dedame tokį "papuoštą" apelsiną į puodą su vynu ir, nustatę vidutinę viryklės temperatūrą pradedame šildyti. Šildome taip apie 20 min, tik svarbu vyno neužvirti.

Baigus šildyti, ištraukiame apelsiną ir cinamono lazdelę, o vyną supilame į tam reikalui skirtą specialų ąsotį - čia tuo atveju, jei norite, kad viskas būtų pagal "taisykles". Tačiau paprastam šeimyniniam pasisėdėjimui tinka ir paprastas dailus ąsotis.

Melancholiškai nusiteikęs pyragas

2011-11-22T18:29:00.001+02:00

Žinau, negalima ne dienos šviesoje maisto fotografuoti. Negalima su blykste, po lempomis. Bet ką daryti, kad man ir tokios "neteisingos" nuotraukos gražios? Et, bala nematė, gal nebarsit labai manęs už tokius lyrinius nukrypimus :)

Pyragas šitas, kuris iš tikrųjų atrodo va taip, mūsų namuose naudojamas visoms progoms. Jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų keptas ir niekuomet nenuviliantis. Tiesa, brangusis kaži kada buvo tokio kepiniams skirto šokolado nupirkęs, atidžiai išnagrinėjusi sudėtį radau, kad kakavos jame buvo 50proc. Ir nors visuomet naudoju juodąjį šokoladą, kuriame tos kakavos gerokai mažiau (tik apie 30proc.), bet tą kartą su tuo specialiu šokoladu pyragas nepavyko. Na iš esmės pavyko, bet ne toks, kaip visuomet.

Bet šįvakar ne tik pyragai mano galvoje. Eidama namo pastebėjau, kad gatvės puošiamos kalėdiniais blizgučiais, o parduotuvių vitrinos man linki linksmų švenčių. Ir tik tada stuktelėjo galvon, kad lapkritis jau visai prie pabaigos ir jau netrukus maišysiu tešlą šventiniams sausainiams. O ar sakiau, kaip man labai labai patinka kalėdos? Ir visai ne todėl, kad atostogos. Ir ne todėl, kad galima dovanų po egliute kalėdų rytą rasti. Kalėdos man - tai močiutės gaminamų skrilių su džiovintais grybais skonis, sniego gurgždėjimas po kojos, daugybė kojinių, sumautų ant mano pėdų, karštas vynas ir meduoliai, neperregimos sniego pūgos, kuriomis grožiuosi sėdėdama prie lango...Visa tai ir dar daugiau. Mm...kaip laukiu pirmųjų snaigių.

Savaitgalio troškinys

2011-11-18T13:54:00.001+02:00

Šį kartą trumpai. Nors šis patiekalas nėra kažkoks labai įmantus, labai rekomenduoju išbandyti. Visų pirma dėl to, kad nėra įmantrus ir visi reikalingi produktai jūsų šaldytuve greičiausiai ir taip nuolatos gyvena. Antra, mėsa išeina tikrai minkšta ir labai švelnaus skonio. Ir trečia, toks troškinys nereikalauja nuolatinės priežiūros ir ramiai galima jį pamiršus gerai valandai kokį savaitgališką filmą pažiūrėti. Na kaip, ar įkalbėjau? :)

Vištienos troškiniui reikės:

pagaminta pagal Jamie Oliver "Jamie Oliverio ministerija" p.179 // Alma littera 2010

600g vištienos

3 šakelių šviežio čiobrelio

2 morkų

3 salierų stiebų

2 svogūnų

400g konservuotų smulkintų pomidorų

250ml vištienos arba daržovių sultinio

druskos ir maltų juodųjų pipirų

kelių šaukštų aliejaus

Gaminame:

Morkas nuskutame, pjauname išilgai per pusę ir supjaustome stambiais kubeliais. Svogūna nulupame ir sukapojame stambiais kubeliais. Salierų stiebus stambiai supjaustome. Visas daržoves ir čiobrelių šakeles beriame į troškinimui skirtą keptuvę ar puodą, pilame kelis šaukštus aliejaus, išmaišome ir patroškiname ant vidutinės ugnies apie 10min.

Kol daržovės troškinasi, kąsnio dydžio gabaliukais susipjaustome vištieną. Baigus troškintis daržovėms, į puodą sudedame mėsą, pilame pomidorus ir sultinį, gerai išmaišome. Puodą užverdame, tuomet sumažiname ugnį, uždengiame dangčiu ir troškiname apie 1,5val.

Likus 30min iki pabaigos, dangtį nudengiame ir paliekame tokiau troškintis. Jei reikia, pilame dar sultinio. Baigus troškintis paragaujame, pagardiname druska ir pipirais, prieš patiekiant nepamirškite išimti čiobrelių šakelių. Skanaus!

Morkų ir apelsinų sriuba

2011-11-15T14:51:00.001+02:00

Beveik lygiai prieš metus, niūrų penktadienio vakarą iškepiau savo pirmuosius sausainius ir pasidalinau jais internetinėje erdvėje. Tokia buvo šio blogo pradžia. O štai dabar įrašų jau per šešiasdešimt, daugybė nuotraukų, išmėginta nemažai receptų...

Po tiek laiko galiu rausdama prisipažinti, kad pradėjusi rašyti blogą nemokėjau beveik nieko, nebent tik kiaušinienę išsikepti. Ir rašiau toli gražu ne todėl, kad mokėjau, o todėl, kad norėjau išmokti ir apie mokymosi procesą papasakoti. Su visomis sėkmėmis ir nesėkmėmis. Ir nejučia tarsi žaidžiant pradėta veikla tapo dalimi manęs. Anksčiau nieku gyvu nebūtų šovę į galvą lankytis indų parduotuvėse ar stoviniuoti kilometrinėje eilėje knygyne, norit įsigyti taip trokštamą kulinarinę knygą. Ir žinote ką, aš tuo beprotiškai džiaugiuosi! Juk tiek daug išmokau, sužinojau. O dar tas jausmas, kai koks žmogutis pareiškia, kad jam baisiai patiko mano pyragas, ar kad blynai skanūs.... fantastika, ne kitaip :)

O šiandien pietums sriuba, aptikta atsitiktinai nekulinarianiame žurnale, bet ne mažiau gardi :)

Morkų ir apelsinų sriubai reikės:
pagaminta pagal "Mano namai" nr.11/208

6 morkų
1 svogūno
1 česnako skiltelės
1 apelsino
apie 1 litro sultinio
3 saliero stiebų

Gaminame:

Morkas nuskutame ir supjaustome riekelėmis. Svogūną nulupame ir stambiai sukapojame, tą patį padarome ir su česnaku. Saliero stiebus stambiai supjaustome. Visas daržoves beriame į puodą, įtarkuojame apelsino žievelę, šliūkštelime kelis šaukštus aliejaus, viską išmaišom ir patroškiname ant vidutinės ugnies apie 10min, kol daržovės suminkštės.

Baigus troškintis, supilame sultinį, išmaišome ir sriubą užverdame. Tuomet sumažiname ugnį ir leidžiame pavirti apie 10min. Baigus virti, visą puodo turinį sutriname plaktuvu, paragaujame, dedame druskos ir pipirų jei reikia, ir patiekime.

Avižiniai sausainiai su bananais ir šokoladu

2011-11-08T19:50:00.000+02:00

Kol dienos apniukusios ir "iškepti" skanią fotografiją labai sudėtinga, dalinuosi seniau gamintų sausainių receptu. Šie man labai patiko ir būtinai juos įtrauksiu į savo kalėdinių kepinių sąrašą, kuris, žinau, dar bus sudaromas ne greitai, bet vis tiek... Kuo mažiau dienų lieka iki kalėdų, tuo sunkiau galiu joms atsispirti, ir visos tos parduotuvių vitrinos su visokiais ten skambaliukais ir papuošaliukais man yra tikras valios išbandymas. Kuris, beje, šiandien nepavyko ir parsitempiau namo dėžutę sausainiams ir gražią raudoną lėkštę. Kai pagalvoji, dar tiek daug laiko liko, o aš jau kapituliuoju. Nekas.

O grįžtant prie sausainių, tai galiu pridėti tik tiek, kad su tokiais galite eksperimentuoti kiek tik norite, tešlos ingredientus tokius pat palikite, o toliau į tešlą lai keliauja visi mėgstami riešutai, džiovinti vaisiai ir šokoladai. Svarbu, kad tik jums skanu būtų :)

Avižiniams sausainiams su bananais ir šokoladu reikės:

pagaminta pagal "Virtuvė Nuo....Iki..." nr.6

160g sviesto

2 stiklinių miltų
1 stiklinės avižinių dribsnių

1 kiaušinio
100g juodojo šokolado

100g baltojo cukraus
100g rudojo cukraus
1 didelio ar 2 mažų bananų
1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto

pusės arbatinio šaukštelio druskos

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
apie 70g kapotų mėgstamų riešutų (naudojau žemės riešutus)

Gaminame:

Sviestą šiek tiek patirpiname mikrobangų krosnelėje ir išsukame su abiejų rūšių cukrumi iki purios masės. Įmušame kiaušinį, beriame druską, pilame vanilės ekstraktą, sudedame sutrintą bananą ir viską išmaišome.

Šokoladą sulaužome iki gabaliukų ir suberiame į tešlą kartu su riešutais, išmaišome. Beriame miltus su kepimo milteliais ir avižinius dribsnius, dar kartą išmaišome.

Po šaukštą tešlos dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 15min. Traukiame iš orkaitės, paliekame atvėsti skardoje ir ragaujame!

Žiedinio kopūsto ir sūrio sriuba

2011-11-05T16:55:00.000+02:00

Šiaip aš sriubos nemėgstu. Jei paklausite tų, kurie mane pažįsta, jums įtikinamai palinksės galva ir ištars "o taip, tikrai". Bet kiekviena taisyklė turi išimtį. Kad ir tarkim nusiperki kokią knygą, kurioje keliasdešimt puslapių užima sriubos, vartai vartai... O tada žiūrėk kokia taip užkabina, kad rytoj bėgi į parduotuvę ir verdi būtent tai, ko niekuomet nemėgai. Paragauji ir nejučiomis išsprūsta "kaip skanu!!!". Tada lauki grįžtant namo antrojo valgytojo, kad patvirtintų tavojo atradimo nepakartojamą skonį :)

Žiedinių kopūstų ir sūrio sriubai reikės:

pagaminta pagal Jamie Oliver "Jamie Oliverio ministerija" p.136 // Alma littera 2010

2 morkų

2 saliero stiebų

1,5 l vištienos ar daržovių sultinio

2 svogūnų

600g žiedinio kopūsto

150g čederio sūrio

1 arbatinio šaukštelio angliškų garstyčių

drukos ir maltų juodųjų pipirų

aliejaus

malto muskato riešuto

Gaminame:

Morkas nuskutame ir supjaustome storais griežinėliais. Saliero stiebus supjaustome kubeliais, svogūną nulupame ir stambiai sukapojame. Nuskabome žalius žiedinio kopūsto lapus, o žiedynus spjaustome 1,5cm storio griežinėliais.

Pilame du šaukštus aliejaus į vidutinio didumo puodą ir jam gerai įkaitus, sudedame daržoves, išmaišome. Puodą uždegiame ir patroškiname daržoves ant vidutinės ugnies apie 10-15min, kol daržovės suminkštės, bet dar nepraras savo formos. Jei reikia, dar kartą apšlakstome aliejumi.

Kol daržovės troškinasi, sutarkuojame sūrį ir pasidedame į šalį. Daržovėms baigus troškintis, supilame sultinį, išmaišome ir puodą užverdame. Sumažiname ugnį ir pavedame dar 10-15min.

Baigus virti, nukeliame puodą nuo ugnies, suberiame sūrį, dedame šaukštelį garstyčių, išmaišome. Visą turinį puode sutriname plaktuvu iki vientisos masės. Pragaujame, dedame druskos ir pipirų pagal skonį. Patiekdami sriubą ją dar galime pabarstyti maltu muskato riešutu. Skanaus!

Pusryčių duonelė ir nusiminimas

2011-11-04T14:14:00.001+02:00

Kaip turėtų būti smagu, kai grįžus iš kelionių namo pasitinka tas pažįstamas kvapas, prie židinio laukiančios šlepetės, pasiilgę namiškiai... Tačiau manęs grįžus namo laukė nemaloni staigmena. Visas mano naminių prieskoninių žolelių darželis, taip gražiai derėjęs ant palangės, tiek puoselėtas, buvo nuvytęs! Ir ne tai kad šiek tiek pavyto lapeliai, ne! Iš tų augaliukų sausi rudi kupsteliai pasidarė. Negalėjau patikėti savo akimis. Juk rūpinausi, prižiūrėjau, gražių vazonėlių ieškojau. Net mano ištvermingoji mėta, ir ta sunkiai atpažįstama. O ką jau kalbėti apie lepųjį baziliką, kuris taip ir neatsigavo kaip reikiant po persodinimo. Tiesą sakant, net nelabai supratau, kodėl čia taip nutiko...jei būčiau kokiam mėnesiui išvažiavus, na tuomet dar galima nuspėti tokią baigtį, bet juk keturios dienos tepraėjo ir jau šitaip! Mmm...Tai va, pasiguodžiau...

Apie linksmesnius dalykus. Šis pyragas kepamas iš naujausios kulinarinės knygos mano kuklioje kolekcijoje. Knygos, kurią gavau dovanų gimimo dienos proga ir didžiai nustebau, nes nemaniau, kad BBC Good Food dar ir knygas, ne tik žurnalus, leidžia. Bet tuo geriau, mat jei būčiau apie jas anksčiau žinojusi, tos visos kulinarinės knygos būtų graibstomos urmu ir užpildžiusios visas namų kerteles iki pat lubų, o dabar va, civilizuotai, po vieną pasidovanosiu :)

Tai štai, ilgiau nebegaišinsiu ir keliausiu tiesiai prie duonelės, kuri, beje, be kiaušinių, su moliūgų sėklomis ir razinomis ir prašyte prašosi pavadinama pusryčių duonele.

Pusryčių duonelei reikės:

pagaminta pagal "Good Food. 101 Cakes & Bakes" p.18 // Random House 2004

1,5 stiklinės miltų

1 apelsino žievelės ir 5 šaukštų apelsino sulčių

100g razinų

50g išlukštentų moliūgo sėklų

140g cukraus

50g sviesto

1 obuolio

140g smulkiai tarkuotų morkų (tai būtų dvi vidutinio dydžio morkos)

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių

1 arbatinio šaukštelio cinamono

Gaminame:

Sviestą ištirpiname mikrobangų krosnelėje ir išsukame jį su cukrumi, dedame nutarkuotą apelsino žievelę ir supilame sultis, gerai išmaišome. Obuolį nuplauname, nuskutame odelę ir sutarkuojame per smulkią tarką, sudedame į dubenį kartu su tarkuotomis morkomis, išmaišome. Suberiame razinas ir moliūgo sėklas, išmaišome. Galiausiai suberiame miltus, kepimo miltelius ir cinamoną, dar kartelį išmaišome.

Pilame tešlą į kepimo popieriumi išklotą 20cm apvalią kepimo formą (taip rekomendavo receptas, bet aš kepiau mažoje duonelės formoje, pavyko ir taip) ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 40-50min. Jei pyragas ims labai ruduoti, apdengiame jį folija ir baigiame kepti. Traukiame iš orkaitės, atvėsiname formelėje ir ragaujame.

Keliautojo užrašai nr.3

2011-11-02T18:26:00.001+02:00

Paskutinę minutę nukauti lėktuvo bilietai. Kelios nekantrios savaitės. Prie durų laukiantis skristi pasiruošęs oranžinis lagaminas. Klausiantys nesimastingi žvilgsniai "ar nieko nepamiršai?" ir viena mintis galvoje - atostogos!

O tos kelios dienos prabėgo nepastebimai. Ar bereikia sakyti, kad buvo nuostabu? Rudeniniais rūbais pasidabinusiais medžiais apaugę kalvų šlaitai. Kavos puodelis vienoje rankoje, kitoje sausoje kepti kaštonai, kuriuos, beje, valgiau pirmą kartą.

Mažame sendaikčių turguje aptikau pačią jaukiausią pasaulyje cukrinę su mažyčiu aukso spalvos šaukšteliu ir šiek tiek nuskilusiu dangteliu. Pirmas mano įsigytas pirkinys sendaikčių turguose. Pagyvenęs ponas dar bakstelėjo pirštu į atokiau riogsojusį indelį pienui. Suprask - iš vieno komplekto. Labai nesispyriodama prigriebiau į kompaniją ir tą.

Sunkiai galėjau ramiai praeiti pro kalėdinėmis prekėmis pasipuošusias vitrinas. Žinau žinau, ruduo dar (ir neįtikėtinai gražus), bet kalėdos visuomet buvo mano silpnybė ir užplūdus sentimentams įsigijau raudonu megztiniu pasipuošusį ant eglutės kabinamą angelą. Tik vieną. Pažanga.

Bet pakišus man po nosimi kokį konditerinį gaminuką, jokio sąžinės graužimo nei su žiburiu nerasi. Taip ir ragavau visus iš eilės croissant ir pain au chocolat. Et, juk nieko naujo (nuraudęs veidukas).

O receptas? Receptas bus. Kai tik iš naujo prisijaukinsiu virtuvę ir sugebėsiu rišliai sudėlioti mintis :)

Kakavos receptas

2011-10-22T14:48:00.000+03:00

Kakavą mėgstu labai. Kažkada net buvau tokį mini straipsniuką paruošusi, kur labai norėjau papasakoti apie kakavos atsiradimo istoriją ir dar keletą įdomybių, bet... Tinkamo recepto niekaip neradau, kol Virtuvės numeryje neaptikau straipsnio apie rankų darbo šokoladą, o kitame puslapyje puikavosi ir kakavos receptas. Tiesa, recepto autoriai siūlė naudoti būtent jų gamintą šokoladą ir aš tikrai kada nors jį išbandysiu, tačiau šį kartą pasitenkinau paprastu supermarketuose parduodamu juodu 85proc. "stiprumo" šokoladu. Beje, jei norite saldesnės kakavos, naudokite kiek mažiau "stiprų". Ir toks aromantingas kakavos mišinys, patalpintas į gražų indelį, galėtų tapti šilta dovana.

Kakavos mišiniui reikės:

pagaminta pagal "Virtuvė Nuo...Iki..." nr.10 (29)

200g juodojo šokolado, naudojau 85proc.

1 šaukšto malto cinamono

0,25 šaukšto malto imbiero

0,5 šaukšto malto muskato riešuto

poros lauro lapų

Gaminame:

Šokoladą sutarkuojame smulkią tarka, bet ne pačia smulkiausia, o šiek tiek smulkesne nei burokinė. Sumaišome visus produktus ir suberiame į sandariai uždaromą indą. Norėdami pasigaminti kakavos gėrimo, (1 puodeliui gėrimo 2-3 šaukštai mišinio) dedame mišinio į verdantį vandenį, paverdame kelias minutes ir supilame į puodelį. Galima paskaninti pienu ar grietinėle, įsidėti šaukštelį cukraus. Skanaus!

Pyragėliai su grybais ir špinatais

2011-10-19T17:04:00.000+03:00

Pastaruoju metu daugiau laiko praleidžiu statybinių prekių parduotuvėse, nei rinkdamasi receptų knygas. Tikriausiai aplankiau visas įmanomas plytelių parduotuves, praktiškai tapau radiatorių eksperte ir sužinojau daugybę naujų įrankių pavadinimų. Nenumaldomai peršasi išvada, kad iškepti pyragą žymiai lengviau nei rasti tinkamas plyteles voniai. Ir jau sunku suskaičiuoti, kiek kartų buvo kursuota maršrutu: senukai - naujas butas - senas butas. Taip, remontas dalykas sunkus. Todėl šiuo metu mūsų virtuvėje vyrauja greitai pagaminami patiekalai, išskyrus sekmadienius, kai leidžiu sau vieną kitą daugiau dėmesio reikalaujantį skanumyną iškepti. O kaip išnaudoti šaldytą sluoksniuotą bemielę tešlą žinome visi. Štai dar vienas būdas :)

Pyragėliams su grybais ir špinatais reikės:

pagaminta pagal Le Delicieux

6 sluoksniuotos bemielės tešlos lapelių

50g tarkuoto parmezano ar bet kokio mėgstamo sūrio

100g špinatų

15-20 pievagrybių, priklausomai nuo jų dydžio ir norimo įdaro kiekio

1 svogūno

1 kiaušinio

druskos ir maltų juodųjų pipirų

aliejaus kepimui

Gaminame:

Svogūną supjaustome smulkiais kubeliais ir pakepiname gerai įkaitintame aliejuje. Kol svogūnas kepa, susipjaustome grybus, beriame juos į keptuvę ir kepiname kol suminkštės. Galiausiai pridedame nuplautus špinatų lapus ir dar pakepiname, kol špinatų masė sumažės perpus. Pabarstome druska ir pipirais pagal skonį, paliekame kiek atvėsti.

Atšildytus tešlos lakštus vieną kartą perbraukiame kočėlu, dedame porą šaukštų įdaro, pabarstome parmezanu. Tešlos lakštą lenkiame perpus taip, kad apdengtume įdarą, tešlos kampus užspaudžiame. Pyragėlių viršų keliose vietose įpjauname. Kiaušinį išplakame ir aptepame juo pyragėlius.

Paruoštus pyragėlius dedame į skardą, išklotą kepimo popieriumi ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 20min, kol apskrus. Skanaus :)

Šokoladinis pyragas su raudonuoju vynu

2011-10-16T15:34:00.000+03:00

Žinote, man čia patinka. Patinka važiuojant namo po paskaitų laukti to virpuliuko, kai įžengsiu į virtuvę ir imsiuosi gaminti. Patinka vaikštinėti parduotuvėje, ieškant reikiamų produktų kulinarinams sumanymams įgyvendinti. Kažkodėl, labiau patinka gaminti ne saulėtomis šviesiomis dienomis, kai saulė dangumi ritinėjasi, bet šiek tiek apniukusiomis, rudeniškomis popietėmis. Kažkaip jauku tada, miela ir gera. Patinka su puodeliu kakavos ir gabalėliu kepinuko patogiai įsitaisyti ant sofos, apsimūturiuoti nuolatos šąlančias kojas ir dar kartelį pažiūrėti vieną tų filmų, nors ir šimtąkart matytų, bet vis tiek įdomių. Patinka taip būti, tiesiog čia ir dabar. Dar labiau patinka, kai yra kas valgo su manimi kartu tą mano kepinuką. Tuomet jis daug skanesnis :)

O šį receptą radau atsitikinai. Šokoladinių pyragų receptų jau kaip ir nebeieškau, nes esu beveik tikra, kad tą tobuląjį jau radau - pagal BBC Goog Food gamintą šokoladinį pyragą su bananais. Bet kaip gi nebandysi šito, kai jau pats pavadinimas intriguoja? Raudonojo vyno prieskonis čia tikrai juntamas, tiesa, dominuoja šokoladas (juk šitiek daug kakavos), o pyragas drėgnas ir toks šokoladiškai sunkus. Bet tokiam metui sakyčiau tinka kuo puikiausiai - veikia kaip greita antirudeniška terapija :)

Šokoladiniam pyragui su raudonuoju vynu reikės:

pagaminta pagal 17 and Baking

120g kambario temperaūros sviesto

200g rudojo cukraus

200ml miltų

1 kiaušinio
180ml 95proc. kakavos

2 arbatinių šaukštelių kepimio miltelių

120g natūralaus jogurto
180ml raudonojo vyno

Gaminame:

Sviestą išsukame su cukrumi iki purumo, įmušame kiaušinį ir išsukame iki vientisos masės. Supilame jogurtą ir kakavą, atsargiai išmaišome. Supilame vyną, išmaišome. Galiausiai supilame miltus su kepimo milteliais ir dar kartelį išmaišome.

Tešlą pilame į duonelės kepimo formą (manoji yra 17cm ilgio ir 11cm pločio), išklotą kepimo popieriumi. Tešlą tolygiai paskirstome ir kepame 160 laipsnių temperatūroje apie 60-70min. Pyragui įpusėjus kepti apdengiame folija, kad viršus per daug neapskrustų, o vidus gerai iškeptų.

Iškepusį paliekame atvėsti kepimo formoje. Žinau, lengviau pasakyti nei padaryti, kai toks skanumėlis prieš akis :) Pravėsusį supjaustome norimo dydžio gabalėliais ir mėgaujamės!

Vištiena su pomidorų ir bazilikų padažu

2011-10-13T14:17:00.000+03:00

Va šitas patiekalas mano must cook sąraše išgulėjo kokį pusmetį, bet vos tik jį pagaminau, jis greitai užėmė aukščiausias pietų patiekalų topų vietas mūsų valgiaraštyje. Visų pirma dėl to, kad yra gardus, greitai paruošiamas ir toks...rudeniškas. O galbūt aš tiesiog dievinu tą sodrų pomidorų kvapą, pasklidusį virtuvėje, kai už lango pliaupia lietus...

Vištienai su pomidorų ir bazilikų padažu reikės:

pagaminta pagal BBC Good Food

apie 400g vištienos file

4-5 prinokusių pomidorų

100 ml vištienos sultinio

1 svogūno

2 šaukštų balzaminio acto

saujos šviežių baziliko lapelių

druskos ir maltų juodųjų pipirų

aliejaus kepimui

Gaminame:

Vištienos file pabarstome prieskoniais, pilame aliejaus ir pakepiname, kol apskrus. Apkepusią vištieną išimame iš keptuvės ir atidedame į šalį.

Svogūną supjaustome smulkiais kubeliais ir kepiname, kol svogūno gabalėliai taps permatomi. Kol svogūnai kepa, kubeliais susipjaustome pomidorus ir baigus kepti svogūnams, pomidorus, vištienos sultinį ir balzaminį actą supilame į keptuvę. Išmaišome. Sumažiname ugnį ir patroškiname vis pamaišydami tol, kol pomidorai suminkštės ir keptuvės turinys pavirs į tyrelę.

Tuomet sudedame apkepintą vištieną ir patroškiname dar apie 5-7 min, kol vištiena visiškai iškeps. Pabarstome šviežiais baziliko lapeliais ir patiekiame. Skanaus :)

Kaupiu atsargas žiemai 3: obuolių uogienė

2011-10-09T14:24:00.001+03:00

Sakyčiau, tolubas sekmadienio rytas. Apniukęs dangus, iškišus nosį į lauką pasitinka rudeniška vėsa. O grįžus namo laukia jaukiai židinyje spragsinčios malkos ir šiltos kavos puodelis. Ko gi daugiau bereikia?

Pas mus namuose iš kažin kur atsirado maišas obuolių. Neapsireiškus teisėtam savininkui, džiugiai suplojau rankomis ir puoliau virti obuolių uogienę. Recepte nenurodžiau tikslių produktų kiekių, nes visos proporcijos priklauso nuo pagrindinio ingrediento - obuolių - kiekio, ir, žinoma, nuo kiekvieno individualaus skonio. Tarkim aš visuomet pamažinu cukraus, nes man nelabai prie širdies itin saldžios uogienės. Taigi jei ir jūsų namuose pūpso kalnas obuolių, pasiraitojam rankoves, apsiginkluojam šaukštais ir eime gaminti! Beje, dar vienas puikus būdas suvartoti obuolius - kepti obuolių blynus.

Obuolių uogienei reikės:
pagaminta pagal Sugar Crafter

obuolių
vandens, maždaug trečdalio obuolių kiekio
cukraus, taip pat dėjau tik trečdalio obuolių masės
2 arbatinių šaukštelių cinamono
1 arbatinio šaukštelio malto muskato riešuto
1 arbatinio šaukštelio malto kardamono

Gaminame:

Obuolius nuplaname, nulupame žievelę ir išimame sėklalizdžius, supjaustome nelabai dideliais kubeliais ir suberiame į puodą. Tuomet obuolius sutriname plaktuvu ar virtuviniu kombainu, suberiame cukrų, pilame vandens ir statome ant viryklės.

Uogienę užverdame, tuomet sumažiname ugnį ir paverdame tiek, kad uogienė sutirštėtų kiek norime. Nepamirštame pamaišyti ir nugriebti susidariusių putų.

Baigus virti, uogienę supilstome į sterilius indelius ir sandariai uždarome. Skanaus :)

Mielinis obuolių pyragas

2011-10-06T15:46:00.002+03:00

Esu tikra, visiems būna tokių dienų, kai rodos dangus griūva arba Pandoros skrynia atsiveria tiesiog virš galvos ir pažeria visą puokštę problemų problemėlių. Bet neveltui sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Mano mielas senasis fotoaparatas buvo (ir vis dar yra) mistinėmis aplinkybėmis konfiskuotas. Ir tikrai ne už karinių objektų fotografavimą. Ir viskas dar būtų pusė bėdos, bet be tokio įnagio, kaip žinia, nelabai išeina "bloginti", tai jau maniau, kad reiks atsisveikinti neribotam laikui. Bet...brangusis sugalvojo kaip tą neišpasakytai liūdną padėti pataisyti ir man nieko nenutuokiant senas fotoaparatas mažiau nei per 72 val buvo pakeistas nauju. O jau koks emocijų pliūpsnis buvo, jus nesunkiai galite įsivaizduoti :)

Gavus tokį paskatinimą, kažkaip nesmagu būtų apsileisti. Todėl pyrago receptas, kelias savaites demonstratyviai gulėjęs ant komodos, pagaliau buvo įgyvendintas. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad tai buvo mano pirmoji pažintis su mieline tešla. Ir pažintis iš pradžių nebuvo sėkminga. Pirmą kartą kepant pagal tikslias originalaus recepto nuorodas, pyragas išėjo toks didelis, kad sunkiai sutalpinau į kepimo skardą. Bet tada mane kaži koks apsėdimas užvaldė ir ėmiausi receptą tobulinti, kad išeitų suvaldomo dydžio skanėstas. O vakar vakare ištraukusi iš orkaitės paskutinį egzempliorių supratau, kad čia jau TAS ir todėl nieko nelaukdama skubu pasidalinti gardaus pyrago receptu.

Mieliniam obuolių pyragui reikės:

pagaminta pagal "Obuolių pyragai" p.56 // Laisvos valandos 2011

tešlai:

225g miltų (maždaug 2,5 stiklinės)

20g šviežių mielių

60g kambario temperatūros sviesto

2 kiaušinio trynių

100g + 1 arbatinio šaukštelio cukraus

125ml pieno

įdarui:

2 obuolių

poros saujų razinų

1 arbatinio šaukštelio cinamono

3 šaukštų cukraus

viršui papuošti :

1 kiaušinio

poros saujų cukraus

Gaminame:

Pieną pašildome iki 35 laipsnių, beriame 1 arbatinį šaukštelį cukraus ir sudedame mieles, išmaišome. Suberiame pusę miltų, tešlą išmaišome, dubenį uždengiame ir paliekame 10-15min kilti.

Sviestą, kiaušinių trynius ir cukrų dedame į atskirą dubenį ir viską suminkome iki vientisos masės. Šią tyrelę pilame ant iškilusių mielių, suberiame likusius miltus ir viską suminkome. Minkome apie 10min, kol tešla sustandės, tuomet dedame ją į dubenį, apklojame virtuviniu rankšluosčiu ir padedame šiltai 1-2val kilti.

Pasiruošiame įdarą. Obuolius nuplauname, nulupame žievelę, pjauname pusiau ir išimama sėklalizdžius. Skilteles supjaustome plonomis riekelėmis ir dedame į dubenį. Ant obuolių suberiame cukrų ir cinamoną ir atsargiai išmaišome.

Pakilusią tešlą plonai iškočiojame, suformuodamai pailgą blyną. Tuomet tešlos viduryje išilgai išdėliojame obuolių skilteles, suberiame razinas. Būtų gerai, kad įdaro plotis būtų apie 10cm. Likusius laisvus tešlos kraštus įpjauname (nors sakau įpjauname, bet man patogiau tą viską atlikti tiesiog sukarpant tešlą virtuvinėmis žirklėmis) įstrižai ir įdarą apklojame kryžiuodami tešlos juosteles.

Dabar pyragą atsargiasi perkeliame į skardą, išklotą kepimo popieriumi, aptepame išplaktu kiaušiniu ir apibarstome pora saujų cukraus. Kepame 200 laipsnių temperatūroje apie 30-35min. Jei pyragas imtų grėsmingai ruduoti, galima apdengti folija ir dar pakepti. Štai ir viskas, skanaus :)

Greiti citrininiai sausainiai

2011-10-03T17:07:00.000+03:00

Man nepatinka skubėti. Patinka viską suplanuoti. Būtų gerai, kad bent trečdalį tų planų pavyktų įgyvendinti. Nepatinka gaminti, kai reikia. Tada tiesiog suveikiu atvirkščiai ir virtuvė tampa nebemiela, o bet kokios mintys apie stovėjimą prie viryklės ar tešlos maišymą pyragui, kad ir pačiam mėgstamiausiam, verčia slėptis po lova.

Man patinka gaminti sekmadieniais. Kai šviežiai išplautos grindys dar kvepia apelsinais, kai tyro oro gurkšnis pripildo kambarius ir kai saulė, perkopusi per galvas, vos pastebimai, bet jau krypsta vakarų pusėn. Tuomet žinau, kad po geros valandos mano virtuvė prisipildys auksinių vakaro spalvų ir galėsiu patogiai įsisupusi į apklotą mėgautis šviežiais sausainiais, bežiūrėdama rudenišką romantinę komediją.

p.s. berniukai taip niekuomet ir nesupras, kodėl mes tuos romantiškus filmus žiūrime tūkstantį ir vieną kartą, tiesa :) ?

Citrininiams sausainiams reikės:
pagaminta pagal BBC Good Food

2 kiaušinio trynių
2 citrinų
3 stiklinių miltų
200g sviesto
125g cukraus

Gaminame:

Kambario temperatūros sviestą supjaustome galabais ir dedame į dubenį. Sudedame kiaušinių trynius, suberiame cukrų ir miltus. Nuo citrinų nutarkuojame žievelę ir taip pat sudedame į dubenį.

O dabar pasiraitojam rankoves ir viską suminkome. Rankomis suformuojame dešros pavidalo ritinėlį ir supjaustome jį 5mm storio riekelėmis.

Riekeles dedame į skardą, išklotą kepimo popieriumi ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 15-20min. Traukiame iš orkaitės, atvėsiname skardoje, užsikaičiame arbatos ir mėgaujamės :)

Grybų ir ožkos sūrio bruschetta

2011-09-24T18:02:00.000+03:00

Šiandiena man kvepia rudeniu. Išėjusi laukant geriu į save tą spalvotų lapų, vaiskios saulės ir prinokusių obuolių kvapą. Ir visai nesvarbu, kad gyvenu daugiabutyje, kur toli gražu obels nelabai pasisodinsi - man visuomet taip kvepia ruduo. Tikuosi, kad toks tobulas oras išsilaikys bent iki rytojaus, nes reiktų juk pagaliau aplankyti sendaikčių turgų, į kurį jau kokį mėnesį vis planuoju nuvykti, bet vis tenka planus atidėti. Ir dar rytoj būtinai būtinai aplakstysiu miestą su fotoaparatu ir parsinešiu pluoštą rudeniškų vaizdų. Ir žinoma, kava. Ta imbierinių meduolių skonio. Mmm...Tobula.

O šiandien.... Šiandien apnikus tinguliui gaminti labai rimtus pietus pasitenkinau gardžia bruschetta (receptas žemiau) ir dabar, gerdama žolelių arbatą spoksau į šviežiai persodintą čiobrelį su viltimi, kad jis nesikapryzins kaip bazilikas ir apsidžiaugęs nauju vazonėlius suvešės iki lubų.

Grybų ir ožkos sūrio burschettai reikės:
pagaminta pagal Blue Jean Gourmet

poros saujų pievagrybių
prancūziško batono (bagette)
ožkos sūrio
šviežių čiobrelių
druskos ir maltų juodųjų pipirų
sviesto kepimui

Gaminame:

Pievagrybius supjaustome ketvirčiais ir pakepiname ant sviesto kol apskrus. Bagetę supjaustome įstrižomis riekelėmis, beje, jas dar galima paskrudinti orkaitėje arba keptuvėje apkepinti svieste. Paruoštas riekeles aptepame ožkos sūriu, sudedame pakepintus grybus. Pabarstome šviežiais čiobrelių lapeliais, druska ir pipirais ir patiekiame. Skanaus!

Porų ir šoninės pyragas priešpiečiams

2011-09-21T18:45:00.000+03:00

Prasidėjus rudeniui, kai vėl reikia gįžti į darbus/mokyklas/studijas, galvos skausmu man tampa priešpiečiai. Ką gi čia tokio įsidėjus, kad būtų sotu, skanu ir nereiktų draugauti su nelabai viliojančiu valgyklos maistu? Šiemet tokiu mano priešpiečių patiekalu tapo pyragas su porais ir rūkyta šonine.

Tik originalų receptą truputį pakeičiau: visų pirma, mėsos man turi būti daug, todėl šoninės kiekis padidintas beveik dvigubai. Antra, mano tokių pyragų kepimo formelė nepadoriai didelė, kokių 28 cm skersmens, todėl viso to įdaro mažai formelei gali būti kiek ir per daug. Trečia, netingint ir turint laiko, tešlą čia galima kokią tik norite pasigaminti, o aš, prisipažinsiu, sukčiavau ir naudojau šaldytą. Vaje, ar dar nesakiau, kad jis su varškės sūriu? Nežinau, kaip jūs, bet aš tokį pirmą kartą ragauju, ir labai labai patiko!

Pyragui su porais ir šonine reikės:

adaptuota pagal "Metai Beatos virtuvėje" p. 172 // Laisvos valandos 2010

170g karšto rūkymo šoninės

250g varškės sūrio

2 porų

1 šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos lakšto (250g)

2 kiaušinių

120g grietinės

1 arbatinio šaukštelio džiovintų čiobrelių

druskos ir maltų juodųjų pipirų

sviesto kepimui

Gaminame:

Šaldytos tešlos lakštą atšildome, beriame ant stalo miltų, lengvai iškočiojame ir klojame į kepimo indą. Pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių ir paliekame ten maždaug 5min, kad tešla vos pradėtų kepti.

Kol laukiame tešlos, susipjaustome šoninę juostelėmis, dedame sviesto į keptuvę ir pakepiname. Porus supjaustome pusžiedžiais (naudojame tik baltą ir šviesiai žalią poro dalį) ir pakepiname kartu su šonine. Užberiame čiobrelių ir nukeliame nuo ugnies.

Varškės sūrį sutriname su kiaušiniais ir grietine, darbuojamės kol gausime vientisą tirštą masę. Tuomet pagardiname druska ir pipirais.

Ant pakepusios tešlos suberiame pakepintus šoninę ir porus, tolygiai paskirstome, o ant viršaus pilame išrintą varškės sūrį, vėl tolygiai paskirstome. Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 40min, kol pyrago viršus šiek tiek paruduos. Štai ir baigta, skanaus!

Mėtos istorija ir morkų pyragas

2011-09-18T16:49:00.002+03:00

Dar rugpjūčio pabaigoje vaikštinėdama viename prekybos centre pamačiau liūdnai lentynoje kiurksančią mėtą. Pagailo man jos, tai sumaniau parsinešti namo. Augo pas mane ant palanges, vis palaisdydavau, kokį lapelį arbatai pagardinti nusiskindavau. O va vakar protingam žurnale perskaičiau, kad tokius jau užaugintus prieskoninius augalus reikia persodinti. Labai susipergyvenau, mat visai nepagalvojau apie tai. Mėta sau augo ir tiek, nesiskundė tokia padėtimi. Bet jeigu jau protingas žurnalas rašo, vadinasi tikrai reikia. Todėl susiruošiau į vazonėlių medžioklę. Ir kai jau buvau beprarandanti viltį ką nors gražaus rasti, staiga ir netikėtai aptikau tiesiog tobulus vazonėlius. Kas gi labiau tiktų prieskoninėms žolelėms, augančioms virtuvėje ant palangės, jei ne vazonėlis - didelis puodelis? Fantastika!

Jau bėgdama prie kasos su tais savo vazonėliais pagalvojau dar, kad mėtai reikia draugo ir stumdydamasi su pilnus vėžimėlius stumiančiomis tetomis šiaip taip prasibroviau iki daržovių skyriaus ir čiupau sveikiausiai atrodantį baziliką. Parbėgau mano ir abu persodinau. Mėtai nauji namai akivaizdžiai patiko, demostruoja susižavėjimą liaunas šakeles iškėlusi aukštyn. O štai bazilikui sekasi ne taip gerai - kiurkso ant palangės visas nuliūdęs ir nuvytęs, lapais beveik siekdamas palangę. Pagrasinau jam, kad jei nesusiims, į jo vietą bus patupdytas rosmarinas. Žiūrėsiu, ar pavyks susitarti, bet kol kas neatrodo, kad jis manęs bijotų.

Apie pyragą. Kažkada seniai buvau susirgusi morkų keksiukų su medumi manija. Nė vienas savaitgalis nepraeidavo be jų. O štai šį kartą panorau išbandyti morkų pyragą, kuris nuo mano taip mėgstamų keksiukų skiriasi tuo, kad visai nededama medaus, bet priberiama razinų ir malto muskato riešuto. Koks skonis? Nuostabus! Ir man labai primena tuos parduotuvėje parduodamus minkštus, taisyklingų formų meduolius :)

Morkų pyragui reikės:

pagaminta pagal BBC Good Food

3 kiaušinių

175g cukraus

2 stiklinių + 2 šaukštų miltų

100g razinų

175ml saulėgrąžų aliejaus

3 vidutinio dydžio morkų

1 apelsino žievelės

1 arbatinio šaukštelio cinamono

0,5 arbatinio šaukštelio malto muskato riešuto

2 arbatinių šaukštelių sodos

Gaminame:

Morkas nuskutame ir sutarkuojame per smulkią tarką.

Dubenyje išsukame kiaušinius su cukrumi, kol masė taps šviesios spalvos, supilame aliejų, išmaišome. Suberiame razinas, apelsino žievelę, tarkuotas morkas ir išmaišome. Suberiame miltus ir sodą, išmaišome. Galiausiai suberiame cinamoną ir muskato riešutą, išmaišome.

Tešlą pilame į kepimo popieriumi išklotą skardą (geriausiai 18x18cm) ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 35-40min. Ar pyragas iškepęs patikriname įsmeigdami medinį pagaliuką - ištraukus jis turi būti sausas. Iškepusį atvėsiname formelėje ir ragaujame.

Vitaminų stiklainėlis. Su peršalimais kovoti reikia

2011-09-13T17:32:00.000+03:00

Vai kaip negerai yra sirgti. Labai negerai. Nekontroliuojamam nosies varvėjimui stabdyti jau suvartojau kokią toną popierinių nosinaičių, išgėriau porą litrų arbatos, kavos, apskritai šiltų skystimų ir dienomis jau atrodo, kad viskas taisosi, bet va vakarais mano mielas peršalimas vėl primena apie save. Todėl netyčiomis užtikusi šį imuniteto stiprinimo receptą kaip mat pagalvojau "o, čia kaip tik man", o kitą dieną jau tempiau namo apelsinus ir citrinas. O šiandien ėmiausi gaminti. Ir nors virtuvė atrodo kaip po karo, betrindama apelsinus aptaškiau ir sienas, ir lubas, o po pirmo šaukštelio nuo imbierinio stiprumo maniau akys ant kaktos išlips ir ausys užkais, bet man šitas dalykėlis patiko. Ir labai save įtikinau, kad jau po pirmo šaukštelio jaučiuosi sveikstanti :)

Vitaminų stiklainėliui reikės:

pagaminta pagal "Dovanos iš virtuvės" p.139 // Laisvos valandos 2010

2 apelsinų

1 citrinos

50g imbiero šaknies

6 šaukštų medaus, bet geriau ragaukite gaminimo procese ir dėkite kiek jums norisi

Gaminame:

Imbiero šaknį nulupame, supjaustome gabaliukais ir dedame į dubenį. Apelsinus nuplauname, nulupame žievelę, atskiriame skilteles ir dedame į dubenį, kur laukia imbieras. Citriną nuplauname, pjauname pusiau, išspaudžiame sultis, jas užpilame ant apelsinų ir imbiero.

Dabar visą tą masę sutriname plaktuvu, tik nepamirškite išimti sėklyčių. Galiausiai sudedame medų - rekomenduoju po šaukštą dėti ir vis ragauti, kad nebūtų per saldu - ir dar kartelį viską sumaišome plaktuvu. Tuomet supilame vitaminus į sterilų stiklainiuką ir sandariai uždarome.

Tiesa, reiktų pasakyti, kad viso šito gėrio geriau nedėti į labai karštus skysčius, nes taip žūsta vitaminai. Geriau kabinti šaukšteliu, tepti ant mėgiamos duonos ar bandelės ir šitaip sveikatintis :)

Savaitgalio pusryčiams

2011-09-08T15:25:00.000+03:00

Vasara prabėgo labai greitai ir kur buvus, kur nebuvus vėl tenka grįžti į mokyklos suolą (na ne mokyklos, bet vis tiek suolą), o vakarais paslapčiom vartyti vasaros įspūdžių kupinas nuotraukas... Nors tiesą sakant, pirmą kartą gyvenime nebebijojau rugsėjo. Gal jau pripratom kažkaip, gal su likimu susitaikėm, nors reiktų pasakyti, kad net visko mačiusius mus nustebino skrupulingas studentų skaičiavimas ir žymėjimas paskaitose...rugsėjo pirmąją! Taip, aš visiškai rimtai. Tokių dalykų tikrai būna.

O paskutines likusias dienas iki naujų mokslo metų pradžios leidau virdama uogienes. Dabar viso to gėrio jau toks kiekis susidarė, kad spintelės pilnut pilnutėlės ir mane nuo naujų uogienių virimo vajaus gelbėja tik tai, kad nebelabai yra kur jas padėti. Todėl norėdama truputėlį atlaisvinti spinteles ir stiklainius, kepu blynus. Daug blynų. Bet dėl šio recepto reikėtų perspėti: jei neturite kas jums padėtų blynus suvalgyti, patariu dėti visko po pusę, nes labai jau toks, švelniai tariant, ne mažas kalniukas blynų išeina :)

Obuolių blyneliams reikės:

pagaminta pagal Smitten Kitchen

3 didelių obuolių

2,5 stiklinės miltų

pusės stiklinės cukraus

1 stiklinės pieno

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

2 kiaušinių

žiupsnelio druskos
dar galima į tešlą įmaišyti 1 arbatinį šaukštelį cinamono ar maltų gvazdikėlių

Gaminame:

Kiaušinius išplakame su pienu. Obuolius nuplauname ir sutarkuojame per "burokinę" tarką, sudedame į kiaušinių plakinį, išmaišome. Suberiame cukrų, išmaišome. Pilame miltus su kepimo milteliais, dar kartelį išmaišome.

Į įkaitintą keptuvę pilame aliejaus tik tiek, kad sudrėktų pagrindas, blyneliai neturi jame plaukioti. Dedame po šaukštą tešlos ir šiek tiek paspaudžiame, antraip blynelio vidus prastai iškeps. Kepame vieną blynelio pusę, kol pamatysime ant blynelio susidariusius burbuliukus. Tuomet apverčiame ir kepame dar minutę.

Beje, tokius blynelius geriau kepti įkaitinus keptuvę ne iki maksimalios temperatūros, bet šiek tiek mažiau, maždaug iki 7 padalos iš 10. Antraip blynelių viršus apsvils, o vidus liks žalias.

p.s. kaip iškepti tobulus blynelius patarimų rasite čia.

Kaupiu atsargas žiemai 2: slyvų uogienė

2011-09-03T13:35:00.000+03:00

Niekuomet negalvojau apie save kaip apie mokančią gaminti. Net ir dabar, kai kas paklausia, dažniausiai atsakau kad kartais išeina, bet iki mokėjimo dar labai toli. Taip sakau todėl, kad visiškai nedraugauju su rimtais patiekalais. Arba jie su manimi, čia jau kaip pažiūrėsi.

Dažniausiai mano bandymai susidraugauti baigiasi visiška nesėkme ir kaip tyčia toji nesekmė ištinka tuomet, kai visai ne pro šalį būtų sublizgėti. Arba bent jau pagaminti kažką valgomo. Na pavyzdžiui namuose šimtus kartų gamintas spagetti carbonara brangiojo virtuvėje sulimpa, sukimba, lipa pro keptuvės kraštus, o galutinis variantas praktiškai prilygsta nebent makaronų košei... O vienas rimtesnių (ir graudesnių...) nepasisekimu buvo, kai bandžiau gaminti bulvių troškinį. Rezultatas - palikusi keptuvėje liūdnai kiurksoti vienišas bulves, aš demonstratyviai apleidau mūšio lauką, pasislėpiau po pagalve ir paskelbiau boikotą rimtiems patiekalams, o brangiausiajam pareiškiau, kad rytoj vakarienei šokoladiniai keksiukai. Nes juos gaminti moku.

Uogienė šį kartą. Bet esmę supratot :)

Slyvų uogienei su gvazdikėliais reikės:

pagaminta pagal "Virtuvė Nuo... Iki..." nr. 8 (27)

1kg slyvų

500g uogienių cukraus

1 arbatinio šaukštelio gvazdikėlių

Gaminame:

Slyvas nuplauname, pjauname pusiau, išimame kauliukus ir sutriname plaktuvu. Pilame į puodą, užpilame uogienių cukrumi ir verdame apie 30min, vis nugriebdami susidariusias putas. Tuomet suberiame gvazdikėlius ir paverdame dar 10min. Baigus virti uogienę supilame į sterilius indelius ir sandariai uždarome.

Iškylos pyragas

2011-08-30T15:35:00.001+03:00

Kol dar nespaudžia rudeninis šaltukas ir vakarus galima leisti gamtoje, galima pasigaminti tokį visai paprastą pyragą, dar kokių keksiukų išsikepti, prisipilti arbatos į termosą, pasiimti mylimąjį/mylimąją už rankos ir keliauti stebėti žvaigždžių :)

Pyragui su kumpiu ir pomidorais reikės:

250g šaldytos bemielės tešlos

1 pomidoro

150g virto arba rūkyto kumpio

3 kiaušinių

2 šaukštų grietinės

šviežių baziliko lapelių

druskos ir maltų juodųjų pipirų

Gaminame:

Tešlą atšildome, iškočiojame tiek, kad galėtume įkloti į kepimo formą, o tešlos dugną subadome šakute. Kumpį supjaustome norimo dydžio kubeliais ir išbarstome ant tešlos.

Kiaušinius išplakame su grietine, pridedame druskos ir pipirų pagal skonį ir tokį plakinį užpilame ant kumpio. Pomidorą supjaustome plonomis riekelėmis ir išdėliojame ant tešlos.

Ir paskutinis potėmis - užbarstome ant mūsų pyrago šviežių baziliko lapelių.

Pyragą šauname į orkaitę ir kepame 190 laipsnių temperatūroje apie 25min. Traukiame iš orkaitės, atvėsiname, supjaustome ir tempiamės į gamtą :)

p.s. naudojau apvalią 25cm skersmens kepimo formą, labiau tinkamą tartams ir kišams kepti, bet man ji labai prie širdies, nes dėl aukštų kraštelių kiaušinių plakinys nepabėga į šonus. Galima kepti ir plokščioje skardoje, tik tuomet tešlą maždaug 2cm nuo kraštų reikės įpjauti (tik ne iki galo) - kepant tešlos kraštai pakils ir kiaušinių plakinys susiturės vietoje.

Kaupiu atsargas žiemai: braškių uogienė

2011-08-25T17:15:00.000+03:00

Uogienes virdavau su močiute. Prisimenu, kaip tempdavau pilnus krepšius uogų iš sodo, mažais pirštukais bandydavau atskirti serbentus nuo šakelių, nuskabyti braškių kotelius ar išlupinėti vyšnių kauliukus. Paskui, kai sunkus darbas jau būdavo baigtas, su nekantrumu laukdavau, kol tie mažo vaiko akimis nesuvokiami uogų kiekiai atsidurs tam reikalui tik ir naudojamame katile. O tada didžiuliu mediniu nenusakomos spalvos šaukštu apsiginklavusi močiutė rūpestingai prižiūrėdavo burbuliujantį to katilo turinį, kad viskas vyktų kaip reikiant. Po kelių valandų, visas tas turinys klusniai suguldavo stiklainiuose, būdavo gabenamas į rūsį ir tvarkingai surikiuojamas lentynoje.

Ir paskui, atėjus žiemai, aš žinodavau, kad jei pasisakysiu močiutei pusryčiams norinti blynų, mes apsimaukšlinsime puskailes liemenes ir leisimės rūsin rinktis uogienės. Nors, tiesą sakant, kitokių uogienių, išskyrus braškių, aš nelabai ir valgydavau, mat vis rasdavau prie ko prikibti: aviečių uogienė su tais visai grūdeliais man tiesiog atrodė keistai, serbentų pernelyg rūgšti, o va braškių... Braškių buvo kaip tik. Ir nepripažindavau jokių braškių uogienės variacijų: močiutės bandymai įsiūlyti bent paragauti braškių ir agrastų kombinacijų baigdavosi mano griežtu "ne". Tiesą sakant, net ir dabar nelabai man tokios variacijos. Braškių uogienė turi būti tiesiog braškių. Bet šį kartą nusižengiau įsitikinimams ir išviriau braškių uogienę su mėtomis ir bazilikais, mat labai jau sudomino receptas. Ir žinote, visai nebloga variacija :)

Braškių uogienei su mėtomis ir bazilikais reikės:

pagaminta pagal "Virtuvė Nuo... Iki..." nr.6 (25)

1kg braškių

500g uogienių cukraus

apie 20 šviežių mėtų lapelių

apie 25-30 šviežių bazilikų lapelių

Gaminame:

Braškes nuplauname, nuskabome kotelius ir supjaustome išilgai perpus, beriame į puodą ir užpilame cukrumi. Palaukiame, kol pradės skirtis sultys, tuomet puodą užverdame ir pakaitiname apie 10min vis pamaišydami ir nugriebdami susidariusias putas. Po 10min suberiame mėtų ir bazilikų lapelius, puodą nukeliame nuo ugnies ir paliekame pastovėti apie 5-10min. Tuomet uogiene supilstome į sterilius indelius ir sandariai uždarome.

Jaukus obuolių pyragas. Nes man jau ruduo :)

2011-08-22T15:17:00.002+03:00

Nors iki kalendorinės vasaros pabaigos liko dar gera savaitė, mane pastarosiomis dienomis užklupo rudeninės nuotaikos. Gal apniukęs dangus kaltas, kad man jau norisi spalvotais lapais nubarstytų šaligatvių, norisi rudeniniu paltuku ir minkštu šaliku apsimuturiavus išeiti pasitikti ryto žvarbos ir su karštos kakavos puodeliu, susisupus į minkštą apklotą, žiūrėti begales mergaitiškų romantinių filmų, o po ranka pasipainiojus neseniai netyčia pirktam obuolių pyragų kepimo vadovėliui, nebeliko klausimų, ką veiksiu šią popietę :)

Obuolių pyragui reikės:

pagaminta pagal "Obuolių pyragai. Skanėstų knyga." p.20 // Laisvos valandos 2011

1,5 stiklinės miltų

250g rudojo cukraus

4 obuolių

2 kiaušinių

2 šaukštų aliejaus

1 arbatinio šaukštelio cinamono

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

Gaminame:

Cukrų išsukame su kiaušiniais iki purios masės. Suberiame miltus, aliejų, cinamoną ir kepimo miltelius, viską išmaišome. Du obuolius nulupame, išimame sėklytes ir sutarkuojame per smulkią tarką, tyrę dedame į tešlą ir išmaišome.

Tešlą pilame į pailgą kepimo formą, išklotą popieriumi - aš kepiau 28 cm ilgio, buvo kaip tik. Kitus du obuolius supjaustome riekelėmis ir išdėliojame jas ant tešlos arba susmaigstome į tešlą, kaip aš ir padariau. Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 35 - 40min. Ar pyragas iškepęs tikriname pagaliuku, ištraukus jis turi būti sausas. Pyragą atvėsiname formelėje ir skanaujame!

Vasaros užkandis. Su šypsena.

2011-08-18T17:34:00.002+03:00

Rudenėjančios saulės trupiniais nubarstytas veidas. Jūros vėjo sutaršyti plaukai. Puriame pajūrio smėlyje paslėpti kojų pirštai. O šalia šiltos rankos. Šviesūs garbanoti plaukai ir smaragdinio žalumo akys su rudais taškeliais. Šypsenos. Du puodeliai kavos. Ir namie kepti pyragėliai su lašišomis.

Pyragėliams su lašišų ir špinatų įdaru reikės:

pagaminta pagal "Virtuvė Nuo... Iki..." nr.8 (27)

6 užkandėlėms

3 lapelių bemielės sluoksniuotos tešlos

20g sviesto kepimui

50g šviežių špinatų

150g lašišos file

30ml natūralaus jogurto

1 kiaušinio

pusės arbatinio šaukštelio malto muskato

druskos ir maltų juodųjų pipirų

Gaminame:
Iš atšildytos sluoksnuotos tešlos lapelių kepimo formelėmis išspaudžiame skrituliukus, juos įklojame į formeles, kad gražiai priglustų. Tuomet nuplauname špinatus, nuskabome kotelius, dedame sviestą į keptuvę ir kepiname kelias minutes, kol špinatai sukrenta. Lašišą supjaustome stambesniais kubelias, dedame į keptuvę kartu su špinatais ir kepiname kelias minutes. Baigus kepti lašišą sutrupiname šakute, pabarstome maltu muskatu ir viską išmaišome.

Lašišą ir keptus špinatus išdaliname kiekvienam krepšeliui po lygiai, užpilame kiaušinio ir jogurto plakiniu, pabarstome druskos ir pipirų pagal skonį ir šauname į orkaitę. Kepame apie 20min 180 laipsnių temperatūroje. Skanaus!

Keliautojo užrašai nr.2: žadėtoji Kroatija

2011-08-08T17:16:00.000+03:00

Kaip dažniausiai ir nutinka - kai rankos niežti kaip norisi ką nors pagaminti, tai tuomet kaip tyčia dangus pašykšti apšvietimo ir visą dieną saulę paslėpę laiko tankūs debesys. Bet beslampinėdama po namus su šlepetėmis ir pižama pagalvojau, kad apšvietimo visai nereikia tam, kad galėčiau papasakoti apie savo vasaros atidaryrmo ir dvasinės ramybės susigrąžinimo posesijinę kelionę į saulėtąją Kroatiją. O ten jau tikrai netrūko gero apšvietimo, išskyrus vieną apniukusį ir linotą rytą... Bet apie viską iš pradžių.

Teisybės dėlei reikėtų paskyti, kad pačioje Kroatijoje buvau tik 4 dienas, nes dar keturias reikėjo važiuoti pirmyn ir atgal. Dažnam gali pasirodyti, kad nieko nuobodžiau negali ir būti - dvi paras praleisti autobuse dardant ne puikiausios kokybės lenkiškais keliais. Bet šį kartą kelionė toli gražu nebuvo nuobodi: važiuojant į priekį apie Varšuvą mus pasitiko stebinanti 12 laipsnių šiluma, kuri sukėlė nemažą sąmyšį keliautojų tarpe - juk į pietus važiuojam, lagamine tik šortai, trumpi sijonėliai ir plonos suknutės, o čia kone žiema! Na o bekeliaujant atgal nutiko dar vienas malonus netikėtumas - vos už Čekijos sienos sugedo mūsų autobusas. Teko kiurksoti pakelės užeigoje belaukiant kito...

Bet aš vėl nukrypau. Grįžtu atgal ir skubu rodyti pirmasias nuotraukas, kol iš naujo užplūdę prisiminimai nesupainiojo tvarkingai ruošiamų dėstyti minčių.

Pirmasis rytas Kroatijoje ir pirmoji išvyka. Tikslas - Paklenicos nacionalinis parkas, žymus labai labai senai susiformavusiais Dinarų kalnais.

Vakare ištaikėme laisvą minutę ir išsmukome į paplūdimį. Tiesą sakant, tikėjausi gerokai šiltesnio vandens, todėl nemaloniai nustebau patyrusi, kad jis vos šiltesnis už mūsiškę Baltiją. Bet ką darysi, juk reikia išbandyti, todėl niurktelėjau :)

Antroji diena - Dubrovnikas. Išvykome nepadoriai anksti - 5val ryto, ir tą dieną važiavome apie 12val. Ryte mus iš namų išlydėjo apniuykęs dangus ir jau maniau, kad nebeteks tądien saulės išvysti, bet vos nukakome į piečiausią kroatijos miestą, oras kaip man pasitaisė, o su juo ir nuotaika. Apie Dubrovniką visko pripasakota ir prirašyta be galo daug. Ir yra dėl ko - miestas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarašą, žymus tuo, kad išliko iki mūsų dienų beveik toks, koks buvo ir anuomet, savo klestėjimo laikais. Priežastis - galingos mūrinės miesto sienos, kai kur siekiančios šešis metrus storio, kurių jėga nepaėmė ir pats Napaleonas. Tiesa, vėliau jam vis dėl to pavyko užkariauti miestą, bet tik pasinaudojus klasta.

Vaikšiojant po tokį miestą, jaučiausi tarsi vartydama istorijos vadovėlio puslapius. Reikia turėti galvoje, kad jau tuomet čia visu gražumu žydėjo aukščiausi civilizacijos pasiekimai: čia vandentiekis buvo jau tada, kai daugeliui Europos miestų tai buvo neregėta prabanga, čia visos miesto gatvės puikavosi grindiniu net su loveliais lietaus vandeniniui nutekėti, kai žemyninėje Europoje dar daug kur vežimų ratai klimpo purve...

Mažos siauros gatvelės, kurių man niekuomet negana ir kurias norisi fotografuoti visas iš eilės...

Vaizdas nuo itin mažos (juk reikėjo taupyti vietą) pagrindinės miesto bažnyčios laiptų į judrias gatves....

Smagi atrakcija turistams - miestą galima apeiti ir gynybinėmis sienomis. Toks malonumas aukso puodų tikrai nekainuoja, bet užtat įspūdžiai tiesiog kvapą gniaužiantys, o atsiveriantys vaizdai - nepakartojami. Šioje nuotraukoje - miesto uostas.

Ir naujasis Dubrovnikas, nebetelpanti už kažkada taip saugojusių sienų, dabar jau išvirtęs ant aplinkinių kalvų.

Miestui gyvumo ir jaukumo suteikia net tokios kasdienybės detalės, kaip ant palangės išrikiuotos uogienės stiklainiai...

Nors ir nenoromis, su Dubrovniku teko atsisveikinti. Prisipažinsiu, kad sėdėdama autobuse, apsalusi nuo matytų vaizdų ir gėrėdamasi pro akis slenkančiais peizažais jau maniau, kad dabar galiu nors namo važiuoti - dėjausi pamačiusi gražiausia, ką galima pamatyti. Bet kaip aš klydau :)

Trečioji diena. Tą dieną mus lepino maloni 30 laipsnių šiluma ir griedas dangus. Aplankėme vieną seniausių Kroatijos miestų - Splitą, kuris žymus tuo, kad įsikūrė vieno paskutiniųjų Romos imperatorių, Diokletiano rūmų teritorijoje. Taip taip, ir man teko kelis kartus pasitikslinti, ar viską gerai supratau. Istorija pasakoja, kad mirus imperatoriui ir žlugus Romos imperijai, miestą, o kartu ir visą šalį, ėmė puldinėti barbarai. Mirusio imperetoriaus rūmai liko be šeimininko, todėl gyventojai bėgdavo slėptis čia, o ilgainiui nusprendė, kad didžiulėje teritorijoje būtų visai nieko apsigyvenus - ėmė griauti vidinius pastatus, statytis sau namus, palikdami tik juos saugojusias išorines rūmų sienas. Na ir drąsa neišpasakyta!

Didesnėse aikštėse pabirusios lauko kavinukės...

Siauros gatvelės...

Nuo gynybinio bokšto atsiveriantis miesto peizažas...

Tolumoje matyti išorinės rūmų sienos fragmentas. Tokios juosia visą miesto senamiestį.

Kita stotelė - seniausias šalies miestas Trogyras, skaičiuojantis jau ne vieną tūkstantį metų garbaus amžiaus, mažytis, jaukus ir ne toks sausakimšas turistų.

Ir paskutinysis sustojimo taškas tądien - Krka nacionalinis parkas. Visus šiuos ežerėlius ir užutakius suformuoja kalvotomis vietovėmis tekėdama Krka upė.

Ketvirtoji diena. Vos padubusi nudžiugau - žinojau, kad laukia bene tingiausia kelionės diena, mat tą dieną buvo suplanuota išvyka laivu, o tai reiškia viena: beveik jokio darbo kojomis, kurios atrodė gana varganai ir jau prašyte prašėsi poilsio. Palikę už nugaros Zadarą, leidomės kelionėn po neaprėpiamo smaragdinio vandens platybes...

Pakeliui sustojome vienoje iš daugelio Adrijos jūroje pabirusių mažų salų pasigrožėti nuo kalvos viršaus atsiveriančiais vaizdais...

Penktosios dienos rytą mūsų laukė rytinė mankšta - kelių valandų trukmės pasivaikšiojimas po Plitvicos nacionalinį parką.

Vanduo toks švarus ir skaidrus, kad viskas matosi "kiaurai" iki pat dugno!

Labiausiai mane šis gamtos kampelis sužavėjo nesusakoma vandens atspalvių įvairove: nuo švelniai melsvos iki ryškiai žalios, turkio ar smaragdo atspalvių... Ir visa tai natūralu - vanduo toks spalvingas dėl skirtingų jame ištirpusių mineralų.

Tai buvo paskutinis aplankytas objektas, o po pietų laukė kelionė namo. Nors grįžau namo nutrintomis iki pūslių pėdomis ir sutinusiomis blauzdomis, keliauti tikrai buvo verta. Taip verta, kad noriu dar :)

Summertime!

2011-08-04T16:49:00.004+03:00

Ko gero, tai pati nuostabiausia mano vasara. Kiekvienas savaitgalis vis kur nors kitur, kokiame nors dar nematytame Lietuvos kampelyje. Todėl nieko nuostabaus, kad visai pamiršau turinti kompiuterį ir apskritai ką su juo galima veikti. Va su gaminimu šiek tiek kitaip. Kelią į virtuvę vir dar randu, bet kai jau sumąstau būsimą kulinarinį šedevrą, tai dangų debesys aptraukia, tai atsiranda labiau viliojančių planų ir tenka kulinarinius nuotykius atidėti vėlesniam laikui. Bet nepamiršau, tikrai nepamiršau :)

O šiandien kepu keksiukus, kuriuos, mano galva, būtų galima drąsiai vadinti tobulais. Jau tokie minkštučiai, puručiai, kvapnūs... Fantastika! Esu šiuos kepusi ir su mėlynėmis, taip pat išėjo puikūs, nors reiktų pasakyti, kad saldžiarūgščiai raudonieji serbentai čia tinka netgi labiau. Bet apskritai manau, kad išeitų nuostabūs su bet kokiomis po ranka turimomis uogomis, todėl drąsiai eksperimentuokite :)

Keksiukams su raudonaisiais serbentais reikės:

2 stiklinių miltų

1 stiklinės cukraus

200g raudonųjų serbentų

2 kiaušinių

120g sviesto

1 stiklinės geriamojo jogurto

1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto

1 arbatinio šaukštelio geriamosios sodos

Gaminame:

Kiaušinius sukame su cukrumi, kol pradės kilti burbuliukai ir masė taps šviesi. Tuomet supilame mikrobangų krosnelėle ištirpintą sviestą, gerai išmaišome. Pilame dalį jogurto ir miltų pamažu, vis nuolat pamaišydami. Taip kartojame kol visas jogurtas ir miltai atsiduria tešloje. Tuomet įberiame maistinės sodos, pridedame vanilės ekstrakto ir išmaišome.

Imamės serbentų. Atskiriame nuo šakelių, nuplauname po tekančiu vandeniu ir suberiame į tešlą. Atsargiai išmaišome. Dedame tešlą į keksiukų formelėmis išklotą skardą ir kepame 180 laipsnių tempertūroje apie 25-30min, kol kekiukų viršus gražiai apskrus. Traukiame iš orkaitės, atvėsiname ir ragaujame :)

Kavos pertraukėlė

2011-06-13T21:14:00.004+03:00

Labai pasilgau šio pasaulio. Paskutinėm dienom tik ir gyvenu mintimis, kad va po egzamino kepsiu tą pasidalinsiu tuo, pavaišinsiu tuos ...mmm... po egzamino. Bet kaip suspėti per pusdienį įgyvendinti visus sumanymus, kai jų tiek daug, kai juos galvoji daugiau nei savaitę, vis su ta mintim "ne dabar, ne dabar, - po egzamino"...

Šiuos keksiukus paprastai kepu tada, kai gatvės būna padengtos storu sniego sluoksniu ir saulė šildo žymiai mažiau, kai dienos trumpesnės ir šaltesnės. Kepu tada, nes jie man kvepia kalėdomis. Bet tai jokiu būdu nėra TIK kalėdiniai keksiukai. Kitos panaudojimo galimybės:

variantas A - keksiukus susidėti į pintinę, pasiprašyti į svečius pas geriausią draugę, basomis kojomis straksėti ant vešlios pievutės, pavargus klestelti į pintą krėslą ir susipus į apkotus, su arbatos puodeliu rankose šnekučiuotis ir krykštauti iki paryčių.

variantas B - išsikepti keksiukus, nusipirkti labai didelį mėgstamos kavos puodelį, prisėsti po medžiu ir grožėtis vasaros vakaru.

Šokoladiniams keksiukams su razinomis ir gvazdikėliais reikės:

2 stiklinių miltų

1 stiklinės cukraus

2 kiaušinių

100g sviesto

1 arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių

150g razinų

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1 stiklinės geriamo jogurto
3 šaukštų 97proc. kakavos

Gaminame:

Sviestą ištirpiname mikrobangų krosnelėje, supilame cukrų ir išsukame iki purios masės. Kiaušinius po vieną mušame į tešlą ir gerai išmaišome. Miltus ir jogurtą pilame į tešlą dalimis, išmaišome, taip kartojame kol visi miltai ir jogurtas atsiduria tešloje. Tuomet suberiame razinas, kakavą, maltus gvazdikėlius ir kepimo miltelius, dar kartelį išmaišome.

Dedame tešlą į popierinėmis formelėmis išklotą keksiukų kepimo skardą. Bet neprikrauname iki pat viršaus, o paliekame maždaug 1cm tarpą nuo viršaus, kad keksiukai gražiai iškiltų ir nepabėgtų iš formelių. Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 25min. Ištraukiame, atvėsiname ir ragaujame :)

Pomidorų bruschetta

2011-05-26T13:33:00.005+03:00

Visai neseniai atsitokėjau, kad mano pirmas (iš septynių) egzaminas vos už kelių dienų. Ne už mėnesio, net ne už savaitės! Kaip čia taip? Matyt, mano biologiniame kalendoriuje gegužė turi kokias 50 dienų, nes birželis atrodė už jūrų marių. O aš dar taip noriu gėrėtis žaliuojančiomis pievomis, šlamančiais medžių lapais ir maloniai šildančia saulute, trumpai tariant - vasara. Kažkaip sunku patikėti, kad dabar visą mėnesį (!) gyvensiu užsibarikadavusi kambaryje, stengsiuosi nežiūrėti laukan, neatsakysiu į draugų, kviečiančių važiuoti prie ežero, žinutes, imsiu griežtai normuoti laiką pietums ir gilinsiuos į ne visuomet įdomius dalykus. Va tokiomis akimirkomis dingsta bet koks žavėjimasis būsima profesija, o optimizmas, kad kada nors ir aš baigsiu mokslus susitraukia iki sunkiai įžiūrimo dydžio grūdelio. Ne, skolų neturiu ir niekas antriems metams nepaliko. Tik specialybė tokia...mmm...ilga :) Kad ir kaip ten būtų, kol dar galiu mėgaujuosi pasitaikiusia laisva minute ir gaminu bruschettas!

Pomidorų bruschettai reikės:

pagaminta pagal Starting to Cook

3-4 pomidorų

1 ilgojo prancūziško batono arba kitokios baltos duonos
50g parmazano

2 šaukštų balzaminio acto

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

druskos ir maltų juodųjų pipirų

trupučio sviesto

Gaminame:

Batoną supjaustome riekelėmis ir dedame jas į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Paskrudiname orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių, kol riekelių kraštai ims ruduoti. Nebūtina, bet man labai skanu riekeles aptepti plonyčiu sluoksniu sviesto.

Kol riekelės kepa, pomidorus supjaustome smulkiais kubeliais, sudedame į dubenį, pabarstome druska ir pipirais, užpilame balzaminio acto ir alyvuogių aliejaus ir viską išmaišome. Paliekame taip pomidorus kelioms minutėms.

Tuomet traukiame iš orkaitės duonelę, dedame po kelis šaukštelius pomidorų mišinio ant kiekvienos riekelės, pabarstome baziliku, užberiame žiupsnelį parmezano ir dar paskrudiname orkaitėje, kol sūris išsilydys. Štai ir viskas, ragaujame ir sakome kaip skanu :)

Apie pergales, naujus gyventojus ir vaisių kokteilius

2011-05-20T16:37:00.005+03:00

Turiu pasakyti, kad visai nedraugauju su virtuviniais prietaisais. O ta nedraugystė prasidėjo pačioje mano kulinarinių nuotykių pradžioje, kai vieną vėlų ir lietingą penktadienio vakarą su sugipsuota koja ėmiausi kepti sausainius. Ir dar kažkodėl patį sudėtingiausią receptą pasirinkau: dviejų aukštų sausainiai su skylute, skylutėje uogienė... Žodžiu labai didžiavausi savimi, kad ryžausi. Ir nors stengiausi labai kruopščiai pasiruošti, kelis kartus tikrinau produktų sąrašą, kad namuose nėra kočėlo pastebėjau tik tada, kai jau suminkiau tešlą ir ruošiausi spausti sausainių formeles. Va tada ir supykau. Ant kočėlo. Kad jo nėra. Na ir gerai, pamaniau, apsieisiu su vyno buteliu. Ne, ne vidiniam vartojimui, kočiojimui vis dar.

Nepaisant visų nesklandumų, sausainiai pavyko puikiai. O pasitikėjimas savimi pasiekė viršūnę tuomet, kai po nesuskaičiuojamos daugybės bandymų pagaliau pavyko pagaminti glajų. Be mikserio. Ir nuo tada visokiems darbams atlikti ėmiau pasikliauti tik rankų darbų. Bet vis dėlto teko pripažinti, kad pieno kokteilio ar glotnučio rankomis tai jau niekaip nebepavyks pagaminti, todėl paskelbiau kapituliaciją, iškėliau baltą vėliavą ir į mano virtuvę didingai įžengė naujas gyventojas - plaktuvas. Na o dabar, plaktuvui maloniai sutikus, paruošime vaisių kokteilį.

Braškių, ananasų ir bananų kokteiliui reikės:

pagaminta pagal Annie's Eats

2 bananų

200g braškių

200g šviežio ananaso

250g natūralaus jogurto
120ml pieno

o jei vietoje pieno ir jogurto įdėsime ir susmulkinsime apie 20 ledo kubelių, gausime šaltuką, geriau žinomą frappe pavadinimu

Gaminame:

Visus produktus sudedame į dubenėlį, susmulkiname plaktuvu, užpilame šaltu jogurtu, dar kartelį išplakame, išpilstome į taures ir patiekiame :)

Svajonėms. Džiovintų abrikosų sausainiai.

2011-05-08T17:48:00.001+03:00

Kaip norėčiau... Norėčiau truputėlį ilgiau pamiegoti rytais... Norėčiau gyventi kur nors vidury laukų... Norėčiau vasarą pasitikti basomis kojomis liesdama pievas, o vakarais išeiti pasivaikšioti su šuniuku... O šuniuką tikrai kada nors turėsiu. Baltą pukuotą labradorą vardu Sūris. Norėčiau turėti pilną pilnutėlę lentyną kulinarinių knygų... Mielai išmainyčiau į dabar kambaryje stovinčias dvi pilnas lentynas konspektų. Norėčiau paslėpti pirštus puriame pajūrio smėlyje ir saulės nušviečiamu veidu klausytis jūros.... Norėčiau surasti tą vienintelį citrininių keksiukų su aguonomis receptą... Ir dar labai norėčiau sausainių...

Sausainiams su džiovintais abrikosais reikės:
pagaminta pagal Honest Cooking

475ml miltų
180ml cukraus pudros
225g kambario temperatūros sviesto
1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto
150g džiovintų abrikosų
0,5 arbatinio šaukštelio druskos

Gaminame:

Į dubenį sudedame sviestą, suberiame miltus ir cukraus pudrą, pridedame vanilės ekstrakto, druskos ir viską suminkome. Abrikosus supjaustome mažais gabaliukais, suberiame į tešlą ir dr kartelį viską suminkome.

Iš tešlos suformuojame 2 dešros pavidalo ritinėlius, maždaug 4cm skersmens. Juos įsukame į maistinę plėvelę ir palaikome šaldytuve apie 1 val.

Atvėsusius ritinėlius supjaustome maždaug 7mm storio riekelėmis. Čia labai praverstų aštrsu peilis, nes abrikosų gabaliukai sunkiai pjaunasi ir sausainukai gali sutrupėti. Supjaustytas riekeles dedame į skardą, išklotą kepimo popieriumi ir kepame 160 laipsnių temperatūroje apie 20min. Skanaus :)

pastaba: receptas atnaujintas 2011.10.07

Na ir kas :) ?

2011-05-03T15:11:00.004+03:00

Man rodos, šiemet metų laikai gerokai susipainiojo: lapkritis atsinešė žiemiškai šaltus orus, nors balandis kiek pasitaisė ir palepino didesne nei 20 laipsnių šiluma, bet dabar va gegužė vėl juokus krečia. Pavasarines basutes kuriam laikui tenka iškeisti į uždaresnius batukus, apsivilkti rudeninį švarkelį, po kaklu pasirišti šaliką. Na bet tikiuosi, kad visa tai - tik nedidelis nesusipratimas, o šiluma ir saulė netruks sugrįžti. O jos belaukdama nė neketinu verkšlenti ar liūdėti. Jei saulė šilumos pašykšti, jos galima prisigaudyti namuose, tupinėjant prie viryklės, maišant tešlą pyragams, duonelėms ar keksiukams. Apskritai, keksiukai man labai patinka todėl, kad į juos galima pridėti visko, ko tik širdis geidžia, ir vis tiek jie būna nuostabiais skanūs. Kad ir dabar, rabarbarų pridėjau. Smalsu sužinoti koks skonis? Pabandykite patys :)

Rabarbarų keksiukams reikės:

pagaminta pagal "Easy Muffins" p.30 // Exclusive Editions 2009

2 kiaušinių

1 stiklinės miltų

250g rabarbarų

115g cukraus

125g sviesto

100ml pieno

3 šaukštų razinų

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių

Gaminame:

Rabarbarus nuprausiame ir supjaustome maždaug 1cm dydžio kubeliais. Svietą ištirpiname ir išsukame su cukrumi.

Kitame dubenyje išplakame kiaušinius su pienu ir supilame į sviesto ir cukraus masę. Suberiame miltus, kepimo miltelius, išmaišome. Sudedame rabarbarus, razinas ir dar kartelį išmaišome.

Dedame tešlą į keksiukų formeles ir kepame apie 20min 180 laipsnių temperatūroje, kol keksiukai iškils ir pagels. Atvėsiname ir ragaujame!

Arbūzo ir fetos bruschetta

2011-04-30T20:21:00.007+03:00

Pagaminti šia užkandėlę įkvėpė knyga. O tuomet sekė keli apsilankymai keliuose prekybos centruose bandant surasti arbūzo. Lengva nebuvo, nes teko rinktis iš abejotinos spalvos didelėmis porcijomis supjaustytų arbūzų, bandant išsirinkti kiek galima mažesnį. Aptikusi man tinkantį gabalėlį, čiupau ir nebepaleidau, greitosiomis nuskubėjau iki kasos, nekantraudama atstovėjau eilėje ir grįžusi namo ėmiau gaminti brushetta.

Apskritai, šis užkandis kilęs Italijoje. Dažniausiai gaminamas paskrudintą duoną įtrynus česnaku, pabarsčius druska ir pipirais. Užkandėlės viršus suteikia beribes erdves fantazijai, bet populiariausia Italijoje brushetta su mocarelos sūriu, pomidorais, smulkintais svogūnais ir česnakais, pabarstyta šviežiais baziliko lapeliais. Kadangi bruschetos rūšių yra visokių visokiausių, panaudojimo galimybės tikrai labai plačios: netikėtai užklupusiems svečiams pamaloninti, tingiai vakarienei namie su vyno taure ar savaitgalio pusryčiams. O man šis patiekaliukas šiandien atstos vakarienę :)

Fetos ir arbūzų užkandėlei reikės:

pagaminta pagal "Metai Beatos virtuvėje" p.269 // Žurnalų leidybos grupė 2010

mėgstamo batono (būtent todėl naudojau ilgąjį prancūzišką batoną bagette)

fetos sūrio

kelių šaukštelių grietinės

gabalėlio arbūzo

maltų pipirų arba kitokių mėgstamų pabarstukų

Gaminame:

Fetos sūrį dedame į dubenėlį ir šakute sutriname su keliais šaukšteliais grietinės. Jos reikia tam, kad feta nebebūtų tokia biri ir lengviau būtų galima ją tepti ant duonos. Tačiau jei kur rasite tepamo tipo fetos sūrio, šį punktą praleiskite.

Tuomet atsiriekiame kelias riekeles mėgstamos šviesios duonos, sudedame jas ant kepimo skardos ir pašauname kelioms minutėms į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Duonai apskrudus, tepame fetos ir grietinės mišinį, dedame plonai pjaustyto arbūzo keturkampius, viską apibarstome maltais pipirais ir mėgaujamės!

p.s. produktų proporcijos labai priklauso nuo to, kiek užkandėlių norėsite pasigaminti, todėl konkrečių kiekių ir nenurodžiau.

Daržovių blyneliai

2011-04-29T15:18:00.005+03:00

Vieną vakarą, užkandžiaudama ir besišnekučiuodama vienoje senamiesčio kavinukėje, savo miestą pamačiau kitokį. Pagalvojau tada, kad jau seniai jis toks buvo - žaliuojančiais parkais, žieminius paltus nusimetusių praeivių ir laukan atsikrausčiusių kavinukių nusėtomis gatvėmis ir skersgatviais. Kad ir kur būčiau, visuomet malonu sugrįžti čia, į savo miestą. Susitinkame kaip seni pažįstami: žinau, kur galima pasivaišinti skaniausiai kava, žinau, kad naujai grįstoje ir vakarais automobiliais neprivažiuojamoje gatvėje anksčiau riedėdavo troleibusai, žinau, kad pavasarį patvinusi upė užlieja pakrantę ir tuomet tenka keisti bėgiojimo maršrutą, žinau, kur geriausia sutikti saulę auštant, o kur vaikšioti, norint pasigrožėti vakarėjančiu miestu...

O jis matydavo mane nuo vaikystės, tyrinėjančią siauras gatveles, jis žino, kad dievinu vakaro gaisų nutviekstus bažnyčių bokštus, žino, kad aplankysiu ir merkiant lietui, ir saulei šviečiant, žino, kad rudenį suku iš įprasto kelio ir aplankau kelis parkus ne todėl, kad pasiklydau, o todėl, kad noriu kojomis pašiurenti spalvotus lapus...

Todėl ir šis patiekalas toks, lengvas, pavasariškas. Toks, kurį būtų galima sudėti į pintinę ir saulėtą dieną suvalgyti prisėdus ant žolės, arba toks, kuriuo gardžiuotis būtų galima vakarą leidžiant patogiai įsitaisius savo namų balkonėlyje, žvelgiant į vakarėjantį miestą...

Daržovių blyneliams reikės:

pagaminta pagal "Pietūs dėžutėje" p. 214 // Žurnalų leidybos grupė 2010

1 cukinijos

2 morkų

80ml pieno

240ml miltų

2 kiaušinių

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

kelių žiupsnelių druskos

Gaminame:

Cukiniją ir morkas sutarkuojame per burokinę tarką. Dubenėlyje išplakame kiaušinius su pienu ir užpilame ant daržovių. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir suberiame į daržovių ir kiaušinių mišinį, išmaišome. Tuomet įkaitiname keptuvę, pilame aliejaus ir šauštu dedame blynelių masę. Kepame, kol abi pusės tolygiai apskrunda. Štai ir viskas. O kad blynelius valgyti būtų gardžiau, galime pasigaminti padažą.

Grietinės ir bazilikų padažui reikės:

3 šaukštų grietinės

1 šaukšto citrinos sulčių

saujelės smulkintų šviežių arba džiovintų bazilikų

Pagaminimu net sunku pavadinti, nes reikia tiesiog viską sumaišyti ir užpilti ant blynelių :)

Silpnybės ir priklausomybės

2011-04-25T15:07:00.003+03:00

Matyt, mane pagavo kaži koks rašymo - gaminimo virusas, kad pastarasias dienas neišlendu iš virtuvės. Tas virusas tokį poveikį turi, kad net šventadienį negaliu ramiai nusėdėti. Veja mane į parduotuvę (per neapsižiūrėjimą išėjau su šlepetėmis, sulaukiau susidomėjusiu žvilgsnių) pirkti bananų, liepia tirpinti šokolado plytelę, laikytą juodai dienai, maišyti tešlą ir kepti pyragą! Tik pamanykite, kokia savivalė. O aš, silpnavalė, pasiduodu. Arba susirgimas sunkaus laipsnio.

Bet turiu prisipažinti, kad mano silpnybė šokoladiniams pyragams ir pati iš savęs, be jokių virusų gali prikelti vėlų vakarą ir aš tarsi užhipnotizuota kulniuoju į virtuvę. Bet žinote, kas blogiau už šokoladinius pyragus? Sviestiniai rageliai. Va dėl šitų ir tėvynę parduočiau. Man jie tinka visokie - su šokoladu, kaip pakaitalas sumuštinių duonai ar užkandis prie salotų, bet vis dėl to skaniausi vieni. Croissants, žinoma, turi būti iškepti kaip reikiant, su daugybe skylučių ir nuostabiu sviestiniu skoniu, sujaukiančiu mintis. Gal ir gerai, kad dar nemoku jų kepti pati, nes kūno formos taptų sunkiai įsivaizduojamo platumo... Bet apie ką gi aš čia, juk apie šokoladinį pyragą reikia. Tai štai :)

Šokolado ir bananų pyragui reikės:

pagaminta pagal BBC Good Food

100g juodojo šokolado

150g sviesto

3 kiaušinių

175g cukraus

175ml miltų

1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

2 bananų

Gaminame:

Pirmiausia ištirpiname šokoladą mikrobangų krosnelėje, kad taptų visiškai skystas ir be gumulėlių. Tuomet sutriname bananus iki vientisos tyrelės. Labiausiai šiam darbui tiktų plaktuvas, bet galima ir šakute.

Dubenyje ištirpiname sviestą, išsukame jį su cukrumi. Tuomet po vieną įmušame ir išmaišome kiaušinius. Į masę supilame miltus su kepimo milteliais ir dar kartelį išmaišome. Supilame šokoladą ir trintus bananus, išmaišome.

Pilame tešlą į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepame apie 35-40 min 180 laipsnių temperatūroje. Ar pyragas iškepęs tikriname įsmeigdami medinį pagaliuką. Ištraukus jis turi būti sausas. Baigta, ragaujame :)

Keliautojo užrašai: Praha - Viena - Budapeštas

2011-04-22T14:47:00.005+03:00

Na va, grįžau. Nors labai nekantrauju viską papasakoti, bet pirmiausia siūlau išsikepti pavasarišką bananų ir braškių duonelę, o tuomet, jaukiai įsitaisę minkštame fotelyje, su kavos puodeliu rankoje ir riekele jaukaus pyrago galėsime klausytis pasakojimo...

Bananų ir braškių duonelei reikės:

pagaminta pagal The Family Kitchen

1,5 stiklinės miltų

120g sviesto

240g cukraus

240g braškių

3 prinokusių bananų

1 arbatinio šaukštelio maistinės sodos

1 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto

2 kiaušinių

žiupsnelio druskos

Gaminame:

Dubenyje sutriname nuluptus bananus. Žinoma, labai praverstų virtuvinis kombainas ar plaktuvas, tačiau jei tokio neturite (kaip ir aš), puikiausiai galima sutrinti šakute.

Sviestą truputėlį patirpiname mikrobangų krosnelėje, kad taptų maišomas šaukštu, tuomet pridedame į jį cukraus ir išsukame. Sudedame sutrintus bananus ir gerai išmaišome.

Į masę įmušame kiaušinius ir dar kartelį išmaišome. Supilame miltus, maistinę sodą, vanilės ekstraktą, pridedame žiupsnelį druskos, sumaišome. Galiausiai suberiame stambiais kubeliais supjaustytas braškes ir atsargiai išmaišome.

Supilame tešlą į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 80min. Ar duonelė iškepusi tikriname mediniu pagaliuku, kuris įsmeigus ir ištraukus iš kepinuko turi būti sausas. Jei duonelė ims ruduoti, o viduje dar bus skystoka, galime ją apdengti aliuminio folija ir toliau kepti.

Atvėsiname formelėje, supjaustome norimo dydžio riekelėmis, užsikaičiame kavos ar arbatos, susėdame ratuku ir dalinamės įspūdžiais :) Taigi...

***

Ankstyvą rytą mus pasitiko kiek apsnūdęs Nad Metuji miestelis Čekijos pasienyje, jaukiai įsispraudęs tarp kalnų. Spalvingų namų įrėmintomis gatvelėmis vaikštinėjo vos vienas kitas, o didesniais būriais anksčiau atsikėlusieji traukė į miestelio bažnyčią.

Popietė, praleista Prahoje, paliko neišdildomą įspūdį. Galvą svaigino dangun kylantys grakštūs šv.Vito katedros bokštai...

...o viduje žavėjo akimis neaprėpiamos arkos ir ryškių spalvų vitražai...

Grožėjomis atsiveriančiais vaizdais nuo garsiojo Karolio tilto...

...ir jaukiomis miesto gatvėmis.

O centrinėje miesto aikštėje Velykų sekmadienį šurmuliavo mugė, sutraukusi minias žmonių.

Prekystaliai lūžo nuo įmantriai puoštų velykinių margučių, pintų, nertų, megztų suvenyrų turistams, o nosį kuteno gardūs čia pat kepamų skanėstų kvapai. Neatsispyriau pagundai ir vieną tokių skanėstų pragavau :) Iš tiesų, tai labai panašu į mielinę tešlą, apvyniotą aplink virbą ir kepamą vis pasukiojant. Paskui dar apibarstoma cukrumi, supjaustoma maždaug 10cm ilgio gabaliukais ir viskas! Rekomenuojama valgyti dar šiltą.

Juokingai mažai atrodo po tokį miestą vaikšioti tik pusdienį. Ir nors labai stengėmės, pamatėme tik mažą dalį to, ką jis galėtų pasiūlyti nuotykių ištroškusiam keliautojui. Bet laikas spaudė ir su Praha teko atsisveikinti, nors labai tikuosi ten dar grįžti (būtinai būtinai!).

Kita stotelė - šurmuliuojanti Viena. Didžiulis kontrastas po grakščios ir jaukios Prahos.

Įdomiai atrodė tai, kad tame didžiuliame mieste gausiausia transporto priemonė buvo ne automobiliai ar dviračiai, kurių tikrai nemažai, bet žirgų traukiamos karietos! Žinoma, visa tai - tik dar vienas jaukas keliautojams, norintiems pajusti tos didingos imperatoriškos Vienos dvasią, bet sutikite, kad siaruromis gatvėmis riedančios baltų žirgų traukiamos karietos atrodo tikrai įspūdingai :)

Pakilę į beveik 100m aukščio katedros bokštą grožėjomis senamiesčio vaizdais.

Judrioje gatvėje įsikūrusioje kavinukėje bandėme sudoroti didžiulį Vienos kepsnį ir mėgavomės austriška kava.

Budapeštą pasiekėme jau sutemus. Ir tai, ką pamačiau, privertė aikčioti iš nustebimo. Iš tiesų, taip gražiai naktį apšviesto miesto dar nebuvau mačiusi. O įspūdžius dar labiau sustiprino plaukimas laivu Dunojumi, kur nuo laivo denio atsivėrė įstabūs vaizdai. Todėl žinodama, kad šį miestą aplankysime ir ryte, jau nieko nebesitikėjau ir gyvenau vakarykščio vakaro prisiminimais. O be reikalo. Ryte Budapeštas mums pasiūlė marcipanų muziejų...

...žavingąją šv.Stepono baziliką...

...miesto panoramą, atsiveriančią nuo tos pačios katedros aukščiausio bokšto...

...ir juokingai mažus latte kavos puodelius. Dar bandėme klausti padavėjos, ar nesupainiojo ko nors, bet ginčytis buvo beviltiška :)

Sudomino didysis miesto turgus, įsikūręs didžiuliame dviejų aukštų pastate. Jame nejučiomis galima praleisti visą pusdienį, nes tikrai yra kur akis paganyti. Prekystaliai lūžo nuo įvairiausių skanėstų...

O pavargusius kvietė prisėsti ir ragauti čia pat pagamintų vietinių patiekalų...

Tikrai sudėtinga atrinkti vos kelias nuotraukas iš tos daugybės, kurią parsivežiau. Tačiau tikiuosi, kad man pavyko jus sudominti ir tos keliolika minučių, praleistos čia, neprabėgo veltui :)

Vegetariškos užkandėlės

2011-04-14T17:03:00.004+03:00

Kaip visuomet, likus vos kelioms dienoms iki išvažiavimo, atsiranda daugybė neatidėliotinų reikalų - šį tą nusipirkti, šį tą pataisyti... Laiko nesutaupo ir tai, kad reikia po visą miestą lakstyti, bandant išsikeisti pinigus į reikiamas valiutas. O banko darbuotojai, išgirdę, kokios tos valiutos, meta į mane nustebusį žvilgsnį ir dar kelis kartus perklausia, ar tikrai taip. Pavyzdingai linksiu galva, kad taip. Tuomet bėgiojimai, skambinimai, pasitarimai, bet galiausiai atneša taip reikalingas kupiuras. Pasidedu varnelę sąrašėlyje ties "valiuta" ir bėgu vykdyti antrojo punkto, kodiniu pavadinimu "maistas". Čia lengviau. Prisikraunu pilną krepšelį ir pasuku link greito maisto lentynų. Ir nors anksčiau nei negalvodama būčiau čiupusi ką nors tokio, dabar jau ranka nekyla. Daug mieliau atrodo grįžti namo ir išsikepti pačiai. Išvada - išlepau. Arba (labiau man patinkanti) - ėmiau vertinti sveikesnį maistą :)

Mocarelos, pomidorų ir cukinijų užkandėlėms reikės:

pagaminta pagal "Pietūs dėžutėje" p.140 // Žurnalų leidybos grupė 2010

5 bemielės sluoksniuotos tešlos lapelių

3 pomidorų

1,5 cukinijos

3 mocarelos rutuliukų

džiovintų raudonėlių ir maltų juodųjų pipirų pabarstymui

Gaminame:

Tešlos lapelius perpjauname į 3 dalis ir subadome šakute.

Ant tešlos padelių sudedame griežinėliais supjaustytos cukinijos, pomidoro, kelias reikeles mocarelos. Pabarstome raudonėliais ir pipirais. Dedame ant kepimo popieriumi padengtos skardos ir kepame 220 laipsnių temperatūroje apie 12min, kol tešla apskrus.

Traukiame iš orkaitės, laidžiame atvėsti, dedame į kelioninę dėžutę ir bėgame krautis lagamino :)

Šeštadienio popietės pica

2011-04-09T17:50:00.004+03:00

Nesurasi geresnės dienos tingėjimui nei šeštadienis. Kai po sunkios darbo savaitės galime mėgautis kiekviena papildomo miego valandėle ir nežadina joks įkyriai zirziantis žadintuvas, kai nereikia niekur bėgti, skubėti. Kai galime tingiai išgerti puodelį kavos ir suvalgyti pusryčius. Kai galime visą dieną šmirinėti su chalatu be jokio kaltės jausmo. O kai praalkę įlendame į šaldytuvą ir pastebime jau senokai ten tūnantį gabalėlį sūrio, nuo vakarykščių pietų likusios mėsos, galime dar greitosiomis nubėgti į parduotuvę trupučio mielių ir išsikepti labai šeštadienišką picą :)

Saliamio picai reikės:

picos pagrindas pagamintas pagal skaniai.lt, o toliau pasitelkiame fantaziją ir dedame viską ką tik mėgstame

pagrindui:
300ml miltų
2 šaukštų aliejaus
2x2 cm gabaliuko šviežių mielių
150ml šilto vandens
1 arbatinio šaukštelio cukraus
0,5 arbatinio šaukštelio druskos

įdarui:
1 pomidoro
1 raudonojo svogūno
daug tarkuoto sūrio
pomidorų padažo
saliamio riekelių
džiovintų raudonėlių arba tiesiog prieskonių picai

Gaminame:

Dubenėlyje šilto vandens išmaišome cukrų, tuomet sudedame mieles ir po minutės vėl pamaišome. Dubenį paliekame šiltai apie 10-15min, kol mielės ims "burbuliuoti". Tada į didesnį dubenį suberiame miltus ir druską, sumaišome ir padarę viduryje duobutę, supilame aliejų ir mieles. Pasiraitoję rankoves minkome tešlą. Minkome tol, kol tešla nebelips prie rankų. Tuomet suformuojame gumuliuką, dedame į dubenėlį, viską apklojame rankšluosčiu ir patalpiname kur nors šiltai apie 30-40min.

Tešlai iškilus, dedame ją ant miltuoto paviršiaus ir kočiojame apie 0,5cm storio lakštą. Jį perkeliame į kepimo popieriumi padengtą skardą. Tuomet pagrindą tolygiai patepame pomidorų padažu, pabarstome prieskoniais ir sūriu. Išdėliojame saliamio riekeles, griežinėliais supjaustytą pomidorą, svogūną ir šauname į orkaitę. Kepame apie 15-20min 200 laipsnių temperatūroje.

O dabar čiumpame į rankas picos gabalėlį, patogiai įsitaisome svetainėje, įsijungiame mėgstamą filmą... Na, argi ne puikūs tie šeštadieniai :) ?

Apelsininis aguonų pyragas

2011-04-07T16:20:00.006+03:00

Apelsininiam pyragui su aguonomis reikės:

pagaminta pagal BBC Good Food

200g sviesto
200g cukraus
1,5 stiklinės miltų
1,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
2 apelsinų
50g aguonų
3 kiaušinių

Gaminame:

Sviestą šiek tiek patirpiname mikrobangų krosnelėje, kad taptų maišomas šaukštu, pridedame cukraus ir gerai išsukame. Po vieną įmušame ir įmaišome kiaušinius. Tuomet suberiame miltus su kepimo milteliais, vėl pamaišome. Sudedame aguonas. Apelsinų žieveles nutarkuojame ir sudedame į tešlą, išspaudžiame sultis, jas supilame į tešlą ir viską išmaišome. Tešla bus kiek skystoka, neišsigąskite :)

Tešlą pilame į apvalią kepimo formą (geriausia 20cm skersmens), padengtą kepimo popieriumi ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 40 min. Pyragą paliekame atvėsti formoje.

Va čia aš ir baigiau gaminti, tačiau užkietėjusiems smaližiams ir šokolado mėgėjams receptas pateikia siūlymą - šokoladinį pyrago užpilą.

Užpilui reikės:
100g juodojo šokolado
100ml tirštos grietinėlės
50g sviesto

Grietinėlę sulipame į puodą ir beveik užverdame. Į dubenį sudedame smulkintą šokoladą, sviestą ir užpilame grietinėle, paliekame 1min pastovėti. Tuomet išmaišome iki vientisos masės ir paliekame pastovėti kol iškeps pyragas. Kai jau sulaukiame, naudodamiesi konditeriniu maišeliu arba paprasčiausiu šaukštu užpilu apliejame pyragą.

Patingėjusiems gaminti užpilą galiu pasakyti, kad jis čia tikrai nebūtinas, pyragas ir toks labai gardus :)

Apie ekstremalius pokyčius

2011-03-26T13:28:00.008+02:00

Kiekvienas turime savo nemėgstamą temą, kai droviai nusukame akis, pašnekovui palietus jautrią stygą. Vieniems tai - neprisuktos spintelių rankenėlės, kitiems - šiek tiek pirštuotas vonios veidrodis, o man - pusryčiai. Negalėčiau pasakyti, kad visai nedraugauju su pusryčiais, tačiau pats turinys tikrai neprivers aikčioti nuo kulinarinio virtuoziškumo. O kai smalsaujantieji išgirsta, kad tai jogurtas ar sumuštiniai, seka piktų žodžių ir sugėdinimų lavina. Paskui mano gilus atodusis.

Iš tiesų, jei kas pagamintų, tai visai nesispyriodama valgyčiau pusryčius skanius, maistingus, šviežius. Tačiau man pačiai tikrai nesinori keltis dar pusvalandžiu anksčiau (visi žinome, kaip sunku bent jau laiku atkelti) ir apsnudusia galva ir nuo miego limpančiomis akimis dar kažką gaminti. O ir gaminant tokios būsenos gali kilti grėsmė sveikatai: skrudinta duona nejučiomis virsti angliuku, įmantri kiaušinienė tapti nenusakomos formos ir spalvos dariniu. Todėl jogurtas ar sumuštiniai, kaip mažiausiai potencialiai pavojingi patiekalai, tapo mano tradiciniu pusryčių meniu. Iki vakar. Kai dūsaudama šiaip taip įveikiau įprastinį sumuštinį ir pagalvojau, kad daugiau net žiūrėti į juos nebenoriu. Išvada - atėjo laikas pasikeitimams :)

Pusryčių granolai reikės:

Pagaminau pasiskaičiusi Closet Cooking ir "Dovanos iš virtuvės" p.209 // Žurnalų leidybos grupė 2010

400g avižinių dribsnių
120g razinių
100g džiovintų spanguolių
100g graikiškų riešutų be kevalų
80ml aliejaus
180ml medaus

Gaminame:

Aliejų sumaišome su medumi. Jei medus tirštas ar susikristalizavęs, pašildome jį mikrobangų krosnelėje kol suminkštės.

Į dubenį supilame avižinius dribsnius, smulkintus riešutus, razinas ir spanguoles ir viską užpilame aliejaus ir medaus mišiniu, gerai išmaišome.

Suberiame mišinį į kepimo popieriumi išklotą skardą, tolygiai paskirstome šaukštu ir kepame apie 35-40 min 180 laipsnių temperatūroje. Kepant kelis kartus pamaišome, kad apskrustų visi dribsniai.

Ištrauktus iš orkaitės granolą paliekame atvėsti kepimo skardoje. O atvėsusią supilame į indą ir sandariai uždarome, kad dribsniai išliktų traškūs.

Granolą galime valgyti su pienu ar sultimis, tačiau man skaniausia su natūraliu jogurtu. Beje, receptas labai demokratiškas ir kuo daugiau eksperimentuosite, tuo geriau. Galima dėti viską, ką tik mėgstate - kviečių gemalus, sezamų sėklas, saulėgrąžas, moliūgų sėklas, įvairiausius riešutus ir džiovintus vaisius. O jei nemėgstate medaus - ne bėda. Granolą galima užpilti klevų ar kokiu kitokiu sirupu :)

Žaliųjų citrinų ir gvazdikėlių sirupas

2011-03-21T21:05:00.008+02:00

Neplanavau šiandien gaminti. Bet prisiminusi, kad labai reikia pieno, nugalėjau vargulį ir užsukau į parduotuvę. Ir ką gi matau - o gi daržovių lentynėlėse pilvukus išvertusios guli žaliosios citrinos! Tikrai retas svečias mano kasdieninėje kratuvėje, kaip gi nepasinaudoti tokiu gėriu? Akimirksniu dingo visokie pavargimai, nenorėjimai ir tingėjimai.

Mintyse varčiau savo receptų knygas, karštligiškai stengdamasi prisiminti, kur man taip reikėjo tų žaliųjų citrinų. A, radau! Buvo toks sirupas, kuriam reikėjo citrinų ir...ir...kažko dar...Mmm, kaip gi ten?... Nusprendžiau, kad sirupui trūko gvazdikėlių. Tuomet labai apsidžiaugiau, nes gvazdikėlių tikrai turiu ir patraukiau namo. Galite įsivaizduoti mano nustebimą, kai atsivertusi sirupo receptą randu, kad jam, pasirodo, reikėjo visai ne gvazdikėlių, o čiobrelių!

Truputį padvejojusi subėriau gvazdikėlius, smalsiai laukdama rezultato. Ir turiu pasakyti, kad skonio tikrai nesugadino, bet suteikė žvarbų orą atbaidančios šilumos ir jaukumo :)

Aromatingajam cukraus sirupui reikės:

pagaminta pagal "Dovanos iš virtuvės" p.120 // Žurnalų leidybos grupė 2010

1 stiklinės cukraus

1 stiklinės vandens

2 žaliųjų citrinų žievelės

1 žaliosios citrinos sulčių

1 arbatinio šaukštelio gvazdikėlių

Gaminame:

Į puodą supilame vandenį ir cukrų ir kaitiname ant mažos ugnies nuolat maišydami, kol užvirs.

Sudedame citrinų žieveles, supilame sultis, suberiame gvazdikėlius (ar čiobrelius), puodą uždengiame ir nukeliame nuo ugnies.

Paliekame stovėti apie 30min, tuomet nukošiame ir perpilame į indą. Sirupą galima laikyti šaldytuve iki 3mėn, tačiau neabejoju, kad jis susivartos žymiai greičiau :) Juk galima pilti į karštus gėrimus, pagardinti vaflius ir blynelius, netgi kokteilius. Žinoma, viskas labai priklauso nuo to, ką dėsite į sirupą. O čia tiesiog būtina ekperimentuoti! Receptas pateikia užuominų:

sirupas su apelsinais ir spanguolėmis - reikės 1 apelsino juostelėmis supjaustytos žievelės ir 0,25 stiklinės šviežių arba šaldytų spanguolių
sirupas su žaliąja arbata ir medumi - reikės 2 pakelių žaliosios arbatos ir 1 šaukšto medaus

O gaminimo procesas visiškai toks pat, kaip ir čia aprašyto varianto.

Todėl labai kviečiu nesidrovėti ir drąsiai bandyti įvairias variacijas! Jei net čiobreliais palaikyti gvazdikėliai žalos nepridarė, tai kažin, ar kas galėtų :)

Šokoladinis biscotti su pistacijomis

2011-03-14T18:28:00.007+02:00

Ak tas mūsų lietuviškas charakteris. Vis negerai. Atėjo pavasaris. Negerai. Nes reikia vasaros. Labai reikia. Visų pirma dėl to, kad vasarą būna uogų...ir vaisių...ir sodai lūžta nuo obuolių, vyšnių ir visokių kitokių gėrybių. O kokių uogų būna pavasarį? Jokių! O dabar kaip tyčia vis atrandu kokį nuostabiai atrodanti receptą, kuris tarsi šaipydamasis prašo įdėti šviežių mėlynių, ar aviečių, ar vyšnių. Tiesa, aną savaitę dar mačiau kažkur parduotuvėj sveikų, bet abejotinai atrodančių braškių. Kažkaip sudvejojau tokias pirkti. Bet matyt tos braškės taip užsirūstino, kad dabar net ir tų "plastmasinių" nei su žiburiu nerasi, o kaip reikia! Tai ir gaminu visokius riešutinius, citrininius ir džiovintų vaisių patiekalus, nors silpna darosi pagalvojus, kaip norisi dantis suleisti į tas nelemtas braškes, kad ir genetiškai modifikuotas....

O kol laukiu geresnių laikų, kilo ūpas susitvarkyti virtuvę, tiksliau prieskonių skyrelį. Žinia, jis gerokai išsiplėtė ir jau visai viskas nebetelpa: kokoso drožlės lipa ant lazdyno riešutų, cinamonas kažkur su imbieru dragauja (tikiuosi, kad ne viename maišelyje), o keksiukų formelių atsargos išaugo iki lubų. Todėl lakstau po parduotuves, beieškodama kokio nors konstruktyvaus sprendimo benamiams prieskoniams. Kai jau būsiu visiškai patenkinta rezultatu, būtinai parodysiu :)

Šokoladiniams biscotti su pistacijomis reikės:
pagaminta pagal Closet Cooking

1 stiklinės + 3 šaukštų miltų
60g kakavos (geriau būtų kakava kepiniams skirta)
0,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
6 šaukštų cukraus
2 kiaušinių
2 šaukštų aliejaus
100g pistacijų be kevalų (geriau būtų nesūdytos, bet puikiai išeina ir su tokiomis)
dar būtų galima pridėti apie 60g smulkinto šokolado

Gaminame:

Dubenyje išsukame kiaušinius su cukrumi ir aliejumi. Supilame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, druską ir kakavą ir viską gerai išmaišome. Tuomet sudedame pistacijas (ir šokoladą jei gaminate su juo) ir užminkome tešlą. Rankomis suformuojame vieną arba du tešlos kepaliukus ir dedame į kepimo skardą, padengtą kepimo popieriumi.

Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 30min. Kepaliukui/kepaliukams iškepus, traukiame jį iš orkaitės ir supjaustome 1cm storio riekelėmis.

Riekeles dedame į kepimo skardą ir kepame 160 laipsnių temperatūroje po 10min kiekvieną riekelių pusę. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad man buvo kilusi pagunda antrą kartą nebekepti riekelių, nes susipjausčius ir paragavus kepaliuką man jis taip patiko, kad norėjosi valgyti čia ir dabar ;)

Apie negrūdinius jausmus...

2011-03-10T18:30:00.004+02:00

Taip, iš tiesų labai mėgstu sausainius. Šio tinklaraščio dešinėje esantis receptų skaičius ties "sausainiai" tai irgi patvirtina. Tačiau taip, kai mėgstu sausainius, nemėgstu grūdinių kultūrų. Bet dar labiau nemėgstu grūdų kituose patiekaluose, o duoną su grūdais parduotuvėse apeinu iš tolo. Ir visai nesvarbu, ar ten saulėgrąžos, ar sėmenys ar dar kas...tiesiog negaliu valgyti ir viskas. Todėl ir grūdinių sausainių labai nesiskubinau kepti, vis ta mano nemeilė pakišdavo koją - "kas gi bus, jei išsikepsiu ir negalėsiu valgyti?" galvodavau. Bet šis receptas man kažkaip prilipo, ir jokiais būdais nebegalėjau jo atsiskratyti. Žinoma, smalsumas irgi darė savo - šie avižiniai sausainiai pirmieji mano virtuvėje. Todėl kepiau. Ir turiu pasakyti, kad tai buvo dar vienas malonus atradimas :)

Avižiniams sausainiams su medumi ir spanguolėmis reikės:

pagaminta pagal Mamos receptai

100g sviesto

2 šaukštų medaus

2 šaukštų grietinės

2 šaukštų rudojo cukraus

2 kiaušinių

1,5 stiklinės miltų

1 stiklinės avižinių dribsnių

100g džiovintų spanguolių

Gaminame:

Sviestą 15 sekundžių patalpiname į mikrobangų krosnelę, kad taptų maišomas šaukštu. Sviestui aptirpus, dubenyje išsukame jį su cukrumi. Tuomet įmušame 1 kiaušinį, sumaišome ir mušame antrą. Sudedame grietinę ir medų. Subėrę dribsnius, sumaišome iki vientisos masės, tuomet supilame miltus ir spanguoles. Dar kartą gerai išmaišome. Tešla turėtų būti maišoma šaukštu, tačiau tiršta.

Dedame po šaukštą masės į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi. Perspėju, kad kokius sausainius įdėsite, tokius ir ištrauksite (jie visai nesiplečia kepdami), todėl reikėtų suteikti jiems kiek galima apvalesnę formą :)

Kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 20min, kol sausainiai taps aukso spalvos. Kaip ir viskas. Galbūt sausainėlių išvaizda ir nėra labai įspūdinga, bet skonis...mmm... :)

Užkandžių idėjos: sumuštiniai

2011-03-09T17:07:00.001+02:00

Prisipažinsiu, kad dėl šio recepto kiek dvejojau. Kažkaip net įžulu mokyti gaminti sumuštinius, dar kas apšauks, kad tingyniauju... Bet tikiuosi, kad labai barti negausiu, o gal kas susidomės ir sumanys paįvairinti savo pietų krepšelį? :) Kad jau taip įsidrąsinau, tai papasakosiu, kodėl šiandien toks receptėlis. Taigi. Šią vasarą bevaikštinėdama uostamiestyje užsukau į vieną tų mažų kavinukių ir bevartant meniu užkandžių skyrelyje akys užkliuvo už sumuštinių. "Nejau kavinėse jie gaminami?" pagalvojau, ir nusprendžiau, kad būtinai reikia paragauti. Juk niekad nebuvau valgusi sumuštinių ne namie ir ne paskubomis gamintų. Atkeliavus mano užsakymui, nuo pirmojo kąsnio likau sužavėta. Ne tiek pagaminimu, kiek idėja, kad sumuštiniai nėra tik duona + mėsa + sviestas. Todėl nutariau šį kartą pagaminti ką nors tokio pati ir jūsų dėmesiui dviejų rūšių sumuštinių receptai.

Rageliams su kumpiu ir kiaušiniais reikės:

pagaminta pagal "Pietūs dėžutėje" p.22 // Žurnalų leidybos grupė 2010

1 sluoksniuotos tešlos ragelio

1 arbatinio šaukštelio majonezo

1 arbatinio šaukštelio garstyčių

1 kietai virto kiaušinio

2 riekelių kumpio

kelių lapų šviežių špinatų

druskos ir pipirų

Gaminame:

Kietai virtą kiaušinį supjaustome griežinėliais. Ragelį perpjauname per pusę, bet ne iki galo. Vidines ragelio puses aptepame garstyčių ir majonezo mišiniu ir išklojame špinatų lapais. Įdedame kumpio ir kiaušinio griežinėlius, pabarstome druska ir pipirais.

***

Rageliams su vaisiais ir tunu reikės:

pagaminta pagal "Pietūs dėžutėje" p.46 // Žurnalų leidybos grupė 2010

2 sluoksniuotos tešlos ragelių
pusės obuolio
2 riekelių konservuotų ananasų
20g tarkuoto sūrio
1 šaukšto smulkintų migdolų
1 šaukšto majonezo
indelio smulkinto tuno
salotų lapų

Gaminame:

Obuolį ir ananasus susmulkiname kubeliais. Sutarkuojame sūrį. Dubenyje sumaišome smulkintus obuolius ir ananasus, tuną, sūrį, pridedame šaukštą migdolų ir majonezo. Sluoksniuotos tešlos ragelius įpjauname horizontaliai ir įdedame salotų lapus. Tuomet dedame po kelis šaukštus įdaro į kiekvieną ragelį. Užsikaičiame arbatos/kavos ir pusryčiaujame. p.s. įdaro galima pasigaminti iš vakaro, nakčiai palikti šaldytuve, o ryte susitepti šviežius sumuštinius.

Ko nori blynai?

2011-03-01T11:44:00.006+02:00

Iš tiesų, šį įrašą turėjau padaryti vakar. Tačiau kaip dažnai nutinka, ne viskas vyksta pagal planą. Jau kelias dienas vis ruošiuosi išbandyti seniai nusižiūrėtą blynelių receptą. Taigi vakar grįžusi namo pagaliau prisiruošiau. Paruošusi tešlą leidžiu pirmąjį blynelį į keptuvę ir jis....sudega! Na nieko tokio, pamaniau, juk tik pirmas, tešlos dar užtektinai. Tačiau man nepasidavė ir kiti - vieni sukrito, kiti suplyšo, dar kiti per daug sukepė....Iš pradžių maniau, kad dėl visko kalta keptuvė. Jos centras buvo šiek tiek iškilęs, todėl blyneliai kaisdavo nevienodai. Išbandžiau visas namuose esančias keptuves, jokio pagerėjimo. Tuomet apkaltinau viryklę, kurios taip ir nepavyko sureguliuoti - blyneliai tai visai nekepdavo, tai per daug suskrusdavo. Galiausiai pasidaviau ir nukabinusi nosį ėjau ieškoti kitokio recepto, nusprendusi, kad blynelių man tiesiog nelemta iškepti. Juk net pasiguosti niekam negaliu. Kas patikėtų, kad gali nepavykti blyneliai, juk tai ne koks aukštojo kulinarinio išsilavinimo reikalaujantis patiekalas.

Tačiau pabudusi šiandien ryte jau buvau visai kitaip nusiteikusi. Visiškai pamiršusi vakarykštės nesėkmės kartėlį, iš naujo šturmavau receptą ir...pavyko! Netrukus mano lėkštėje puikavosi nuostabaus skonio auksaspalviai blynai :)

Bananiniams blyneliams su cinamonu reikės:
pagaminta pagal "Pietūs dėžutėje" p.212 // Žurnalų leidybos grupė 2010

1 stiklinės miltų

1 stiklinės pieno

1 banano

3 šaukštų aliejaus

1 arbatinio šaukštelio cinamono

0,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

1 kiaušinio

1 šaukšto cukraus

Gaminame:

Visų pirma, bananą sutrinama šakute ir atidedame į šalį. Dubenyje išplakame kiaušinį su pienu, įdedame šaukštą cukraus. Tuomet sudedame sutrintą bananą, supilame miltus persijotus su kepimo milteliais, pridedame šaukštelį cinamono ir 3 šaukštus aliejaus. Viską gerai išmaišome.

Į keptuvę įpilame šiek tiek aliejaus, tolygiai paskirstome ir leidžiame įkaisti. Tačiau nustatome ne pačią aukščiausią temperatūrą, o šiek tiek mažesnę. Pavyzdžiui, iš 10 padalų esančių mano viryklėje, kepiau ant 8. Keptuvei įkaitus, pasemiame tešlos samteliu (tuomet gausis gražūs apskriti blynai. Žinoma, galima dėti ir šaukštu, tačiau tuomet blynai bus mažesni) ir leidžiame į keptuvę. Pakepame vieną pusę, kol gražiai apskrunda ir tuomet atsargiai blynelį apverčiame ir pakepame kitą šoną.

Štai ir viskas. Blynelius galima pagardinti uogiene arba dar vienu sutrintu bananu.

p.s. nepykit už labai smulkmenišką gaminimo aprašymą, tačiau kadangi pati turėjau problemų su šiuo receptu, pagalvojau, kad geriau daugiau informacijos nei mažiau :)

Citrinų kremas

2011-02-19T14:34:00.010+02:00

Ankstyvam rytui pralinksminti, miegams išblaškyti ir pasisemti energijos visai dienai - desertinis citrinų kremas ! Beje, nuo šiol Little World galima rasti ir facebook puslapyje :)

Citrinų kremui reikės:
pagaminta pagal "Dovanos iš virtuvės" p.123 // Žurnalų leidybos grupė 2010

3 kiaušinių

2 arba 3 citrinų

120g sviesto

240ml cukraus

žiupsnelio druskos

Gaminame:

Citrinas nuprausiame, o tada nutarkuojame žievelę ir išspaudžiame sultis. Čia labai praverstų sulčiaspaudė, tačiau jei tokios neturite, galite spausti rankomis. Tuomet jums reikės 3 citrinų, nes spaudžiant rankomis sulčių išspaudžiama mažiau. Baigus spausti, nepamirškite išrinkti sėklyčių.

Dubenyje suplakame kiaušinius su cukrumi (geriau elekriniu plaktuvu), supilame citrinų sultis, sudedame nutarkuotą žievelę, įdedame druskos. Dabar dėl sviesto. Recepte nurodyta jį sumaišyti kartu su kiaušiniais, sultimis, žievelėmis, cukrumi ir druska. Tačiau nepasakyta, ar sviestą ištirpinti, ar ne. Aš pasirinkau tirpinti, tačiau man kremas nesustandėjo taip, kaip turėtų, bet nesu tikra, kad dėl to kaltas sviestas, juk vėliau kaitinant kremą jis vis tiek ištirpsta :) Spėju, kad įtakos turėjo prastai išplakti kiaušiniai, nes vis dar neįsigijau plaktuvo...

Dubenį dedame į puodą verdančio vandens ir kaitiname nuolat maišydami, kol masė sutirštės, o cukrus ištirps. Jei masė nesutirštėjo, įdedame dar 1 gerai išplaktą kiaušinio baltymą.

Na man net ir su papildomu baltymu kremas sutirštėjo tik šiek tiek, o maišiau gal 30min. Tačiau skonis nuo to tikrai nenukenčia, tik kiek sunkiau bus kremą tepti ant duonos - reikės kabinti šaukšteliu :)

Kremui pravėsus, supilame jį į sterilius indelius ir sandariai uždarome. Recepte pažymėta, kad šaldiklyje kremą galime laikyti iki 3mėn.

p.s. kremas puikiai tinka kaip įdaras, juo galima pertepti vaflius, pyragus, o taip pat valgyti su šiltais skrebučiais ir blyneliais :)

Kur dingo pavasaris?

2011-02-16T14:48:00.009+02:00

Suskambus žadintuvui, šiltomis kojinėmis apmūturiuotos pėdos bėga virtuvėn kaisti arbatinuko. Žvilgteriu laukant - termometro rodyklė jau linksta į antrą dešimtį neigiamų laipsnių. Ir taip kelinta diena iš eilės. Rodės, kad pavasaris jau čia pat, už kampo, tačiau bepasirodančius žalios žolės plotelius vėl užkolojo balto sniego paklotė.

Tos keliasdešimt pasiruošimo minučių prabėga labai greitai, ir aš vėl tekina lekiu į autobusą. Prabėgomis dar spėju žvilgterėti aukštyn - rytais iš namų išlydi žydras krištolinis dangus, pamažu nusidažantis šiltomis tekančios saulės spalvomis. Važiuojant skruostus kutenanti šiluma labai vilioja nusnūsti, tačiau nepasiduodu. Mano stotelė. Greitu žingsniu žingsnuoju iki reikiamo pastato, o ryto šaltis, rodos, visokiais būdais stengiasi įlįsti kur nereikia. Visa laimė, kad devintas ligonės aukštas tikriausiai pats šilčiausias visame korpuse, o baltas chalatas sukuria dar vieną papildomą oro sluoksnį, padedantį išlaikyti šilumą prie kūno.

Tačiau jaukios šilumos nesulaukiu net ir grįžusi namo. Dėl nepaaiškinamos priežasties mano kambario temperatūra atvirkštine proporcija reaguoja į klimato pasikeitimus - kuo lauke šalčiau, tuo mažiau šildo. Todėl nesnuostabu, kad tokiu metu šilta virtuvė tampa mėgstamiausia erdve namuose :) Belieka tikėtis, kad tai jau paskutinis žiemos pasispardymas ir šiemet pavasaris vis dėlto ateis. Kada nors. Kaip nors.

Kukurūzų duonelei su saldžiaisiais/ aštriaisiais pipirais reikės:
pagaminta pagal "Dovanos iš virtuvės" p.100 // Žurnalų leidybos grupė 2010

275ml kukurūzų miltų

75ml kvietinių miltų

25g cukraus

1,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

0,5 arbatinio šaukštelio maistinės sodos

1 arbatinio šaukštelio druskos

225ml kefyro

2 kiaušinių

50g sviesto

150g šviežių arba konservuotų kukurūzų

1 raudono ir 1 žalio aštriojo pipiro, kuriuos savavališkai pakeičiau saldžiaisiais :)

Gaminame:

Sviestą ištirpiname ir paliekame atvėsti. Pipirus perpjauname pusiau, išimame sėklas ir supjaustome plonomis juostelėmis, o juosteles - pailgais kubeliais.

Dubenyje sumaišome kiaušinius, cukrų, sviestą ir kefyrą. Sudedame kukurūzus ir pipirus, sumaišome. Supilame kvietinius ir kukurūzų miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską, dar kartą gerai išmaišome.

Tešlą supilame į kepimo popieriumi išklotą aukštą formą keksams kepti. Kepame 200 laipsnių temperatūroje apie 30min. Baigus kepti, paliekame atvėsti formoje apie 5min, tuomet lengviau bus nuimti kepimo popierių. Skanaus!

Keksiukai, keksiukai, keksiukai....

2011-02-13T14:00:00.009+02:00

Negaliu liautis kepti keksiukų. Jau net knygą nusipirkau, kurioje maždaug 180 keksiukų receptų. Šie maži kepinukai taip traukia tikriausiai todėl, kad juos pagaminti labai paprasta, visas procesas trunka maždaug 1 - 1,5 val, o rezultatas - gardžiai kvepiantys maži kulinariniai stebuklai :) Jie ne tokie dideli kaip pyragai, galima lengvai transportuoti ir, žinoma, plačios erdvės fantazijai. Juk kokių tik nėra keksiukų receptų - labai sudėtingų ir visai paprastų, su glajumi ar įdaru, įprastų saldžių ir labai pikantiškų. Ir kaip gi galima atsispirti? Taip, negalima. Todėl šiandien - keksiukai su morkomis, avižiniais dribsniais ir medumi.

Morkų keksiukams reikės:

pagaminta pagal Beatos virtuvė

2 morkų
100ml aliejaus
100ml medaus
4 šaukštų jogurto
2 kiaušinių
4 šaukštų rudojo cukraus
1,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
1,5 stiklinės miltų
2 arbatinių šaukštelių cinamono

Gaminame:

Medų su aliejumi pašildome, išmaišome ir paliekame atvėsti.

Morkas nuplauname, nuskutame ir sutarkuojame per smulkią tarką.

Dubenyje sumaišome kiaušinius, cukrų ir jogurtą. Tuomet sudedame morkas, avižinius dribsnius ir sumaišome. Sudedame miltus, kepimo miltelius, cinamoną, sumaišome. Galiausiai supilame medų su aliejumi ir išsukame iki vientisos masės.

Tuomet dedame tešlą į popieriumi išklotas keksiukų formeles. Kepame 190 laipsnių temperatūroje apie 35 min ir skanaujame :)

Labai gaila, kad negaliu perteikti kvapų ir skonių šiomis nuotraukomis.... Nežinau, ar čia "kaltas" kvapnus jogurtas, ar visi šie produktai kartu tokį skonį sukelia, tačiau aromatas iš tiesų labai neįprastas, švelnus ir jaukus :)